Mandrės slapyvardžiu pasirašanti vilnietė dabar neturi laiko meilei. Ji, skirtingai nei dauguma moterų, nesvajoja susirasti vyro, gimdyti vaikus. Prieš metus tapytoja pasikeitė pavardę, kuri neišduoda moters statuso.
Buvusi Mažuolytė tapo Mažuole dar ir todėl, kad trumpesnė pavardė – skambesnė.
Kadangi Andrė ateityje ketina gyventi svetur, mano, jog šią pavardę bus lengviau ištarti užsieniečiams.
„Stovėti prie puodų – ne man”, – tikino šeimos nenorinti kurti menininkė. Nors apie ją sukosi keletas gerbėjų, Andrė neatsakė į jų jausmus.
Tapytoja visas savo mintis ir jėgas skiria darbui – Andrė neseniai išsikraustė iš tėvų namų į nuomojamą butą, kad galėtų būti viena.
Tik vienumoje ir tyloje ji gali susikaupti kūrybai, teikiančiai didžiausią malonumą.
Uždarą gyvenimo būdą pasirinkusi A.Mažuolė neturi daug draugų, tačiau dėl to neliūdi.
Menininkė žino, kad susitikimai su bičiuliais tik atimtų iš jos brangų kūrybos laiką.
Tad jai pakanka retkarčiais pabendrauti su trimis draugėmis, su kuriomis draugystę patikrino laikas. Svarbiausia – tos bičiulės domisi Andrės kūryba ir ją palaiko.
Vaikystės draugė Raminta tapo menininkės modeliu.
Jos portretas „Eliza su varna” – ilgiausiai kurtas menininkės darbas. A.Mažuolė tapydama užtruko vienerius metus ir du mėnesius, nors prie molberto stovėjo kone kasdien po aštuonias valandas.
Kodėl tiek ilgai buvo tapomas portretas? A.Mažuolė kuria neįprasta technika – žmogaus portretą teptuko potėpiais dėlioja iš mažų figūrų lyg mozaiką.
Taip išgaunamas optinės apgaulės efektas.
A.Mažuolė tokios tapybos technikos Vilniaus dailės akademijoje nesimokė.
Savitą portretų tapymo manierą prieš dvejus metus padiktavo ją vieną naktį aplankęs sapnas.
Menininkė regėjo iš smulkių skritulių sukurtą draugės Ramintos veidą.
Parodžiusi pirmuosius bandymus Vilniaus dailės akademijos dėstytojams A.Mažuolė išgirdo palyginimus su šviesaus atminimo dailininku Kazimieru Žoromskiu.
Bet šis tapytojas iš smulkių detalių kūrė abstrakcijas, todėl jauna kūrėja įsitikinusi, kad jos portretai nutapyti originalia technika.
Studentės dėstytojas profesorius Arvydas Šaltenis taip pat nebuvo matęs panašių darbų. Andrė pajuto, kad dėstytojai nesižavi jos darbais – tokia tapyba per egzaminą buvo įvertinta aštuonetu.
A.Mažuolė iš Dailės akademijos lektorių išgirdo net kritiškų nuomonių: „Jos darbai – kičas, tinka kaboti tik turtingų žmonių namuose.”
Bet pavasarį menininkė bandys sėkmę tarptautiniame konkurse. Čia atrinkti darbai bus eksponuojami Londono portretų galerijoje.
A.Mažuolė rengiasi į Londoną gabenti pirmąjį savo tapybos darbą „Eliza su varna”. Šį kūrinį Andrė laiko savo sėkmės talismanu.
Menininkės darbai išsiskiria dar ir tuo, kad portretuose užkoduota nutapyto žmogaus astrologinė prognozė.
A.Mažuolė kūrinyje „Eliza su varna” gintaro figūras panaudojo ne dėl to, kad šių metų pradžioje eksponuotai parodai būtų atvertos Gintaro meno centro Vilniuje durys.
„Šita mergina gimė po Liūto ženklu. O Liūto akmuo – gintaras”, – tvirtino A.Mažuolė.
Iš toli žvelgiant portrete neatsitiktinai galima išvysti balkšvą varną. Ką reiškia šis simbolis?
„Varna yra paveiksle pavaizduotos merginos Baltojo Mėnulio totemas. Varna tampa tarsi apsauga, talismanu”, – aiškino dailininkė.
Varna tapo šio paveikslo ašimi, kurios sunku nepastebėti. Paukštis pirmiausia ir patraukia meno gerbėjų dėmesį.
Menininkė prieš tapydama portretą pirmiausia tariasi su astrologe save vadinančia vilniete Valdemara.
Tapytojos ir astrologės pažintis užsimezgė prieš ketverius metus.
