Jųdviejų meilės maršrutai driekiasi ne tik per Lietuvą ir Rusiją. Vaivos ir Aleksandro meilės žemėlapyje neseniai atsirado ir Ventimilja – nedidelis Italijos miestas prie Viduržemio jūros.
Šis pavadinimas labiau žinomas prancūzams ir italams, kurie vasarą traukia į tuos kraštus atostogauti.
V.Abromaitytė ir A.Skvorcovas, keliaudami iš Monako, į Ventimilją užsuko pasigrožėti Ligūrijos miesto architektūra.
Šiame Italijos uoste Aleksandras netikėtai pasipiršo Vaivai.
Dovanodamas žiedą A.Skvorcovas savo išrinktajai pasiūlė ranką ir širdį. V.Abromaitytė ištarė lemtingąjį „taip”.
Ventimiljoje ant mylimosios rankos sužibęs sužadėtuvių žiedas – kol kas brangiausia vyro dovana.
Kai su fotomenininke ir jos širdies draugu pasikalbėti susitikome vienoje Vilniaus kavinėje, juodu užsisakė po puodelį kavos ir po skirtingą desertą. Suvalgęs sūrio pyragą, Aleksandras žvalgėsi į Vaivos lėkštę.
Iš vyro žvilgsnio moteris suprato, ko šis nori. Vaivos šypsena davė leidimą mylimajam paragauti jos aguonomis nusėto torto.
Pora susikalba žvilgsniais. Juodu išrado ir naują meilės kalbą: Aleksandras rusiškiems žodžiams prideda lietuviškas galūnes -as, -is. Taip jie kalbasi, kai būna dviese. Tai abu pralinksmina.
Praėjusių metų pabaigoje Vaivai sukako 39-eri. Gimtadienio proga Vaiva iš mylimojo gavo naują fotoaparatą – maskvietis išpildė mylimosios svajonę.
Kodėl žinomai fotomenininkei staiga prireikė darbo priemonės? Neseniai studiją „Foto LT” įkūrusi V.Abromaitytė išplėtė ir veiklos kryptis.
„Turiu keletą fotoaparatų: vieni skirti kelionėms, kiti – dirbti studijoje. O naujausias skirtas ir kelionėms, ir mano svajonėms – fotografuoti spektaklius, koncertus”, – džiaugėsi fotografė.
Su nauja darbo priemone ji jau vyko į Maskvą kurti A.Skvorcovo vadovaujamos statybinių medžiagų įmonės IVSIL darbo kalendoriaus.
V.Abromaitytė baigė rengti ir medžiagą fotoalbumui apie Prancūzijos Žydrąjį Krantą. Rugsėjį į šį vaizdingą Pietryčių Prancūzijos regioną Vaivą lydėjo širdies draugas.
Aleksandras tiktai dar kartą įsitikino – kad ir kur Vaiva dirbtų, ją supa draugai.
Kūrybiniai projektai, trunkantys kelis mėnesius, fotomenininkę suveda su daugybe žmonių, su kuriais užsimezga draugystė.
„Vaiva supažindino mane beveik su visais savo bičiuliais. Jie – labai įvairių profesijų, įdomūs, nuoširdūs”, – pasakojo A.Skvorcovas.
Verslininkas ir fotomenininkė, susipažinę mažiau nei prieš metus, vienas kitą jau pristatė artimiesiems.
Atstumas tarp Vilniaus ir Maskvos tarsi ištirpo – Vaiva ir Aleksandras bei jų artimieji jaučiasi taip, lyg vieni kitus pažinotų daug metų.
A.Skvorcovui dabar netgi mieliau būti ne gimtoje Maskvoje, o Rusijos sostinės mastais nykštukiniame Vilniuje.
„Maskvoje nuo žmonių gausos ir transporto spūsčių kartais apima depresija.
O Vilniuje ramu kaip kaime, jauku kaip mamos virtuvėje”, – neatsistebi verslininkas, praeityje buvęs irkluotojas ir krepšininkas.
