Atlikėjas Jurgis Didžiulis (31 m.), neseniai paskelbęs apie jo suburtos grupės „InCulto” išsiskirstymą, nevyniojo žodžių į vatą: „Aš truputį pavargau groti furšetuose.”
Atsisveikinęs su „InCulto” nariais, J.Didžiulis su žmona dainininke Erica Jennings ir sūnumis Pranu Emiliju bei Antanu išvyko į Kolumbiją.
Iš šios šalies kilęs J.Didžiulis ne pirmą žiemą ir pavasarį praleidžia Kolumbijos sostinėje Bogotoje. Šis miestas – jo gimtinė.
Saulėtoje šalyje J.Didžiulis jau baigia pamiršti nuovargį. Nors atlikėjas žino savo galimybių ribas, išvengti pervargimo koncertuojant nepavykdavo.
„Nuovargis atsiranda tuomet, kai žmogus apsiima per daug darbų ir į juos pasineria neklausydamas savo kūno. Man taip pasitaiko dažnai, nes tam tikra prasme esu idiotas, kuris užsidega noru daug nuveikti ir leidžia sau daug apčiuopti”, – elektroniniame laiške iš Kolumbijos rašė J.Didžiulis.
Atgauti jėgas J.Didžiuliui padeda miegas ir gardus maistas.
„Man praverčia ir papildoma pagalba – natūralūs maisto papildai”, – pridūrė J.Didžiulis.
Muzikantas abejoja, ar yra stebuklingų priemonių, kurios žaibiškai gelbėtų nuo nuovargio. Jo nuomone, reikėtų nuolat stiprinti organizmą.
„Jei žmogus mano, kad vien tik kava, česnakai, imbieras ar degtinė pakels tonusą, labai klysta.
Kūnas semiasi stiprybės iš įvairiausių priemonių komplekso, kuriame turi būti vitaminų, mineralų”, – laiške svarstė J.Didžiulis.
Muzikantas negeria kavos, nors ir gimė šalyje, kurioje auga kavamedžiai. J.Didžiulis netiki, kad šis gėrimas gali suteikti energijos.
Atsisakęs kavos, jis panūdo atrasti kitą energijos ir žvalumo šaltinį. Pagalba ypač reikalinga, kai tenka naktį koncertuoti ar vairuoti automobilį.
Tuomet atlikėjas atrado maisto papildus, kurių sudėtyje – ženšenis, žaliosios arbatos ekstraktas, vitaminai ir mineralai.
„Be to, stengiuosi kasdien sportuoti – rytais darau mankštą. O gerai išsimiegojus ir skaniai pavalgius, veide iškart atsiranda šypsena.
Manau, kad ir juokas bei šypsena gerina savijautą”, – neslėpė J.Didžiulis, kurį gerbėjai scenoje įpratę matyti energingą ir geros nuotaikos.
Pagerėja nuotaika, užsimiršta rūpesčiai, norisi kibti į darbus.
Taip vadinamasis šiaurietiškas vaikščiojimas veikia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto referentę Vidą Vencienę (49 m.).
Prieš keletą metų per gimtadienį gautos šiaurietiškojo ėjimo lazdos nestovi kampe. Kalgario olimpinių žaidynių slidinėjimo čempionę V.Vencienę jos dažnai vilioja pasivaikščioti.
Per Sapieginės kalvas, netoli kurių gyvena, V.Vencienė šią žiemą leisdavosi be slidžių – tik su lazdomis.
„Venciene, gal slides pamiršai?” – krizendavo kaimynai, sutikę slidininkę, klampojančią per pusnis.
Kai moteris ruošėsi startams, kasmet nubėgdavo ir nušliuoždavo daugiau nei 10 tūkstančių kilometrų, o dabar automobiliu tiek nenuvažiuoja.
Slides Vida prisimena vis rečiau. „Jas turi tinkamai paruošti, o lazdas pasičiupai ir eini pro duris”, – aiškino olimpinė čempionė.
Remiantis lazdomis, lengviau kopti į kalną, be to, ir organizmui didesnė nauda, nes dirba visi raumenys.
