Nardyti, slidinėti, dalyvauti automobilių lenktynėse – mintis apie tokias pramogas kauniečiui V.Filipavičiui kelia liūdesį.
„Negaliu sau to leisti”, – kremtasi vyras, kuriam 2010-ųjų gegužę sustreikavo širdis.
Po šio įvykio kauniečiui, vadovaujančiam vienai bendrovei, buvo nustatytas neįgalumas. Gydytojai jam pataria nekilnoti sunkių daiktų, nepervargti, o pajutus dusulį – ilsėtis.
Nors V.Filipavičius priverstas daug ko gyvenime atsisakyti, jis save priskiria prie žmonių, kuriems nusišypsojo sėkmė, – ištikus infarktui, jį atgaivino nepažįstamas žmogus.
Kaunietis net neįtarė, kad gali sušlubuoti širdis.
Keletą kartų vyras skundėsi virškinimo sutrikimais. Padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, verslininkas jausdavosi taip, tarsi krūtinę degintų žarijos.
Vieną praėjusių metų gegužės rytą Voldemarui vėl ėmė mausti krūtinę. Vyras ėmė nuogąstauti, kad dėl skausmo gali plyšti skrandis, tad išskubėjo į vaistinę.
Ką reiškia kvapą gniaužiantys diegliai, plintantys į žastą, vyras nežinojo. Jis neįtarė gresiančio pavojaus.
120 kilogramų sveriantis verslininkas gyvena Žaliakalnyje, devintajame daugiabučio aukšte.
Nusileidęs liftu, jis jau artėjo prie vaistinės, tačiau, nespėjęs iki jos nueiti, sukniubo netoli dviejų gatvių sankryžos. Kas nutiko toliau, jis nežino, nes prarado sąmonę.
„Dievas man pasiuntė angelą. Atsitiktinis praeivis galėjo ir nepulti manęs gaivinti, bet stovėti ir laukti, kol atvyks greitoji pagalba. Iki šiol dauguma žmonių taip elgiasi – laukia specialistų”, – svarstė V.Filipavičius.
Verslininkas nežino geradario pavardės. Atvykus reanimobiliui, nepažįstamasis patraukė savo keliais.
V.Filipavičius atsipeikėjo Kauno klinikose. Gydytojai paaiškino, kad prireiks angioplastinės procedūros – jos metu išplečiama susiaurėjusi širdies vainikinė kraujagyslė ir įdedamas specialus stentas.
V.Filipavičius įsitikinęs: jeigu širdis būtų sustreikavusi bute, o ne gatvėje, dabar jis ilsėtųsi kapuose.
Prieš keletą metų pradėjęs domėtis nardymu, vyras išklausė kursą, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Jis puikiai žino, kad pagalba, suteikta per pirmąsias penkias minutes – lemtinga.
Kaunietis tuomet įsidėmėjo – žmogų, kuris nekvėpuoja ir nerodo jokių gyvybės ženklų, reikia paguldyti ant nugaros, pakelti galvą, atlaisvinti kvėpavimo takus ir nedelsiant pradėti gaivinti.
Trisdešimt kartų paspaudus krūtinės ląstą ties duobute, reikia bent dukart įpūsti oro – šią taisyklę V.Filipavičius prisimena iki šiol.
Krūtinės ląstoje susidarius slėgio pokyčiams, kraujas ima tekėti ir aprūpina deguonimi galvos smegenis, kol nedirba širdis.
Lietuvoje greitosios pagalbos brigada greičiausiai atvyksta per 5–10 minučių – kartais tai gali būti per ilgas laiko tarpas gyvybei išsaugoti.
Tad pirmiausia gaivinti nukentėjusiuosius turi nelaimės liudininkai arba artimieji.
Tai supratęs V.Filipavičius prižadėjo savo pavaldiniams organizuoti pirmosios pagalbos teikimo kursus.
Verslininkas siekia, jog kuo daugiau žmonių turėtų įgūdžių, kaip sustabdyti kraujavimą, taisyklingai paversti nukentėjusįjį ant nugaros, atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.
Mat tikimybė, kad, ištikus staigiai mirčiai, šalia stovės gydytojas, nėra didelė.
Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 80 proc. žmonių, kuriems staiga sustoja širdis ir kvėpavimas, gaivina ne medikai, bet šalia esantys žmonės.
Lietuvoje taip išgelbėtųjų yra kur kas mažiau.
Kaune gyvenantis J.K.Stučinskas – vienas tų žmonių, kurį atgaivino sūnus.
2009-ųjų rugpjūčio 24-ąją pensininkas įsiminė ne tik dėl tvankumos. Vakare kauniečiui ėmė trūkti oro. Nepalengvėjo net ir atidarius langus.
Į namus skubiai buvo iškviesti medikai, tačiau kauniečio gyvybė pradėjo gesti tiesiog akyse.
Pamatęs, kad tėvas nustojo kvėpuoti, sūnus Justinas nieko nelaukdamas sunėrė delnus ir ėmė spaudyti krūtinę, pūsti į burną oro.
Pastangos nenuėjo veltui – ligonį pavyko išgelbėti nuo mirties ir perduoti į medikų rankas.
J.K.Stučinskas akis atmerkė Kauno klinikų reanimacijos skyriuje. Prie jo lovos kas pusvalandį vis kas nors prieidavo ir kažką darydavo.
Iki šiol vyras prisimena šilumą, sklidusią nuo slaugytojos rankos, kai ji valė jam šalto prakaito išpiltą kaktą.
Dabar gimtadienį du kartus per metus švenčiantis J.K.Stučinskas juokauja, kad atsidūręs prie mirties slenksčio nesuspėjo įsižiūrėti, kas laukia anapus. Padarys tai kitą kartą.
Europos Sąjungoje kasmet dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta 2 mln. žmonių. Trečdaliui nukentėjusiųjų į pagalbą anksčiau už medikus suskumba paprasti žmonės.
Lietuvoje kasmet daugiau nei tūkstantis tokios bėdos ištiktų pacientų miršta pakeliui į gydymo įstaigą.
„Jie būtų išgelbėti, jeigu žmonės mokėtų gaivinti. Todėl kiekvienas turi mokėti teikti pirmąją pagalbą”, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja reanimatologė anesteziologė Asta Krikščionaitienė.
Jei pradedama gaivinti iškart, tikimybė išgelbėti žmogų padidėja du tris kartus.
A.Krikščionaitienė savo draugus ir giminaičius išmokė, kaip gaivinti klinikinės mirties ištiktą asmenį.
„Man rūpi saugi aplinka. Kas iš to, kad tik aš viena mokėsiu gaivinti? Ištikus bėdai, mane turės gelbėti kiti žmonės”, – sakė gydytoja.
Įvykus nelaimei, daugelis žmonių sutrinka, kiti jaučia pasibjaurėjimą, kad reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą ir liesti nepažįstamojo lūpas.
Tokiu atveju gydytoja A.Krikščionaitienė patarė daryti tiktai širdies masažą – krūtinės paspaudimais atkurti kraujotaką.
Tai bus geriau nei sėdėti rankas sudėjus ir laukti gydytojo.
„Pati didžiausia klaida – kai nelaimės liudininkas laukia greitosios pagalbos medikų ir nieko nedaro.
Noriu padrąsinti – šiurkščių klaidų gaivinant neįmanoma padaryti”, – priminė gydytoja A.Krikščionaitienė.
Spausti – 100 kartų per minutę
Jei žmogus prarado sąmonę, nekvėpuoja, gelbėtojai turi pradėti daryti krūtinės ląstos paspaudimus.
Krūtinės ląstą reikėtų spausti mažiausiai 5 centimetrus gilyn (tai sudaro apie trečdalį ląstos dydžio), o paspaudimų dažnis turi būti ne retesnis nei 100 kartų per minutę.
Svarbu leisti krūtinės ląstai grįžti į pradinę padėtį ir daryti kuo trumpesnes pertraukas be paspaudimų.
Kartu reikėtų atlikti dirbtinį kvėpavimą – po 30 paspaudimų du kartus įpūsti į burną oro.
Gaivinimą reikia tęsti tol, kol atvyks greitosios pagalbos medikai.