Karščiavimas, silpnumas, viduriavimas, vėmimas – tai gali užklupti keliautojus, grįžusius ne tik iš tolimos egzotiškos šalies, bet ir iš Viduržemio jūros regiono.
Tik sunegalavę kai kurie turistai prisimena, kad neseniai skanavo šviežių jūrų gėrybių, gaivinosi gėrimais, atšaldytais ledukais, turguje ragavo vaisių ir daržovių, gėrė vandens iš čiaupo ar miegojo kaimo vietovėje prie atviro lango.
Yra ligų, kuriomis Lietuvos gyventojai jau daug metų nebeserga, tačiau jomis užsikrečia svetur. Daugelio jų galima išvengti.
– Ką daryti, kad suvenyru iš kelionės netaptų užkrečiamoji liga? – paklausiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutos Zdanevičienės.
– Patikimiausias būdas – skiepai. Pavyzdžiui, skiepai nuo geltonosios karštligės yra privalomi. Taip pat medikai pataria pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės, virusinio hepatito A, pasiutligės, japoninio encefalito, meningokokinės infekcijos, erkinio encefalito, poliomielito ir stabligės.
Pasiutligę galima parsivežti netgi iš Indijos.
Prieš keletą metų Lietuvoje nuo šios ligos mirė jaunas vyras. Paaiškėjo, kad jis lankėsi Indijoje ir viename kaime jį apkandžiojo šuo.
Tik po mirties atlikus skrodimą ir kitus tyrimus paaiškėjo, kad vyras buvo užsikrėtęs pasiutlige.
Skiepai nuo pasiutligės ypač patartini keliautojams, vykstantiems ilgiau nei mėnesiui į Kolumbiją, Salvadorą, Indiją, Meksiką, Nepalą, Filipinus, Tailandą, Vietnamą – šiose šalyse pasiutligė yra smarkiai išplitusi.
– Kokiomis bėdomis dažniausiai skundžiasi keliautojai?
– Keliautojų diarėja – viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, karščiavimu, galvos, raumenų, kaulų skausmais. Šių infekcinių ligų sukėlėjai dažniausiai plinta per užterštą maistą ir vandenį, oro lašeliniu būdu.
Svetur patarčiau gerti virintą vandenį, arbatą ir kavą, vengti gaiviųjų gėrimų, šaldomų ledukais, paruoštais iš prastos kokybės vandens.
Turguje nusipirkus vaisių ar daržovių, juos galima plauti parūgštintame vandenyje, dar geriau – prieš valgant nulupti.
Jei pažeista vynuogių, persikų, abrikosų, pomidorų odelė, jei aviečių ar gervuogių plaukeliai atrodo nusitrynę, geriau jų nevalgyti.
Nereikėtų skanauti kambario temperatūroje saugomo maisto, padažų ir garnyrų, laikomų atviruose induose ant stalo – visa tai gali sukelti viduriavimą.
Saugiau valgyti duonos, sausainių, džiūvėsių, nes tai – sausas maistas, taip pat karštuosius patiekalus. Yra žinoma, kad ilgai negenda daug cukraus turintys sirupai ir uogienės.
– O jei norisi paragauti šviežių austrių ar kitokių jūrų gėrybių?
– Pagundai atsispirti sunku, tačiau reikia atminti, kad jūrų gėrybės gali būti hepatito A viruso šaltinis.
Šis virusas plinta žaibiškai, todėl geriausia pasiskiepyti. Imunitetas pasiskiepijus išlieka 20–30 metų.
Hepatitas A dar vadinamas nešvarių rankų liga.
Todėl šia liga dažniausiai suserga žmonės, viešėję šalyse, kur prasti higieniniai įpročiai.
– Atogrąžų ir paatogrąžio kraštų klimatas, kurį renkasi maždaug trečdalis Lietuvos turistų, palankus šiems parazitams. Kokias apsaugos priemonės naudoti?
– Jeigu žmogus vyksta į šalį, kurioje paplitusi maliarija, jis privalo vartoti medikamentus, skirtus šios ligos profilaktikai.
Tai reikia pradėti daryti likus bent savaitei iki kelionės. Grįžus po kelionės šie vaistai yra skiriami dar keturias savaites.
Svarbu žinoti, kad sukarščiavus jau pirmą parą būtina atlikti kraujo tyrimą. Tokiu atveju pavyksta laiku skirti specifinį gydymą, apsaugoti ligonį nuo gresiančios komos.
Maliariniai uodai nuožmiausi būna saulei leidžiantis ir tekant. Todėl vakare nepatarčiau ilsėtis prie vandens telkinio ar baseino.
Į kelioninį krepšį būtinai reikėtų įsidėti ir kraujasiurbius atbaidančių priemonių.
Jomis galima kas 3–4 valandas purkšti ar tepti veidą, kaklą, rankas, ypač jeigu yra karšta ir drėgna.
Einant miegoti patariu užsikloti tinkleliu nuo uodų, o tinklelio kraštus rūpestingai pakišti po čiužiniu. Įsitikinti, ar tinklelyje nėra skylių.
Geriau rinktis nakvynę viešbutyje, kuriame įrengta oro kondicionavimo sistema, o ne gamtoje ar kaimo vietovėje, kurioje pilna maliarinių uodų.
Jei kelionėje ar sugrįžus iš jos pradėjo kamuoti karščiavimas, viduriavimas, pykinimas, atsirado pilvo skausmų, kosulys, išbėrė odą, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Gydytis pačiam – rizikinga.
Užkrečia uodų patelės
Lietuvoje kasmet keli žmonės suserga maliarija, kuria užsikrečia svetur. 1991–2010 metais maliarija sirgo 106 Lietuvos piliečiai, iš jų 68 (57 proc.) – atogrąžine maliarija.
Maliarija – gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia keturių rūšių pirmuonys plazmodijai. Infekcijos šaltinis – sergantis maliarija žmogus arba sveikas plazmodijų nešiotojas. Maliariją perduoda Anopheles genties uodų patelės.
Iš visų maliarijos rūšių pavojingiausia yra atogrąžinė, nuo jos jau mirė 4 Lietuvos gyventojai.
Dauguma vilniečių (10 iš 16 ligonių) atogrąžine maliarija užsikrėtė Afrikoje (Ganoje, Gabone, Kamerūne, Angoloje). Du vilniečiai vienos kelionės metu užsikrėtė dviejų rūšių maliarija – jie viešėjo Afrikoje ir Centrinėje Azijoje.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiemet švenčia 70 metų jubiliejų. Šio centro specialistai teikia informaciją apie epidemiologinę situaciją užsienio valstybėse, pataria, kaip išvengti ligų.