Dabar Aleksandras mieliau krepšinio rungtynes stebi per televizorių nei pats bėgioja su kamuoliu.
* * *
Vaiva – taip pat buvusi sportininkė. Nors fotomenininkė galėjo pasiekti puikių rezultatų plaukimo takelyje, baigusią mokyklą ją patraukė su menu susijusi profesija.
Aleksandras taip pat nebuvo atsidėjęs tik sportui.
„Pasakyti, kad buvau krepšininkas, – per skambu. Juk yra profesionalai ir mėgėjai.
Aš buvau pusiau profesionalas, nes į šį sportą atėjau pasitraukęs iš akademinio irklavimo. Toje srityje buvau pasiekęs daugiau nei krepšinyje – esu Rusijos akademinio irklavimo jaunimo čempionas.
Tačiau irkluotojo karjerą baigiau dėl traumų.
Rusijos krepšinyje nespėjau palikti žymaus pėdsako – Maskvos CSKA dublerių komandoje žaidžiau vos pusmetį.
Mano ūgis – 1,92 metro. Kaip krepšininkui – kiek per žemas”, – šyptelėjo A.Skvorcovas, krepšinio paslapčių mokęs maskviečių vaikus.
Aleksandras džiaugėsi, kad būdamas sportininkas neapleido mokslų. Jis niekuomet neketino aukotis dėl sporto.
„Treneriai sakydavo – jeigu sportas trukdo mokytis, meskite mokslus. Aš norėjau harmoningo gyvenimo – niekada nesiekiau tapti lyderiu tik vienoje srityje.
Jeigu nebūčiau siekęs mokslo, nebūčiau dirbęs treneriu, nebūčiau tapęs ir verslininku”, – tvirtino du aukštojo mokslo diplomus turintis A.Skvorcovas.
Nuo sportininko iki trenerio. Nuo mokytojo iki verslininko. Tokiomis atkarpomis pažymėta A.Skvorcovo karjera.
„Darbas mokykloje – patys geriausi laikai. Juk ir mano mama Marina, ir sesuo Julija – pedagogės. Todėl ir man kūno kultūros mokytojo darbas nebuvo naujiena.
Buvo metas, kai trise dirbome toje pačioje mokykloje. Buvome Sopranų klanas”, – juokėsi serialą „Sopranai. Mafijos kronika” ir savo šeimą šmaikščiai palyginęs A.Skvorcovas.
* * *
Aleksandro tėvas Jevgenijus – mokslininkas, taip pat arti pedagogikos.
Jis dirba Centriniame aerohidrodinamikos institute Žukovskio mieste, Maskvos srityje.
J.Skvorcovas rašo mokslinius straipsnius, iš kurių žinių semiasi aviacijos studentai, tos srities specialistai.
Tačiau Aleksandras jau senokai pamiršo mokyklą ir vaikus. Kodėl jis paliko mėgstamą darbą? Pasirodo, apniko liūdesys.
„Nors buvo įdomu dirbti su vaikais, liūdna pasidarė dėl to, kad netobulėjau”, – pasakojo A.Skvorcovas, iš mokyklos pasukęs į verslą.
Krepšinio treneris ir kūno kultūros mokytojas 1999-aisiais baigė Maskvos finansų akademijos Verslo institutą.
Tačiau vyras ne iš karto ėmėsi verslo, nes neturėjo patirties.
Patyrimo Aleksandras sėmėsi dirbdamas pardavėju santechnikos, keraminių plytelių parduotuvėse, vėliau – vadybininku.
„Per dešimt metų užkopiau ant aukščiausio karjeros laiptelio”, – patikino statybinių medžiagų įmonės IVSIL generalinis direktorius.
IVSIL veiklos kryptis iš Rusijos nusidriekė ir į Lietuvą – netoli Druskininkų renovuojamą stiklo perdirbimo gamyklą.
Čia stiklo duženos bus perdirbamos į ekologiškas šiltinimo medžiagas.
