Dabartinis Vitos gyvenimas – lyg seniai garsiai ištarta ir netikėtai išsipildžiusi svajonė.
„Sakoma, jei įvardysi savo svajonę, ji gali išsipildyti. Maždaug prieš trisdešimt metų su drauge lankiausi prie Juodosios jūros, Ukrainos kurorte Sočyje.
Prisiskaičiusi vokiečių rašytojo Karlo May’aus romanų apie indėnus tada ir pasakiau: „Kaip norėčiau gyventi ten, kur yra kalnai.”
Žavėjausi už teisingumą kovojančio K.May’aus personažo – apačių vado Vinetu idėjomis.
Kas tuo metu galėjo pamanyti, kad kada nors kiekvieną rytą atsibudusi pro langą matysiu kalnus?
Tačiau taip ir atsitiko – gyvenimas nubloškė mane į nuostabų Amerikos kampelį, Laukinius vakarus”, – kalbėjo V.Henderson.
Iš Vitos namų kiemo atsiveria kalnų panorama.
JAV Naujosios Meksikos valstijoje, netoli Espanjolos miestelio, buvusi vilnietė gyvena jau dešimtmetį.
Lietuvės kaimynystėje – keli indėnų genčių rezervatai.
„Tik nemanykite, kad išsipaišę įvairiomis spalvomis šalia mūsų laksto indėnai.
Tai – kaimynai, kurių tarsi ir nėra. Todėl matome tik skurdžią dykumų žolę ir krūmokšnius”, – juokėsi Vita.
Indėnų kaimeliai – kiek toliau nuo V.Henderson namų.
Beje, Naujosios Meksikos valstijoje, kaip ir kaimynėje Arizonoje, maždaug 25 procentai visų žemių priklauso indėnams.
Vietos valdžia žemes gentims grąžino kaip seną skolą.
Vilniuje viename banke dirbusią V.Henderson į Ameriką atvedė pažintis su vyru Edwardu – inžinieriumi, fiziku ir senų automobilių restauratoriumi.
„Mane čia atsivežė žmogus, kuriam pasakiau „taip” ir su kuriuo pasiryžau praleisti visą likusį gyvenimą”, – be pompastikos kalbėjo Vita.
Pažintį viename interneto tinklalapių moteris vadina likimo vingiu.
„Tą tinklalapį žiūrinėjau iš smalsumo. Jokių minčių apie išvažiavimą iš gimtinės neturėjau. Bet likimas, matyt, jau tuo metu it ruletę suko mano kelio vingį.
Po kelių mėnesių intensyvaus bendravimo internetu ir telefonu rudenį su virtualiuoju pažįstamu Edwardu sutarėme susitikti Prahoje, kur praleidome savaitę.
Per Kalėdas Edwardas atvažiavo į Lietuvą. Pamenu, buvo šlapia, tamsu, vėjuota”, – pasakojo Vita.
O jau pavasarį ji susikrovė lagaminus ir išdūmė į Naująją Meksiką pas mylimąjį. Gegužės mėnesį pora susituokė.
„Tada raminausi, kad jei kas nors nutiktų, visada galėsiu grįžti. Bet jau dešimt metų gyvenu čia ir nesirengiu niekur vykti.
Mane supa kalnai, dykumos, ramybė, žydras dangus.
Čia skraido kolibriai, o saulė šviečia mažiausiai tris šimtus dienų per metus”, – džiaugėsi V.Henderson.
Ir Vitai, ir Edwardui ši santuoka – pirmoji. Pora vaikų nesusilaukė.
Tėvynės ilgesys moters nekamuoja taip stipriai, kad kiltų noras grįžti į Lietuvą.
Bet beveik kasmet ji lankosi gimtinėje, kartais ir su sutuoktiniu.
V.Henderson nemažai su lietuviais bendrauja ir Naujojoje Meksikoje. Čia yra apie dvidešimt tautiečių.
