Didžioji, legendinė, dieviška, karališkos laikysenos – taip neretai vadinama M.Pliseckaja, kurios žvaigždė sužibo po Antrojo pasaulinio karo.
Viena garsiausių rusų balerinų tiki, kad likimą lemia charakteris. Jos gyvenimo istorija tai patvirtina.
Jaunystėje Maja tvirtai žinojo, ko nori, ir siekė to nepaisydama sunkumų.
Kai Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand’as įteikė M.Pliseckajai Garbės legiono ordiną, vienas sovietinių valdininkų įgėlė: „Maniau, kad šis ordinas teikiamas tik pasipriešinimo kovų dalyviams.”
Balerina, kuri niekada nesutrikdavo, atšovė: „O aš visą gyvenimą ir priešinausi.”
Priešintis jai teko nuolat. Ne tik valdžiai, kėlusiai ją ant pjedestalo ir kartu bandžiusiai prispausti, bet ir savo tetai, Maskvos Didžiojo teatro baleto solistei Sulamitai Meserer.
Būtent teta, perkopusi per 90 metų slenkstį, paskleidė gandą, esą M.Pliseckaja yra susilaukusi dukters, kurią paliko.
– Kodėl S.Meserer pasirinko tokį santykių aiškinimosi būdą?
– Tikriausiai dėl to, kad aš nesuteikiau jai galimybės naudotis mano pavarde taip, kaip ji norėjo.
S.Meserer priglaudė mane, kai sušaudė mano tėvą ir suėmė motiną. Jei būčiau pakliuvusi į vaikų namus, apie baletą nebūčiau galėjusi nė pasvajoti.
Tačiau nesimokiau iš tetos baleto technikos, nors to ji primygtinai reikalavo nuo to laiko, kai persikėlė į užsienį (S.Meserer dirbo Japonijoje, vėliau – Didžiojoje Britanijoje. – Red.).
Būtent teta atkalbėjo mane važiuoti į tuometį Leningradą mokytis pas garsiąją Agripiną Vaganovą (šios choreografės vardu pavadinta Sankt Peterburgo baleto akademija. – Red.).
Dabar labai gailiuosi, kad nepasinaudojau A.Vaganovos kvietimu.
– Ne kartą atsidurdavote gandų ir skandalų sūkuryje. Ar skandalas – būtina kūrybinio proceso dalis?
– Man niekada nereikėjo pasiskelbti kieno nors dukterimi ar meiluže, ką nors užsipulti, kad pelnyčiau didesnę šlovę. Manimi buvo domimasi dėl to, kaip šokau.
Bet dažnai tekdavo ginti savo požiūrį į meną. Kai draudė šokti „Karmen”, neleido Didžiajame teatre šokti Maurice’o Bejart’o „Bolero”, su R.Ščedrinu kovojome, kaip galėjome. Joks skandalas negalėjo mūsų išgąsdinti.
Priešingai – kuo garsesnė tapdavo istorija, tuo daugiau sąjungininkų įgydavome.
– Visos moterys žino jūsų piktą posakį apie lieknumą: „Reikia mažiau ėsti.” Esate labai tiesmukiška. Tikriausiai toks kategoriškumas atneša aibę nemalonumų?
– Visada buvau itin emocinga. Niekada negalėjau pasigirti nei diplomatiškumu, nei gebėjimu laikyti liežuvį už dantų.
– Gyvenote Vokietijoje, dabar – Ispanijoje. Visą gyvenimą keliaujate iš vienos vietos į kitą. Kartą prisipažinote, jog atsikėlusi rytą klausiate savęs: „Kur aš?” O kur jums labiausiai norisi sugrįžti?
– Mums mieli namai Lietuvoje: patinka ten sutikti Naujuosius metus, kieme papuošti eglę.
Ten nuostabi gamta, ne blogesnė nei Šveicarijos kurortuose.
Miunchenas – nuostabus miestas, į kurį vykstame dėl Rodiono veiklos.
O Maskva visuomet yra mano širdyje.
Mano Didysis teatras, geriausi pasaulyje baleto vertintojai – Maskvos žiūrovai.
– Su Rodionu nesiskiriate daugiau nei pusę amžiaus. Jūs visur kartu. Nenuobodu dviese?
– Tikrai nenuobodu. Sugebėjome prisitaikyti prie neidealių vienas kito charakterių, nė karto nesiginčijome dėl rimtų problemų ir visada laikėmės to paties požiūrio į kūrybą.
Esu laiminga moteris, nes turiu nuostabų vyrą.
Likimo vingiai
Maja Pliseckaja – Rusijos, Lietuvos ir Ispanijos pilietė.
Ji gimė 1925 m. lapkričio 20-ąją Maskvoje.
Tėvas Michailas Pliseckis dirbo Špicbergene inžinieriumi, vėliau buvo paskirtas SSRS generaliniu konsulu (suimtas 1937 m. gegužės 1-ąją, nuteistas, o po metų sušaudytas).
Motina – nebyliojo kino aktorė Rachelė Meserer (gimė 1902 m. Vilniuje, mirė 1993 m. Maskvoje), buvo ištremta į Kazachstaną kaip tėvynės išdaviko žmona.
Teta – Maskvos Didžiojo teatro balerina Sulamita Meserer, dėdė – baleto artistas, baletmeisteris Asafas Mesereras (Sulamitos brolis ir jos partneris). Kartu jie buvo mylimiausia tuomečio Sovietų Sąjungos vadovo Josifo Stalino pora.
Vyras – kompozitorius Rodionas Ščedrinas. Vaikų neturi.
Su scena atsisveikino būdama 65-erių, bet ir po to dar šokdavo ypatingomis progomis.
Dievina Pierre’o Cardeno kostiumus. Patinka silkė, tačiau nemėgsta pyragaičių. Taip pat nemėgsta, kai vadovauja moteris, šokio apie nieką.