Kaunietis P.Žemaitis puikiai žino, ką reiškia kūno drebulys. Parkinsono liga jam nustatyta prieš trylika metų.
Būdavo dienų, kai atsisėdus tirtėdavo ne tiktai jauno vyro kūnas, bet ir svyruodavo kėdė.
Po operacijos, atliktos prieš pusmetį, tokių drebėjimo priepuolių nebėra. Raumenys ir kūnas labiau paklūsta Povilo valiai, o jis pats ėmė kur kas labiau pasitikėti savimi.
Jam nebereikia prašyti žmonos pagalbos – kaunietis sugeba pats užsisegti sagas, užsirišti batų raištelius, nusiskusti, surinkti mobiliojo telefono numerį.
Anksčiau šie visai paprasti darbai jam sekėsi sunkiai. Nepaklusni ranka atrodydavo kaip nesava.
P.Žemaitis patyrė, kad jokie vaistai nesustabdo proceso, vykstančio galvos smegenyse.
Parkinsono liga išsivysto, kai ima nykti galvos smegenų ląstelės, gaminančios cheminę medžiagą dopaminą. Mažėjant jo kiekiui, sutrinka nervinių impulsų perdavimas, todėl judesiai tampa nevalingi.
Drebulys, sustingimas, silpnumas – šie Parkinsono ligos požymiai dažniausiai užklumpa vyresnius nei 60 metų žmones. Povilui jie prasidėjo, kai tebuvo 28-eri.
Tuometį Lietuvos kūno kultūros institutą baigęs P. Žemaitis ateitį siejo su sportu.
Povilas nuo vaikystės daug sportavo, o labiausiai mėgo bėgimą.
Baigęs aukštąją mokyklą, P.Žemaitis daugiau nei metus dirbo kūno kultūros mokytoju Karmėlavos (Kauno r.) mokykloje.
Vėliau susigundė įsidarbinti troleibuso vairuotoju.
Praėjo devyneri metai, ir Povilui buvo nustatyta Parkinsono liga.
Vyras neprisimena, kad būtų susitrenkęs galvą ar patyręs kokią rimtą traumą. Tačiau kauniečio judesiai darėsi vis nevalingesni, kairę koją ir ranką kartkartėmis sukaustydavo stingulys.
Povilo kūną ėmė alinti ne tik Parkinsono liga. Ilgainiui dėl medikamentų vartojimo atsirado nepageidautinų reiškinių, prasidėdavo drebulys, sutrikdavo judesių koordinacija.
Prieš keletą metų P.Žemaičiui buvo atlikta neurochirurginė stereotaksinė operacija.
Nors buvo visiškai suardyti giliai smegenyse esantys ligos židiniai, ji padėjo tik laikinai.
Neilgai trukus paaiškėjo, kad taikomi gydymo būdai – nebeveiksmingi.
Kauniečiui liko galimybė išbandyti naują chirurginį metodą – giliąją smegenų elektrostimuliaciją.
Taikant šį metodą, smegenys stimuliuojamos elektros impulsais.
Tokia operacija yra sudėtinga. Iš pradžių ant paciento galvos uždedamas stereotaksinis rėmas, atliekama radiologinė diagnostika, skenuojamos smegenys.
Taip nustatoma vieta, kuri turėtų būti stimuliuojama, o jos koordinatės pažymimos ant stereotaksinio rėmo.
Leistina paklaida – vos iki milimetro, nes operuojama giliai smegenyse, požievio branduoliuose.
Per kaukolėje pragręžtą mažą angą įkišami elektrodai.
Jie sujungiami laidais su stimuliatoriumi, kuris gali būti įsiūtas ligoniui po raktikauliu arba pilvo srityje.
Smegenų stimuliavimas pradedamas maždaug po savaitės, užgijus žaizdoms.
Šios sudėtingos operacijos P.Žemaičiui teko laukti tris mėnesius, kol ligonių kasa nupirko apie 56 tūkst. litų kainuojančius elektrodus, stimuliatorių ir laidus.
2010-ųjų rugsėjo 17-ąją Kauno klinikose P.Žemaičiui buvo atlikta sudėtinga maždaug keturiolika valandų trukusi operacija.
Labiausiai kaunietis bijojo skausmo, todėl prieš operaciją jaudinosi.