Per gerą valandą V.Vencienė lengvai įveikia 8–9 kilometrus. Jei ima mausti nugarą ar pečių juostą, vadinasi, raumenys nesnaudė.
Kartą V.Vencienė pakvietė pasivaikščioti Sidnėjaus olimpinių žaidynių čempionę Dainą Gudzinevičiūtę, kuriai praėjusiais metais buvo atlikta stuburo operacija.
Moterys juokavo, kad nuo jų energijos net Sapieginės kalvos gali tapti plokštesnės.
Vilnietė televizijos laidų vedėja ir kūrėja Asta Stašaitytė-Masalskienė (40 m.) retai kada skundžiasi energijos stygiumi, nes sugeba ją išsaugoti ištisus metus.
„Mano energijos šaltiniai – kiti žmonės. Tikiuosi, nesu vampyras, bet bendravimas, geros emocijos ir jausmai man yra svarbiausia, kad jausčiausi gerai”, – aiškino vilnietė.
Jaustis sveikai ir žvaliai A.Stašaitytei-Masalskienei padeda ir atostogos bei laidų filmavimas saulėtuose kraštuose.
Be to, kokybiškas, visavertis maistas, reguliarus sportas, pasivaikščiojimas gryname ore.
„Kol kas į mūsų namus pavasario vėjų atneštos ligos dar neįsisuko – aš, vyras, du sūnūs esame sveiki. Tikiuosi, nereikės jokių specialių priemonių organizmui stiprinti – gal pakaks to, kad lankome baseiną, masažą, sočiai valgome ir gerai išsimiegame”, – tvirtino Asta.
Česnakas, imbieras, medus, pačių rinktos miško uogos, senelių spaustos obuolių sultys – šių gėrybių, stiprinančių organizmą, namuose pakanka ištisus metus.
Dar vienas dalykas, teikiantis žvalumo televizijos laidų vedėjai A.Stašaitytei-Masalskienei, – svajonės.
Kiekvieną dieną moteris pagalvoja apie tai, ko trokšta ir ką dėl to galėtų nuveikti.
„Prieš miegą užgesiname šviesą ir visi garsiai svajojame. Esu šventai įsitikinusi – tai stiprina imuninę sistemą”, – prasitarė Asta.
Šviežias ir lengvas maistas – tai kai kuriems žmonėms padeda išjudinti organizmą pavasarį.
Vilnietė gydytoja dietologė medicinos mokslų daktarė Edita Gavelienė įspėjo, kad neverta žavėtis įvairiomis dietomis ar iškrovos dienomis, ypač gerti litrus šviežių sulčių.
„Daug sveikiau kasdien suvalgyti po griežinėlį citrinos, keletą obuolių, nei kelias paras gerti vien sultis.
Tokios iškrovos dienos nėra labai naudingos organizmui”, – priminė pašnekovė.
Šviežios vaisių ir daržovių sultys – tai koncentratas iš biologiškai aktyvių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, angliavandenių. Jas reikėtų perpus skiesti vandeniu.
Kasdien geriant po stiklinę šviežių sulčių, nieko baisaus neatsitiks, jei žmogus yra sveikas.
Labiau dozuoti sultis reikėtų tiems, kurie skundžiasi jautriu skrandžiu, turi virškinimo sutrikimų – sultys gali dirginti tuščią skrandį.
Mėgstantiesiems daigintus grūdus gydytoja dietologė E.Gavelienė priminė, kad sužėlę daigai turi ne tik biologiškai aktyvių medžiagų, bet ir tokių, kurios nėra pageidautinos žmogaus organizmui.
„Labai svarbu nepadauginti želmenų sulčių.
Juk kiekviena medžiaga, priklausomai nuo dozės, gali būti ir vaistas, ir nuodas”, – tikino pašnekovė.
Daiginti grūdai arba pupelės taip pat yra natūralus vitaminų šaltinis.
Kita vertus, būtina prisiminti, kad pavasarį vaisių ir daržovių maistinė vertė yra gerokai sumažėjusi.