„Tik man trūksta kirpėjos Dianos. Ji – puiki. O Naujojoje Meksikoje nėra gerų kirpėjų! Kiek išbandžiau, nėra nė vienos tokios kaip Diana.
Todėl prieš važiuodama į Lietuvą maždaug pusmetį nesikerpu plaukų – auginu, o Vilniuje apsilankau pas savo kirpėją.
Beje, net kelionių į Lietuvą laiką derinu su Diana: ar tuo metu ji galės mane apkirpti”, – juokėsi Vita.
Nors dėl interneto šiandien pasaulis tampa labai mažas, bendravimas su Lietuva tapo lengvai prieinamas, per kompiuterį žmonių juk nepaliesi.
„Negaliu savo dukterėčios ir mūsų su Edwardu krikšto dukters Viltės apkabinti.
Kai tenka išvykti iš Lietuvos, su Vilte išsiskirti būna sunkiausia, jos rankutes ant savo kaklo jaučiu dar ilgai.
Pasiilgstu ir brolio, jo šeimos, giminių, draugų”, – kalbėjo V.Henderson.
Jei tektų visam laikui išvažiuoti iš Naujosios Meksikos ir grįžti į Lietuvą, Vita norėtų pasiimti daugelį dalykų, tačiau svarbiausi jų – keturi.
Pirmiausia ji trokštų pasiimti kalnus. Jie – didžiausia atgaiva.
Taip pat didžiules Naujosios Meksikos erdves.
Dar – tobulą klimatą ir švelnias žiemas, kurių čia beveik nebūna, o sniego iškrinta retai.
„Čia išties puiku. Juk ne veltui daug amerikiečių televizijos ir kino žvaigždžių Naująją Meksiką ar gretimas valstijas renkasi kaip savo antruosius, o kartais ir pirmuosius namus”, – pasakojo V.Henderson.
Kartu Vita norėtų vežtis ir kolibrius. Nykščio dydžio paukščiukus, kurie čia atskrenda pavasarį, o vėlų rudenį, nustojus žydėti gėlėms, išskrenda į šiltesnę Meksiką.
Šiuos nuostabius paukščius galima prisivilioti prie pat namų į spalvotas girdyklėles pripylus sirupo. O paskui stebėti, kaip šie jį siurbia.
„Tačiau Lietuvoje kolibriai sušaltų”, – atsiduso Vita, baigusi vardyti visas svajones.
Vita ir jos 66 metų sutuoktinis Edwardas mėgsta keliauti. Pora neseniai grįžo iš kruizo po Karibų jūros salas ir jau užsisakė bilietus vykti į kruizą šių metų pabaigoje.
Viena įspūdingiausių Vitos ir Edwardo kelionių – kruizas Viduržemio jūra iš Italijos iki Libijos (Afrika), kur dykumoje keliautojai galėjo stebėti visišką saulės užtemimą. Tai buvo prieš keletą metų.
„Tada, be Libijos, aplankėme Egiptą, Maltą, Vatikaną, Italijoje – Neapolį, Pompėją, Genują, Romą, Sicilijos salą.
Su Edwardu iš pradžių gyvename svajone ir kelionės laukimu, po to – įspūdžiais ir vėl naujų kelionių planavimu”, – pasakojo meilės emigrantė V.Henderson.
Likimas lėmė, kad pora keletą metų galėjo sau leisti atsipūsti nuo darbų ir visą laiką skirti kelionėms bei kitiems pomėgiams.
„Tie metai, kai nedirbome, buvo patys nuostabiausi. Rytais – kava lauke, stebint kolibrių muštynes prie girdyklėlės.
Kiemo gėlyno tvarkymas keletą valandų, draugų ir vyro giminaičių lankymas kitose valstijose, apsipirkimas, baseinas, knygų skaitymas, kelionių aprašymai”, – puikiai leistą laiką prisiminė Vita.