Bet jau kitą dieną P.Žemaitis sugebėjo atsikelti iš lovos ir pavaikščioti.
Praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po operacijos, gydymo sėkmės ženklų – vis daugiau. Povilo savijauta labai pagerėjo, jo kūnas – kur kas mažiau sukaustytas.
Vyro smegenys visą laiką reaguoja į elektros impulsus – ar jis valgytų, kalbėtų, ar miegotų.
Į smegenis siunčiami elektros impulsai gerina vaistų pasisavinimą ir saugo nuo šalutinio medikamentų poveikio – o tai ir yra traukulių priežastis.
Maždaug kartą per mėnesį P.Žemaitis vyksta į Kauno klinikas, kur medikai pakoreguoja giliųjų smegenų stimuliavimą ir parenka optimalią vaistų dozę.
Dabar didžiausias Povilo priešas – nuovargis. Kai vyrą apima silpnumas, sumažėja judrumas, už visko ima kliūti kojos.
Kartą norėdamas įsitikinti, kiek toli gali nueiti, P.Žemaitis pėsčiomis nukulniavo 12 kilometrų. Laimei, tąsyk kišenėje turėjo vaistų.
„Be vaistų nebūčiau drįsęs taip rizikuoti. Tačiau viskas baigėsi gerai”, – prisiminė savo žygį kaunietis.
Gydymo metodas nėra pigus
Juozas Šidiškis
Kauno klinikų Stereotaksinės funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas
„Giliosios smegenų elektrostimuliacijos metodas šalyje jau taikytas keturiems pacientams. Tokio gydymo rezultatai yra geri. Bėda ta, kad elektrodai kartu su stimuliatoriumi kainuoja apie 56 tūkst. litų. Šie pacientai – neįgalūs, jie neturi tiek pinigų, todėl viskas priklauso nuo ligonių kasų.
Žinoma, suardyti ligos židinius smegenų požievio branduoliuose galima ir seniau atrastu metodu. Kasmet tokių operacijų atliekame apie 30, tačiau manau, kad jas reikėtų keisti giliąja smegenų elektrostimuliacija.
Šis būdas taikomas pasiturinčiose šalyse, elektrinis smegenų stimuliavimas pasaulyje tampa vis populiaresnis.
Taikant giliąją smegenų elektrostimuliaciją ir parinkus optimalias vaistų dozes, gerėja paciento gyvenimo kokybė. Kai kurie ligoniai gali grįžti net į darbą.
Tačiau tai neišgydo Parkinsono ligos, tik sumažina simptomus. Liga vystosi toliau – jos iki šiol neįmanoma sustabdyti nei vaistais, nei operacija.”
Ligos gniaužtuose – ir garsenybės
Parkinsono liga nesustabdė lietuvio Antano Mockaus (nuotr.) siekti Kolumbijos prezidento kėdės 2010-ųjų birželį. Nors matematikas ir filosofas A.Mockus (58 m.) pralaimėjo, rinkėjai jį pamilo už nuoširdumą. Prisipažinęs, kad jam – pradinė Parkinsono ligos stadija, A.Mockus tikino, jog lėtinė neurologinė liga leis normaliai gyventi bent 12 metų.
Dėl Parkinsono ligos popiežius Jonas Paulius II (nuotr.), likus kelioms savaitėms iki mirties, negalėjo nuryti nei maisto, nei skysčių. Paskutinėmis savo gyvenimo dienomis jis buvo smarkiai išsekęs. „Leiskite man išeiti pas Dievą”, – kalbėjo 84 metų Katalikų bažnyčios vadovas. 2005 metų balandžio 2-ąją Jonas Paulius II mirė.
„Mano kūnas manęs neklauso. Jis nedreba tik tada, kai miegu”, – prisipažino Holivudo aktorius Michaelas J.Foxas (nuotr.). 49 metų įžymybė turi gerai apgalvoti kiekvieną judesį, pavyzdžiui, kaip užtepti pastos ant dantų šepetuko, kaip nusiskusti. Būna dienų, kai jam nepavyksta to padaryti. Parkinsono liga M.J.Foxą užklupo, kai jam buvo vos 29 metai. Jau sirgdamas aktorius vaidino filmuose „Marsas atakuoja”, „60-asis greitkelis”, įgarsino animacinio filmo herojų peliuką Stiuartą Litlį.