A.Skvorcovas jau daugiau negu metus dukart per mėnesį verslo reikalais atvyksta į šį Lietuvos miestą.
Darbo vizitai pernai gegužės mėnesį verslininkui dovanojo draugystę su lietuve fotomenininke.
Juodu susipažino Vilniuje. Po spaudos fotografų parodos atidarymo ir apdovanojimų, vykusių Vilniaus rotušėje, V.Abromaitytė su drauge užsuko į sostinės senamiestyje esančią kavinę aptarti įspūdžių.
Nebuvo laisvo staliuko. Bet moteris pastebėję rusakalbiai vyrai pakvietė prisėsti prie jų stalo.
* * *
Kol vakarieniavo, užsimezgė pokalbis. Lietuvės išsiaiškino, kad jauni vyrai – bendradarbiai iš kompanijos IVSIL.
Po vakarienės Aleksandras ir jo kolegos paprašė viešnių pabūti gidėmis – aprodyti Vilniaus senamiestį.
Verslininkas domėjosi architektūra. Fotomenininkei ši sritis nėra svetima, nes ji gerai išmano gimtojo miesto istoriją, kultūrą.
Per porą valandų trukusį neplanuotą susitikimą Vaiva nespėjo net įsidėmėti Aleksandro bruožų, nes ją užbūrė malonus bendravimas.
Tačiau draugė Vaivai pakuždėjo, kad naujasis jos pažįstamas – labai simpatingas vyras.
Atsisveikindami Aleksandras ir Vaiva pasikeitė kontaktais. Moteris netrukus sulaukė žinučių elektroniniu paštu ir telefonu.
„Man patiko tai, kad pažintis su Vaiva rutuliojosi žaibiškai. Mums lengva bendrauti. Turbūt visi, kurie ją pažįsta, pasakytų tą patį.
Vaivos pozityvi energija – labai stipri. Todėl nenuostabu, kad ji turi daug draugų, kurie ją myli ir gerbia”, – įsitikinęs A.Skvorcovas.
Vaiva vertina vyro protą: „Galiu šnekėtis su juo visomis temomis.”
Išsiskyrimai ir susitikimai – kol kas priimtinas šiai porai bendravimo būdas. Tačiau jie vienas kito labai pasiilgsta.
„Ši draugystė mane praturtina – teko prisiminti rusų kalbą, kurios nevartojau dvidešimt metų. Prisiliečiu ir prie šios šalies kultūros.
Man įdomu kultūros ir istorijos panašumai bei skirtumai, nuostabūs žmonės, ateinantys į mano gyvenimą.
Aleksandro paprašiau atvežti poezijos knygų. Jis mane pradžiugino Marinos Cvetajevos, Aleksandro Bloko, Anos Achmatovos poezija”, – pasakojo V.Abromaitytė.
Pora neskubėjo kurti bendros buities. Juodu gerai žino, kas yra šeimos rutina. Abu kartą jau buvo vedę.
* * *
Aleksandras prieš pusantrų metų išgyveno skyrybas.
O Vaiva šią savaitę teisme išsiskyrė su prodiuseriu ir režisieriumi Audriumi Lelkaičiu, kuris neseniai tapo Baltijos televizijos vadovu.
Pora kartu negyveno jau daugiau kaip dvejus metus.
„Tuo ir gražus mūsų susitikimas su Aleksandru, kad susipažinome būdami laisvi. Tai labai svarbu. Matyt, jau buvome pasiruošę susitikti, todėl bendraudami jaučiamės puikiai”, – tvirtino V.Abromaitytė.
A.Skvorcovas iš pirmosios santuokos turi šešiametę dukterį Stefaniją. Šį pavasarį verslininkas susilauks antrosios atžalos – V.Abromaitytė laukiasi kūdikio. Vaivai tai bus pirmasis vaikas.
„Į šį pasaulį atėjome tam, kad kurtume. Vieni po savęs palieka mokinius, kiti – vaikus, treti – mokslo išradimus,” – sakė fotomenininkė.