Bet, užgriuvus ekonominiam sunkmečiui, pora buvo priversta vėl imtis darbų.
„Vyras grįžo į ankstesnę darbovietę – Los Alamoso laboratoriją. Ji garsi tuo, kad čia buvo pagaminta pirmoji atominė bomba JAV, o dabar tai – atradimų ir mokslų centras.
Aš dirbu finansų administratore organizacijoje, vienijančioje Naujosios Meksikos universitetus ir bendradarbiaujančioje su Los Alamoso laboratorija”, – kalbėjo V.Henderson.
Nors metai dar tik prasidėjo, sutuoktiniai jau laukia atostogų – dalį jų rudenį ketina praleisti ir Lietuvoje.
„Ketiname apsilankyti Europos vyrų krepšinio čempionato varžybose, užsukti į Prahą ir ten atšvęsti mūsų pažinties dešimtmetį”, – likimo dovanota pažintimi su Edwardu džiaugėsi V.Henderson.
Internetas išplečia pažinčių ratą
Kaunietė V.Henderson, su būsimuoju vyru susipažinusi internete ir su juo ilgai bendravusi elektroniniais laiškais, – ne vienintelė moteris, kurios gyvenimą pakeitė virtualioje erdvėje užsimezgusi meilė.
Valentino dienos išvakarėse trylikoje Europos šalių, Izraelyje ir Rusijoje atliktos apklausos atskleidė, kad net penktadalis elektroninio pašto vartotojų pirmą kartą prisipažino mylintys būtent elektroniniame laiške.
Praėjusį mėnesį „Microsoft” užsakymu atliktoje apklausoje apie romantišką bendravimą elektroniniais laiškais dalyvavo 12 208 atsitiktinai parinkti elektroninio pašto vartotojai iš Belgijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Airijos, Italijos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Ispanijos, Švedijos, Izraelio ir Rusijos.
„Microsoft MSN” portalo atliktos apklausos dalyviai savo meilės ir simpatijų žinutes siunčia ne vien tekstu, bet ir vaizdais.
18 proc. apklaustųjų nurodė, kad dalinosi romantiškais ir žaismingais paveikslėliais su savo mylimaisiais, o penktadalis įsimylėjusiųjų elektroniniuose laiškuose pasakojo vienas kitam romantiškas istorijas.
Pusė atsakiusiųjų siuntinėja meilės laiškus elektroniniu paštu, norėdami paįvairinti santykius.
Pasirodo, meilės romanai darbe kartais prasideda nuo elektroninių laiškų. Penktadalis apklaustųjų prisipažino, kad flirtavo elektroninėmis žinutėmis su kolegomis darbo metu. Daugiausia darbovietės elektroninį paštą meilės reikalams naudojo Izraelio gyventojai – net 68 proc. apklaustųjų.
Beveik pusė apklaustųjų prisipažino, kad yra siuntę arba gavę pikantiškų elektroninių laiškų nuo slaptų gerbėjų. Šioje srityje labiausiai pasižymėjo estai, iš kurių net 75 proc. prisipažino, kad yra gavę gundančių elektroninių laiškų ne tik iš savo mylimųjų. 16 proc. apklaustųjų teigė, kad yra pričiupę savo mylimuosius, siunčiančius įtartinai jausmingus laiškus kažkam kitam.
Geriausiais detektyvais pripažinti rusai, iš kurių net trečdalis yra pričiupę savo mylimuosius, siunčiančius meilės laiškus kitoms simpatijoms. Mat meilės laiškai dažnai laikomi kaip relikvija ir ilgai saugomi. Labiausiai meilės prisipažinimus linkę saugoti pietiečiai – net 75 proc. apklaustų ispanų saugo visus meilės laiškus.
Intymius laiškus savo archyve pasilieka ir 71 proc. rusų, 65 proc. izraeliečių, 63 proc. estų bei 58 proc. slovakų.