Pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono, bokso džentelmenu vadinto D.Pozniako sūnus Dinas seriale atliko žudiko vaidmenį. Tai nebe pirmasis motokroso čempionatų prizininko pasirodymas filmavimo aikštelėse.
Prieš šešerius metus anapilin iškeliavusio garsaus boksininko sūnaus motociklas riaumojo sukant ne vieną užsienio kino kūrėjų filmą. Garsiausias jų – britų serialas „Kalnietis”.
Nors artimieji Diną dažnai patraukia per dantį šaukdami jį televizijos žvaigžde, aktoriumi savęs jis nedrįsta vadinti. Juolab kad seriale nė nerodomas jo veidas.
„Koks iš manęs aktorius? Aš tik kartais pralekiu motociklu. Šį kartą filmavimas užtruko vos porą valandų.
Būtų trukęs ir dar trumpiau, jei po pirmojo šūvio nebūtų subyrėjęs mano ginklas”, – juokėsi kuriozišką situaciją iš lietuviško serialo filmavimo aikštelės prisiminęs D.Pozniakas.
Jeigu filmuojantis reikėtų kalbėti, Dinas nesutiktų vaidinti. Prieš kameras jis jaudinasi kur kas labiau nei motokroso trasoje per varžybas.
Daugiau nei 20 metų motociklu lakstantis Dinas tikino filmavimo aikštelėje neatliekantis tokių rizikingų veiksmų kaip trasoje.
Tačiau kai filmuojant serialą motociklu jis atliko nutrūktgalviškus viražus, aplinkiniams išsprogo akys.
Ne vieną pergalę Lietuvos ir užsienio šalių motokroso varžybose iškovojęs Dinas neslėpė, kad tokia papildoma veikla – ne tik proga iš arčiau susipažinti su kino kūrimo procesu.
Tokiu būdu jis prisiduria pinigų padangoms ar kitoms motociklo detalėms. Motociklų sportas – brangus malonumas, ypač jei atstovauji profesionalų klasei.
Tad mechaniku dirbantis Dinas niekaip neišsiverstų be rėmėjų. Bet brangaus pomėgio atsisakyti Dinas jokiu būdu nesutiktų. Su motociklu jis tarsi suaugęs.
Pirmąjį motociklą Dinui prieš daugiau nei dvidešimt metų nupirko tėvas. Boksininko sūnus iki šiol pamena motociklo kainą, tąkart gerokai patuštinusią tėvo piniginę, – tūkstantis Vokietijos markių.
Tėvo dovanos Dinas jau seniai nebeturi. Per tą laiką jis pakeitė daugybę motociklų.
Olimpinis čempionas D.Pozniakas nenorėjo, kad pametinukai sūnūs Danas ir Dinas sektų jo pėdomis – taptų profesionaliais boksininkais. Tačiau kai kurių bokso gudrybių savo sūnus pamokė.
Geriau sekėsi vyriausiajam sūnui – aukštesniam ir stambesniam, paveldėjusiam tėvo vardą Danui.
Tačiau ir jis nesusiejo savo gyvenimo su bokso ringu. 38-erių Danas dirba apsaugos darbuotoju.
„Tėvas norėjo, kad turėtume šiek tiek įgūdžių, kad galėtume už save pakovoti. Bet nevertė mūsų rimtai boksuotis. Nuo pat vaikystės mane traukė prie motociklų”, – šyptelėjo Dinas.
Į motociklininkų klubą Dvarčionyse jį, tuomet trylikametį berniuką, ir nuvedė tėvas.
Meilė iš pirmo žvilgsnio. Taip Dinas galėtų apibūdinti jausmą, kurį pajuto pirmą kartą pamatęs motociklus. Nors Dinui sekėsi motociklų trasoje, tėvas jo laimėjimų nesureikšmindavo.
„Tėvas buvo labai stiprus sportininkas. Jis kitaip nei mes žiūrėjo ir vertino sportą. Visur siekė profesionalumo. O mes tam sąlygų neturėjome. Taip, kaip mes sportavome, jam atrodė tik pomėgis”, – sakė Dinas.
