Lietuvės surengtuose mokymuose apsilankė daugiau kaip 80 įvairaus amžiaus japonų, kinų, filipiniečių ir kitų tautybių žmonių.
Japonijoje tiktai maždaug vienas procentas gyventojų yra krikščionys, todėl daugelis pirmą kartą pamatė margintus kiaušinius.
„Jie stebėjosi, kaip ant trapaus lukšto vašku ir dažais galima sukurti tokius nuostabius kūrinius.
Girdėjau, kad Velykas švenčiantys japonai kiaušinius dažo tik viena spalva. Nuo šiol kai kurie jų galės kurti margučius, kaip kad lietuviai daro nuo senų laikų”, – džiaugėsi alytiškė.
Į tolimą šalį A.Lampickienė vežėsi šildyklių, pasigamintų iš plastikinių žvakių indelių ir metalinių kamštelių, kotelių su adatėle vaškui tepti.
Alytiškės darbais japonai susidomėjo po to, kai Tokijo tarptautiniame krikščioniškajame universitete šios šalies istoriją ir kalbą studijuojantis A.Lampickienės 22 metų sūnus Vilius mamos margučius parodė šios mokymo įstaigos istorijos muziejaus direktorei.
Dar sausį tarp gausybės muziejaus eksponatų atsirado pirmas lietuviškas akcentas – margučių ekspozicija.
Siunčiant margučius paštu aštuoni kiaušiniai sudužo, o 21 trapus kūrinys vėliau muziejuje atlaikė net visus žemės drebėjimus.
Netrukus Vilius ypatingo susidomėjimo mamos margučiais sulaukė ir iš universiteto Religijų centro vadovės Shoko Kitanakos. Sūnus perdavė mamai prašymą atvykti parodyti japonams, kaip kuriamas šis menas.
Drebanti Japonijos žemė kelionėje gąsdino ir alytiškę. A.Lampickienė iš anksto buvo įsigijusi lėktuvo bilietus kovo 13 dieną skristi į Tokiją.
Kovo 11-ąją išgirdusi apie Japoniją sukrėtusį žemės drebėjimą ir cunamį moteris vis tiek ryžosi keliauti.
„Nieko nebijojau, nes tikiu likimu”, – tikino A.Lampickienė.
Vieną naktį ji taip pat patyrė beveik 7 balų žemės drebėjimą. Tačiau Tokijuje žmonės nepanikavo.
Iš anksto skelbti lietuvės kiaušinių marginimo vašku kursai įvyko be jokių trikdžių.
Prieš savaitę A.Lampickienė, padedama sūnaus, marginti paruošė 86 kiaušinius – juose pragręžė skylutes ir švirkštu išsiurbė baltymą su tryniu.
Juos viena mokymų dalyvė panaudojo sausainiams kepti. Juos pardavė, o pinigus atidavė nukentėjusiems žmonėms.
Audronė paprašė prie šios aukos pridėti ir tai, ką gavo pardavusi pusšimtį medinių margučių.
Dėl ypatingos padėties šalyje žmogui dabar leidžiama įsigyti tik vieną pakuotę – 10 arba 6 kiaušinius.
Bet kai Vilius pasakė, kam reikia kiaušinių, pardavėjas davė jam 24.
Japonai ir kitų tautybių studentai alytiškei pasirodė atidūs ir gabūs mokiniai. Jie pirmą kartą margino vašku, bet sugebėjo tikslai nukopijuoti lietuvės pavyzdžius.
Iš šildyklės ant kiaušinio dedamas vaškas neturi ataušti, todėl tai reikia atlikti labai greitai.
Po keliolikos minučių ar pusvalandžio išimtus palikdavo išdžiūti, po to vėl pakaitindavo ant šildyklių ir nuvalydavo vašką audinio gabaliukais.
„Jie džiaugėsi savo kūriniais ir per man vertėjaujantį sūnų arba gestais nuoširdžiai dėkojo”, – pasakojo A.Lampickienė.
Viena mergina džiaugėsi, kad turės pačios sukurtą margutį, nes parsivežtas iš Čekijos sudužo per žemės drebėjimą.
Penkiolika metų kiaušinius marginanti Audronė šio meno išmoko iš savo močiutės Anelės ir mamos Danguolės, o pati patirtį perduoda jau ketvirtai kartai – dukteriai Bangai.
Dažo ir svogūnų lukštai
A.Lampickienė kelias šildykles ir kotelius padovanojo savo mokiniams ir paaiškino, kaip patiems jų pasidaryti.
Japonijoje populiarūs indeliai aromatiniam aliejui deginti tinka ir vaškui pakaitinti.
Laikiklį galima pasidaryti iš medinio pagaliuko arba paprasto pieštuko, į jo galą įsmeigus mažytę vinį arba metalinį smeigtuką su galvute.
Adatėle ar plonu grąžtu kiaušinyje pradūrus skylutę, virdamas jis nesuskyla.
Į vandenį nereikia pilti druskos, kad ant išvirto kiaušinio geriau priliptų vaškas.
Išmargintus kiaušinius reikia dėti į šiltus, bet ne karštus dažus, kad vaškas neištirptų. Jei labai didelė dažų koncentracija, užtenka palaikyti 10–15 minučių, bet kartais tenka laukti ir visą parą.
„Valgymui kiaušinius dažau tik natūraliais dažais. Daugiausia virtuose svogūnų lukštuose, įdėjusi dar ir druskos. O kai turiu laiko, prieš Velykas porą savaičių pamirkau vandenyje geležies gabaliukų su juodalksnio žieve. Po to į užvirusį vandenį įpilu rūgšties. Jame margučiai nusidažo juodai”, – mokė A.Lampickienė.