Emocingasis R.Vyšniauskas dabar skraido lyg ant sparnų. Kažkada tikinęs, jog neves, kol sportuos, sunkiaatletis pakeitė savo nusistatymą.
Praėjusį savaitgalį gimtojoje Klaipėdoje jis sumainė aukso žiedus su savo išrinktąja klaipėdiete Inese Valužyte.
28 metų moteris, uostamiestyje turinti savo renginių organizavimo ir modelių agentūrą, kovo mėnesį sunkiaatlečiui padovanos pirmagimį.
Pora vienas kitam meilę prisiekė Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje. Sutuoktinių liudytojais tapo vilnietis advokatas Laimonas Pivoras su žmona.
„Didelių iškilmių nebuvo. Šeimos rate ramiai atšventėme. Net draugų nekviečiau. Kurie atvažiavo pasveikinti, tie ir tebuvo”, – pasakojo Ramūnas.
Po ceremonijos metrikacijos skyriuje jaunieji su artimaisiais sugužėjo į vieną uostamiesčio restoraną.
Vyšniuku vadinamam sunkiaatlečiui bažnytinė santuoka svarbesnė nei civilinė. Todėl rudenį Ramūnas amžiną meilę savo išrinktajai Inesei turėtų prisiekti ir bažnyčioje.
Tuomet į didelę vestuvių puotą bus sukviesta gausybė poros draugų. Jaunieji tėvai ketina atšvęsti ir sūnaus krikštynas. Tik po to leisis į medaus mėnesio kelionę.
R.Vyšniauskas neslėpė, kad sumainyti aukso žiedus paskubino į pasaulį besiveržiantis mažylis.
„Mes norėjome, kad vaikas gimtų šeimoje. Nesame laukiniai. Gyvename visuomenėje, todėl norėjome įteisinti santykius. Didelių vestuvių nepasisekė surengti.
Įvykių daug – Inesė laukiasi, kitą savaitę man atliks kelio operaciją. Atsigavęs po jos pradėsiu juodai arti – ruošiuosi rudenį vyksiančiam pasaulio čempionatui – atrankai į olimpines žaidynes”, – dėstė sportininkas.
Ant jo tvirtų pečių dabar gula visi buities rūpesčiai ir darbai. Tačiau Ramūnas nesiskundžia.
„Turbūt Aukso puodą lengviau laimėti nei susirasti antrąją pusę. Džiaugiuosi, kad man pasisekė. Aišku, niekas negali pasakyti, kas bus rytoj. Bet dabar mano širdis džiaugiasi.
Šiemet labai daug pasikeitimų ir mano, ir Inesės gyvenime. Viskas taip greitai ir įdomiai vyksta. Dabar gyvenu patirdamas malonią įtampą”, – šypsojosi apie sūnų jau seniai svajojęs būsimasis tėvas.
Vyšniukas tikino nė kiek nesijaudinęs prieš žengdamas vieną svarbiausių gyvenime žingsnių ir nė kiek nedvejojęs.
Nuo pat pažinties su Inese pradžios Ramūnas jautė, kad ji – tas žmogus, kurio jis tiek metų ieškojo.
„Trisdešimt trejus metus buvau viengungis. Tiek ieškojau, laukiau, svajojau apie savo žmogų. Man ir tėvas daug metų kartojo: „Susirask žmoną, bus geriau sportui. Ir šiaip jau laikas.”
Ir aš labai norėjau vaikų, žmonos. Bet juk nenueisi į „Akropolį” ir nenusipirksi. Turėjo tam ateiti laikas.
Su daug kuo draugavau – ir su viena, ir su kita. Bet vis kažkas ne taip. Nelipdavo prie širdies.
O dabar visai kitaip. Susipažinau su žmogumi, ir iš karto tapo aišku – ji bus mano žmona.
Kai susitikome, man širdis į kulnus nuėjo. Iki tol taip nėra buvę.
Meilė yra lyg žaibas – nežiūri, kur trenkia. Visą laiką draugams juokais sakydavau šią frazę. O ėmė ir pačiam taip nutiko”, – įprastine greitakalbe bėrė R.Vyšniauskas.