Jauniausioji garsaus boksininko atžala – aštuoniolikmetė duktė Dominyka – dar mokosi mokykloje. Su boksu ji neturi nieko bendra.
Su šeima Dominyka tik apsilanko kasmet organizuojamuose tarptautiniuose tėvo vardu pavadintuose jaunimo bokso turnyruose.
1968 metų Mechiko olimpinėse žaidynėse auksą iškovojęs D.Pozniakas gimė Lenkijoje. Čempionas buvo tituluojamas bokso džentelmenu. Dinas tikino, kad tėvas džentelmenas buvo ir kasdieniame gyvenime.
„Jis buvo labai tvarkingas. Ir namie, ir garaže jo daiktai visuomet būdavo tvarkingai sudėti. Kad prisimintų, kur ką padėjo, užsirašydavo.
Tėvas buvo stiprus ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Jam aš esu dėkingas už išugdytą tvirtą charakterį”, – kalbėjo legendinio boksininko sūnus.
Dinas juokėsi paklaustas, ar jį kas nors pavadina motokroso džentelmenu: „Džentelmeniškumo motokrose nebūna. Tačiau trasoje stengiuosi varžovų neskriausti.”
Olimpinis čempionas D.Pozniakas retai namie kalbėdavo apie boksą, kovas ringe. Mėgdavo žiūrėti televizorių, atidžiai sekdavo šalies naujienas.
Mažakalbis boksininkas buvo labai griežtas, bet teisingas. Jo žodis vaikams buvo įstatymas.
„Tėvas mėgdavo pajuokauti. Bet šiaip buvo rimtas”, – pasakojo Dinas.
Sūnus apgailestavo, kad gyvai nėra matęs nė vienos tėvo kovos.
Filmuota medžiaga su D.Pozniako kovomis saugoma Rusijos televizijoje. Dinas audžia mintį, kaip šią medžiagą gauti atminimui.
Senelių iš tėvo pusės namuose sostinės Antakalnio rajone gyvenantis Dinas saugo keletą tėvo daiktų. Pavyzdžiui, senutėlį radijo aparatą. Bokso čempionas dovanų jį gavo po triumfo olimpinėse žaidynėse.
„Ilgą laiką radijas stovėjo tėvo garaže. Dar būdamas gyvas jis man juokdamasis sakė: „Paimk, pasistatyk kambaryje. Kada nors, kai numirsiu, parduosi už didelius pinigus.”
Norėčiau visus tėvo medalius ir apdovanojimus ištraukti iš dėžučių, lagaminų ir gražiai sukabinti.
Bet namuose nėra vietos”, – apgailestavo Dinas.
Dalis pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono trofėjų padovanota Lietuvos sporto muziejui. Jo ekspoziciją neseniai papildė D.Pozniako bokso pirštinės.
Boksininko daiktus iki šiol saugo jo dešimčia metų jaunesnė žmona Genutė. Moteris sunkiai susitaikė su netikėta vyro mirtimi. Staigios D.Pozniako mirties priežastis taip ir liko neaiški. Jam buvo 65-eri.
„Visa šeima patyrė šoką. Buvo labai netikėta, nes tėvas niekada nesiskųsdavo. Nėra buvę, kad gulėtų lovoje ir aimanuotų, kaip jam ką nors skauda”, – prisiminimais dalijosi D.Pozniakas.
Anksčiau jo dažnai klausdavo, ar jis – legendinio boksininko sūnus. Dabar šį klausimą Dinas girdi vis rečiau.
„Kartos keičiasi. Vis mažiau žmonių pamena tėvą”, – atsiduso Dinas.
Jis labai didžiuojasi tėvo laimėjimais bokso ringe, todėl nė kiek neapgailestauja esantis tėvo šešėlyje.
„Kad ir kokie būtų mano laimėjimai, pralenkti tėčio neįmanoma”, – sakė laurus motokroso trasose skinantis D.Pozniakas.