Tris Vietname praleistas savaites pirmadienį į Lietuvą grįžęs Donatas prisimena lyg sapną. Dainininkas greitakalbe pasakoja apie aplankytas paslaptingas šventyklas, olas, devynis milijonus žmonių turinčios sostinės Hanojaus „skruzdėlyną” ir prekeivius, pasiruošusius nuo patiklių turistų nudirti paskutinį kailį.
„Sugrįžau įkvėptas ir daug ką supratęs. Kad ir tai, jog reikia siekti tikslo ir negalvoti, ką už tai gausi”, – šyptelėjo Donatas.
Pasakiškuose Azijos šalių paplūdimiuose atostogas praleidę lietuviai grįžę nebūtinai prabyla filosofinėmis mintimis.
Bet Donatas su mylimąja į Vietnamą vyko ne kaip tipiški turistai. Į tolimą kelionę porą ginė bendras pomėgis – šioje šalyje atsiradęs kovos menas niatnamas.
Veronika juo susižavėjo dar vaikystėje, o šiuo metu talkina Lietuvos niatnamo federacijai spręsdama įvairius organizacinius reikalus.
„Ji keliolika metų gilinosi į niatnamo paslaptis, vėliau pasirinko šokėjos ir choreografės kelią.
Tačiau nenutolo nuo šio mums neįprasto kovos meno”, – kalbėjo Donatas.
Niatnamu mylimoji jį užkrėtė prieš pusantrų metų – pradėjęs lankyti treniruotes, atlikėjas negali šiuo savo sprendimu atsidžiaugti.
„Šių dienų pasaulyje – daug šurmulio. Kiekvienas nuo jo pailsi savaip: vieni užsiima joga, antri keliauja, treti žvejoja.
Aš pats nuo mažens žavėjausi sportu. Mano tėvas, beje, daug metų užsiiminėjo kitu kovos menu – karatė.
Rytų filosofija man labai patinka. O niatnamas moko pasiekti kūno ir dvasios harmoniją. Per šio kovos meno treniruotes išmokti kvėpavimo pratimai man padeda susikaupti ir prieš koncertus”, – pasakojo Donatas.
Dainininkas ir jo draugė labai nudžiugo, kai buvo pakviesti prisidėti prie lietuvių delegacijos, vykusios į Vietnamą.
Pagrindinis viešnagės tikslas buvo aplankyti kovos menų profesorių Ngo Xuan Binhą.
Niatnamas pradėtas minėti prieš šešis šimtmečius, tačiau būtent šio vyro dėka praėjusio amžiaus pabaigoje kovos menas išgarsėjo visame pasaulyje.
„Jo mokyklose Vietname žinių semiasi tūkstančiai žmonių. Mokyklos įsteigtos ir Prancūzijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, Rusijoje, kitose šalyse.
Profesorius – svarbiausias šio kovos meno mokytojas, niatnamo, kaip jis suprantamas dabar, pradininkas”, – pasakojo Donatas.
Vietnamietis Lietuvos niatnamo federacijos atstovus į savo šalį pakvietė pasitaikius dviem svarbioms progoms – paminėti jo gimtadienio ir švęsti dukters vestuvių.
Vestuvių puota Donatui paliko didelį įspūdį.
„Vietnamiečiai šią progą mini kitaip nei lietuviai. Rengiamos net kelios porą valandų trunkančios ceremonijos: pirmoji skirta artimiesiems, antroji – draugams, trečioji – kaimynams.
Patekome į šeimos draugų susibūrimą. Ten buvo gal 800 žmonių.Nepaisant to, viskas buvo kuklu, skoninga, be ilgų šnekų. Kalbėjo tik jaunųjų tėvai”, – šyptelėjo Donatas.
Dainininkas jaunųjų porai įteikė savotišką dovaną – šventėje atliko dvi dainas.
Dar Lietuvoje pasirodymą apgalvojęs D.Montvydas padainavo „Leisk mylėt” ir JAV atlikėjo R.Kelly kūrinį „I Believe I Can Fly”.
Lietuvio pasirodymas svečiams patiko, tačiau sukėlė ir anekdoto vertą nesusipratimą.
„Dainuoti vestuvėse ruošėsi ir du Vietnamo atlikėjai – sakė, kad jie yra vietinės popžvaigždės.
Aš padainavau, padėkojau, atsisėdau, pavalgiau. Šventė baigėsi, o tų dviejų – nė kvapo.
Paskui man pasakė, kad, išgirdę mano dainavimą, jie susikuklino ir pabėgo”, – kvatojosi D.Montvydas.
* * *
Mokytojo gimtadienis buvo surengtas jo namuose. Lietuviai solenizantui padovanojo paauksuotą rankų darbo medinę iškabą su niatnamo emblema.
„Nežinia, kaip mus su tuo sunkiu daiktu praleido į lėktuvą.
Bet profesorius buvo labai patenkintas”, – džiaugėsi Donatas.
Savaitę viešėję Vino mieste, kuriame įsikūręs Ngo Xuan Binhas, Donatas su Veronika apsilankė ir Vietnamo sostinėje Hanojuje, Hai Longo kurortinėje vietovėje, kurioje atsiveria nuostabūs vaizdai.
„Uolos, iškilusios vandenyje, nakvynė didžiulėje valtyje – to ilgai nepamiršiu. Vaizdas – kaip filme, lauki, kol koks drakonas išlįs. Tiesiog fantastiška vieta”, – susižavėjęs pasakojo atlikėjas.