Net ir pačiam sportininkui buvo netikėta, kad pažintis su gatvėje sutikta mergina vystysis taip greitai.
Ramūnas su Inese susipažino prieš metus. Po treniruotės važiuodamas namo pamatė su lagaminu žingsniuojančią šviesiaplaukę ir pasisiūlė pavežti.
„Kažkas pastūmėjo sustoti ir pasisiūlyti pavėžėti. Gal suveikė bangos?
Po treniruotės vilkėdamas treningais lekiu namo praustis, o ne merginų kalbinti”, – šypsojosi Ramūnas.
Inesė pasiūlymą priėmė. Jauna moteris jau kartą buvo bendravusi su sunkiaatlečiu viename vakarėlyje. Tiesa, tąkart sustojęs gatvėje R.Vyšniauskas jos nepažino.
Teminiame vakarėlyje Inesė buvo pasipuošusi japonės apdarais.
Po lemtingo pavėžėjimo pora netruko apsigyventi Ramūno bute. Inesės nė kiek negąsdino R.Vyšniausko, pagarsėjusio lovelaso, reputacija.
„Aš jau porą metų niekur nesirodžiau, treniravausi. Visi buvo mane primiršę. Čia – kaip ir politikoje. Šiandien politikas blogas, jam antrankius deda, bet praeina metai, ir visi jį dievina, premjeru renka.
Visi esame padarę klaidų. Geriau anksčiau išsilakstyti, kad paskui galėtum būti rimtas žmogus. Aplink tiek daug pavyzdžių, kai dvidešimties metų rimtuoliai susituokia, rimtai gyvena, vaikus augina.
Bet sulaukia keturiasdešimties, palieka žmoną, vaikus ir kažkur bėga. Gyvenime yra pusiausvyra – in ir jang, juoda ir balta. Visur ji turi būti”, – filosofavo sunkiaatletis.
Nežabotu elgesiu ir nesibaigiančiomis linksmybėmis garsėjęs sportininkas tvirtino surimtėjęs. Dabar jam svarbiausia – šeima ir sportas.
„Sakoma, kad ramybę gali surasti sutikęs tinkamą žmogų. Bet aš manau, kad pirmiausia reikia išmokti gyventi vienam. Kaip gali gyventi su kitu, jei nemoki vienas?
Aišku, paskui dažnai būna sunku derintis prie kito. Bet mes su Inese nesame nė karto susipykę. Atrodo, kad mes net žinome, ką kitas galvoja. Jaučiamės taip, lyg visą gyvenimą vienas kitą pažinotume”, – kalbėjo meilės romanais pagarsėjęs sportininkas.
R.Vyšniauskas neabejoja, kad sutuoktinio pareigos ir tėvystės rūpesčiai jam netrukdys siekti išsvajotų sporto aukštumų.
Vyšniukas tikisi, kad gimęs sūnus ir mylinčios žmonos parama padės lapkričio mėnesį pasaulio čempionate iškovoti kelialapį į jam jau penktąsias olimpines žaidynes.
„Buvau nesusitupėjęs. Toks jau mano charakteris. Bet kai susipažinau su Inese, gyvenimas pasikeitė.
Pradėjau galvoti apie šeimą. Visai kitaip ir į sportą pradėjau žiūrėti. Nebeturiu jokių kitų minčių.
Yra daugybė atvejų, įrodančių, kad šeima sportui nė kiek netrukdo.
Tarkim, mano gero draugo Virgilijaus Aleknos pavyzdys”, – samprotavo R.Vyšniauskas.
Vyšniuko šeimoje gimus sūnui, diskusijų dėl vardo neturėtų kilti. R.Vyšniauskas jau seniai svajojo – jei kada nors gims sūnus, pavadins jį Ąžuolu.
Bet sportininkas nesitiki, kad Ąžuolas seks jo pėdomis. R.Vyšniauskui, kaip ir daugumai tėvų, svarbiausia, kad kūdikis gimtų sveikas, o užaugęs būtų geras žmogus.