Buvusį ilgametį Lietuvos kultūros atašė Maskvoje J.Budraitį Vilniuje galima pastebėti su nuolatiniu palydovu – fotoaparatu.
„Jis visuomet mano kišenėje. Einant į vakarėlius, į miestą, į Vingio parką. Šiaip vaikščioti nuobodu, todėl dairausi į šalis ieškodamas kokio kadro”, – apie savo pomėgį pasakojo aktorius.
Jau metus jis akimirkas fiksuoja skaitmeniniu fotoaparatu. Aktorius prisipažįsta dažnai pagalvojantis, kad fototechnika jam net labiau patinka nei pati fotografija.
„Čiupinėji techniką, o paskui džiaugiesi kokią varną nufotografavęs. Jei matai, kad fotografija pavyko – didžiausias katarsis”, – šypsojosi garsus aktorius ir diplomatas.
Jei po ranka fotoaparato neturi, ypatingas akimirkas jis fiksuoja vienu iš dviejų savo mobiliųjų telefonų.
„Bijau ką įdomaus praleisti. Bet bijodamas kaip tik ir praleidžiu.
Nešiojuosi fotoaparatą, o kai pasitaiko akimirka, kurią reikia užfiksuoti, užmirštu, kad kišenėje jį turiu.
Po to graužiu nagus, kodėl jo neišsitraukiau”, – pasiguodė aktorius.
Užfiksuotų akimirkų J.Budraitis neskuba spausdinti ant fotopopieriaus – tik žmonos Vitos prispaustas labai retai kam padovanoja nuotraukų.
„Aš fotografuoju sau. Bet žmona pyksta, kad negražiai elgiuosi. Kartais ji mane priverčia atspausti kai kurias nuotraukas ir jas padovanoti”, – tarsi pasiskundė J.Budraitis.
Nuotraukų jis nekadruoja, neapkarpo ir savęs nė už ką nedrįstų pavadinti fotomenininku.
Tačiau profesionalūs fotografai, pamatę J.Budraičio darytas nuotraukas, giria: „Turi akį.”
Aktorius tik šypteli: „Labai džiaugiuosi, jei jie taip mano. Bet aš – mėgėjas. Registruoju tik tas akimirkas, kurios man patinka. Jokių pretenzijų į meninę fotografiją neturiu.”
J.Budraičio fotografijos iš tiesų sulaukia daug komplimentų. Aktoriui įstrigo vienos rusės pagyros praėjusių metų balandį Maskvos tarptautinėje fotobienalėje surengtoje personalinėje jo fotografijų parodoje.
Moteris negalėjo atsigėrėti savo jaunystės dievukų, rusų aktorių, režisierių portretais, J.Budraičio darytais 1970–1980 metais.
„O, Dieve, jie kaip gyvi”, – su šypsena ir ašaromis akyse ištarė parodos lankytoja.
Tad kodėl aktorius nesiryžta gimtinėje surengti savo darbų parodos?
„Maskvoje mano parodą priėmė geranoriškai, nes fotografijose – žmonės, kuriuos maskviečiai be galo myli.
Tokie aktoriai kaip Olegas Jankovskis, Jevgenijus Leonovas, Regimantas Adomaitis, Donatas Banionis.
Lietuvoje galėčiau parodyti daugiau lietuvių menininkų portretų, bet bijau, kad visi tai iš karto priimtų kaip mano pretenziją į fotomenininko statusą”, – kalbėjo J.Budraitis.
Todėl aktorius niekuomet neklausia profesionalių fotografų nuomonės apie savo darytas nuotraukas.
Dar viena priežastis, kodėl J.Budraitis nenori atskleisti kito savo amplua – jis bijo sulaukti pašaipų: „Pridarau daug beprotysčių. Žmonės jas gali priimti kaip rimtą dalyką. O man tai – tik malonus pakvailiojimas.”
Garsus aktorius tikino visuomet fotografuojantis be piktų kėslų ir niekuomet to nedaro neatsiklausęs.
Tačiau J.Budraičio šeimos nariai jau vengia fotoaparato blyksčių – kai tik pamato Juozą su fotoaparatu rankose, veja šalin kaip įkyrią musę.
Aistra fotografuoti būsimas aktorius užsidegė jaunystėje.
Pirmąjį fotoaparatą J.Budraitis įsigijo mokydamasis vidurinėje mokykloje Švėkšnoje, Šilutės rajone.
Aktorius nė nepamena, kaip į jo rankas pateko rusų gamybos fotoaparatas „Liubitel”: „Rodos, jį nusipirkau gavęs uždarbį, kai iškasiau dviejų metrų gylio duobę kalkėms gesinti.
Tokias duobes paprastai kasdavo du vyrai, bet aš užsibrėžiau tai padaryti vienas. Tuomet gavęs pinigų nusipirkau laikrodį ir, matyt, fotoaparatą.”
Tarnaudamas kariuomenėje Juozas įsigijo rusišką fotoaparatą „Zenit”.
Kai prieš kelerius metus jį pavogė, J.Budraitis labai apgailestavo. Nors fotoaparatas jau buvo nudėvėtas, aktoriui patikdavo juo gaudyti kadrus. Iki šiol jo namuose galima rasti tų laikų fotografijų.
Tačiau savo darytas nuotraukas J.Budraitis apžiūrinėja retai.
„Kai kas nors įgnybia į vieną vietą, įsijungiu kompiuterį ir eksperimentuoju su „Photoshop” programa”, – sakė diplomato karjerą baigęs aktorius.
Vis dėlto kompiuteriu dailinti nuotraukas J.Budraičiui nepatinka. Jis labiau vertina natūralius, iš karto padarytus kadrus.
Tad, sutikę garsų aktorių Vilniaus gatvėse, parkuose ar vakarėliuose, stebėkite, ar tik jis netraukia iš kišenės fotoaparato.
Žinoma, jei baiminatės nuotraukoje atrodyti natūraliai.
J.Budraičio ryžtas vaidinti gąsdina žmoną
Dėl pablogėjusios sveikatos J.Budraitis sausio 20 d. negalėjo dalyvauti didelio pasisekimo sulaukusiame savo fotografijų parodos atidaryme Sankt Peterburge.
Dėl širdies priepuolio pavojaus sausio 21 d. jis buvo paguldytas į vieną Sankt Peterburgo klinikų. Dėl to aktorius negalėjo vaidinti ir režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklio „Žuvėdra” premjeroje Sankt Peterburgo teatre „Baltijskij dom”. J.Budraitį, turėjusį vaidinti Soriną, pakeitė kitas aktorius.
J.Budraičio žmona Vita (nuotr.) sakė, kad vyrui atlikta daugybė tyrimų įstaigoje, kurioje tikrintas net Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.
„Rusai dievina aktorius. Ten aplink Juozą visi šokinėja. Jam skirta vienvietė palata su televizoriumi, jo sveikatą išsamiai patikrino”, – pasakojo Vilniuje likusi V.Budraitienė.
Aktoriaus žmona labiau išsigando ne dėl to, kad jos sutuoktinis paguldytas į ligoninę, bet dėl jo pasiryžimo vaidinti.
„Jis labai labai stengėsi – du mėnesius repetavo prieš Naujuosius metus ir dar po jų. Reikia tinkamai įvertinti savo jėgas. Tiek metų dirbo be atostogų. Kiek galima?” – retoriškai klausė V.Budraitienė.
Trečiadienį J.Budraitis buvo išleistas iš ligoninės. Jei aktorius jausis gerai, jis turėtų vaidinti „Žuvėdros” spektakliuose vasario 2 ir 3 dienomis.