Garsaus kovų meno mokytojo vardas lietuviams Vietname atvėrė daug durų. Jie buvo pakviesti apžiūrėti neseniai atrastos trijų kilometrų ilgio olos, į kurią turistai paprastai neįleidžiami.
Priblokštas olos didybės, į ją žengęs Donatas nesusilaikęs uždainavo.
„Akustika – neįtikėtina, tokios jokioje salėje neišgausi. Kol dainavau, visi tylėdami meditavo”, – kelionės akimirkomis dalijosi atlikėjas.
Lietuviai buvo įleisti ir į kitą turistams kol kas užtvertą objektą – statomą budizmo šventyklų kompleksą – universitetą, į kurį investuota apie 200 milijonų JAV dolerių.
„Dydis – neįsivaizduojamas. Penkiolikos metrų bokštas, skirtas vien knygoms. Trisdešimties metrų aukščio paauksuotos Budos skulptūros.Buvusieji Šaolino vienuolyne Kinijoje pasakojo, kad, palyginti su vietnamiečių statiniu, anas yra visiškai neįspūdingas.
Šventykla statoma jau aštuonerius metus, ją baigti ketinama po trejų ar ketverių metų.
Su Veronika susižvalgėme ir kartu pasakėme – vien dėl to vaizdo būtų vertėję keliauti į Vietnamą. O mes patyrėme kur kas daugiau”, – tikino Donatas.
* * *
Hanojus lietuvius pritrenkė šurmuliu: visur skubantys žmonės, kelių milimetrų atstumu vienas nuo kito važiuojantys motociklai ir automobiliai vertė aikčioti iš nuostabos.
„Kai atsiduri tokioje aplinkoje, staiga visos mūsų problemos netenka prasmės”, – patirtą būseną apibūdino atlikėjas.
Dainininkas greitai įsitikino, kad Vietnamas – kontrastų šalis. Namai – arba prabangūs, arba vos stovinčios lūšnos.
Pietūs – arba už vieną JAV dolerį, arba Vakarų Europos didmiesčius primenančios kainos.
„Toks įspūdis, kad vidurinės klasės ten apskritai nėra arba ji labai menka. Tačiau žmonės atrodo laimingi, patogumų jie neakcentuoja”, – svarstė dainininkas.
Pasakojimų apie siaubingą Azijos virtuvės higieną ir europiečiams dėl to neišvengiamai kylančius virškinimo nesklandumus dainininkas nusprendė nesiklausyti.
„Draugė yra daug kur buvusi, taip pat – ir Indijoje. Ji patarė, kaip ir ką valgyti.
Valgo jie ten gatvėje, o šalia šunys laksto. Bet nemačiau nė vieno sergančio žmogaus.
Tai mes įsikalbame problemų”, – juokėsi Donatas.
* * *
Atkakliai derėjęsi su suvenyrų pardavėjais, bandančiais nulupti dvigubą kainą, įsimylėjėliai į Lietuvą grįžo su lauktuvėmis giminaičiams: „Mamai nupirkau šilkinį šaliką, seseriai – puodelių rinkinį.
Ji jau juda šeimos kūrimo linkme, tai pravers. Tėčiui parvežiau užpiltinės butelį. Gerai atrodo: butelyje – kobra, įsikandusi skorpioną. Nudžiugo, sakė, parodys bendradarbiams.”
Dar labiau porą pralinksmino Vietname parduodamos pigios populiaraus mobiliojo telefono „iPhone” kopijos.
Porą šimtų litų kainuojančių telefonų juodu įsigijo keletą.
„Beveik nieko nekainuoja, bus negaila pamesti. Turi daugybę tų pačių funkcijų, kaip ir „iPhone”. Dar įmontuotas televizijos imtuvas”, – kvatojosi Donatas.
Vietnamiečiai savo ruožtu stebėjosi lietuvių pasiryžimu maudytis Pietų Kinijos jūroje.
Oro temperatūra svyravo apie 18 laipsnių, tad vietiniams maudytis jūroje atrodė beprotybė – per šalta. O į ją įbridusiems Donatui ir Veronikai pasirodė, jog vanduo – šiltesnis nei Baltijos jūroje.
* * *
Tris savaites trukusi kelionė lyg ranka nubraukė susikaupusį nuovargį. Donatas pernai nuolat koncertavo, o prieš Naujuosius keletą mėnesių dalyvavo TV3 projekte „Šok su manimi”, kurį laimėjo.
Vieną iššūkį gena kitas – tuoj prasidės atranka į „Eurovizijos” konkursą, kurioje Donny Montello slapyvardžiu pasivadinęs atlikėjas dalyvaus du sykius: vienas ir su dainininku Sasha Sonu.
„Būnant Vietname į galvą atėjo naujų muzikinių minčių. Bet ir šiaip ten paviešėti buvo labai naudinga.
Atsidūręs niatnamo kovos meno širdyje dar geriau supratau visus jo ritualus, taisykles, mokymą pajusti pagarbą žmogui, neprisirišti prie nesvarbių dalykų, tvirtai siekti tikslo.
Dabar žinau, kad turiu susitelkti į muziką, nesiblaškyti.
Mums su Veronika, kaip kartu gyvenančiai porai, tai buvo labai naudinga. Ateityje mielai ten sugrįžčiau.
Vietnamas mus taip užbūrė, kad supratome – jei ten pasiliktume dar mėnesiui, turbūt nebegrįžtume”, – prisipažino dainininkas.