Tuomet žlugo A.Mažuolės kurtas leidybos verslas.
Menininkė buvo apimta nevilties ir užsuko pas Valdemarą sužinoti, ką jai lemia žvaigždės.
„Astrologė atskleidė mano tikrąjį veidą ir pasakė tai, ko pati nenorėjau išgirsti ir matyti iš šalies.
Žvaigždės rodė: turiu daug ambicijų ir siekių, bet jiems įgyvendinti dar turi ateiti laikas”, – apie vizitą pas Valdemarą pasakojo A.Mažuolė.
Andrė nuo vaikystės svajojo tapti dailininke, studijuoti Vilniaus dailės akademijoje. Jos svajonė pildėsi – mergina įstojo į Dailės akademiją, tačiau mokydamasi troško užsidirbti pinigų iš smulkiojo verslo.
A.Mažuolė ėmėsi vaikiškų spalvinimo knygelių leidybos, tačiau verslas gyvavo vos trejus metus.
Menininkė dėl jo žlugimo nekaltino vien ekonominės krizės: „Buvo prastai investuota – kai kuriose srityse išleidau pinigų, kur nevertėjo jų leisti. Padariau klaidų.”
Dailininkė leidybos versle patyrė ir pakilimą, ir ritimąsi žemyn.
„Iš pradžių sekėsi – maniau, spjausiu į dailę ir niekada nebegrįšiu studijuoti.
Tačiau verslo žydėjimo laikotarpis buvo trumpas. Kai leidyba žlugo, liko daug skolų.
Nežinau, kiek dešimčių paveikslų reikėtų parduoti, kad grąžinčiau skolas”, – atvirai kalbėjo A.Mažuolė.
Žlugus leidybos verslui, menininkė ėmėsi internetinių projektų. Į juos investavo, bet nerealizavo. Tuomet ją apėmė neviltis.
Pirmiausia Valdemara savo klientei patarė grįžti prie tapybos studijų, nes dėl verslo ji buvo išėjusi akademinių atostogų.
A.Mažuolė džiaugėsi, kad paklausė astrologės patarimo – grįžusi studijuoti ji rado savo nišą meno pasaulyje.
Menininkės pažintis su astrologe virto draugyste, kuri A.Mažuolę įkvėpė kurti originalia technika.
Tapybos darbų parodoje galima išvysti ir Mandrės įkvėpėjos – astrologės Valdemaros portretą.
Jį dailininkė tapė aštuonis mėnesius. Moters portretas sudėliotas iš daugybės vėžio figūrėlių, nes astrologė gimusi po Vėžio ženklu.
Kurdama portretą A.Mažuolė savo įkvėpėjos pasiteiravo, kokią žinią ši norėtų perduoti apie save.
Valdemara patarė dailininkei užrašyti sakinį: „Esu moteris, turinti ir praeitį, ir patirtį.”
Šie žodžiai, užrašyti gintaro dulkėmis, apibendrina menininkės ir astrologės bendravimą. A.Mažuolė jaučia motinišką Valdemaros globą – astrologė pagal savo amžių ir sukauptą gyvenimo patirtį tinka menininkei į mamas.
Kūrėja turi du brolius, tačiau jiems sesers kūryba nerūpi. „Tarp mūsų nėra stipraus ryšio – bendraujame paviršutiniškai, bet nesipykstame”, – patikino tapytoja.
Andrę šeimoje labiausiai palaiko vilniečiai tėvai – ekonomistai Aušra ir Virginijus Mažuoliai.
„Kiekvienam žmogui linkiu patirti tokią didžiulę tėvų meilę, tikėjimą, kokį aš patiriu. Jie nuo mažens leido man daryti tai, ką norėdavau – šokti, dainuoti, piešti.
Tik ieškodama radau savo vietą po saule. Mama beprotiškai tiki manimi – viliasi, kad mano paveikslai ras pirkėjų”, – sakė tapytoja.
„Ko žmogui reikia?” – savęs garsiai paklausė Andrė. Po akimirkos ji atsakė: „Kad juo kas nors tikėtų, patartų. Tikėjimas leidžia pasiekti didžiulių aukštumų.”
Astrologė menininkę irgi patikino, kad ateityje ji išgarsės savo darbais. Andrė tuo lyg ir neabejoja, tačiau savo ateitį regi ne Lietuvoje.
Kitąmet ji Vilniaus dailės akademijoje baigs tapybos bakalauro studijas, tačiau magistrantūrą norėtų rinktis užsienyje.
Menininkė tiki, kad originalia technika kuriami portretai pirkėją taip pat lengviau rastų užsienyje negu tėvynėje: „Noriu pamatyti pasaulio ir patirti ką nors nauja.”