Taip kalba bendrovės „Alna Business Solutions” vykdomasis direktorius Marius Juknevičius (44 m.), tapęs Psichologijos akademijos studentu.
Kas skatina brandaus amžiaus žmones, jau turinčius aukštojo mokslo diplomą ir pasiekusius karjeros, skirti kas antrą penktadienį ir šeštadienį psichologijos studijoms? Vėl grįžti prie dėstytojų užduočių ir namų darbų?
Vilniuje veikiančios Psichologijos akademijos studentai tikina, kad čia vyksta nedideli, tačiau labai vertingi kasdieniai stebuklai, kartais iš esmės pakeičiantys gyvenimą.
Dėl tų stebuklų Asta Drungilienė (46 m.) kas antrą penktadienį atvyksta į sostinę iš uostamiesčio.
Lietuvių kalbos studijas baigusi, mokytoja ir žurnaliste dirbusi klaipėdietė šiuo metu vadovauja leidybos bendrovei „Klaipėdos banga”.
„Vienos moterys, sulaukusios mano amžiaus, darosi plastines operacijos, o aš psichologijos studijas vadinu sielos operacija”, – pajuokavo klaipėdietė, įgyvendinanti seną svajonę.
„Gyvenimo pamokos anksčiau ar vėliau kiekvieną mąstantį žmogų priverčia stabtelėti ir į pasaulį pažvelgti kaip į savo paties veidrodį.
Į Psichologijos akademiją ir atėjau ieškodama tų veidrodžių specialistų. Po metų studijų galiu pasidžiaugti – radau”, – sakė A.Drungilienė.
Ar kas nors jau pasikeitė moters gyvenime? Astos teigimu, būtų per drąsu teigti, kad metai gali ką nors pakeisti.
Ji nemano, kad pokyčiai vyksta taip lengvai ir greitai.
„Tačiau kiekviena sesija priverčia pažvelgti į save vis kitaip, pamatyti vis kitokį atspindį, aptikti mažų stebuklų kasdienybėje.
Vidinės ramybės akimirkos, įdomus susitikimas, tyla su artimu žmogumi, lietaus lašai ant stiklo, vykęs kolegos pokštas – tokių akimirkų netrūko ir anksčiau, bet jų neįvertindavau.
Andrius Mamontovas dainuoja: „Kaip žiūri, taip ir matai.” Psichologijos akademijoje ir mokomės žiūrėti taip, kad iš tiesų matytume”, – patikino A.Drungilienė.
Palangoje šiuo metu įsikūrusi Eva Ignatovič (28 m.) net gailisi, kad šiemet baigsis jos studijos Psichologijos akademijoje, apvertusios gyvenimą aukštyn kojomis.
Potraukiu prie psichologijos ją užkrėtė tėvai, abu – psichologai.
Tačiau savo dukteriai jie nelinkėjo to paties kelio, tad Eva Vilniaus universitete studijavo komunikacijos ir informacijos mokslus.
Baigusi juos mergina pajuto žinių troškulį ir nuėjo seniai svajotu keliu – susirado Psichologijos akademiją.
„Čia supratau svarbią tiesą – mes patys susikuriame visas emocijas ir valdome savo gyvenimą.
Dėl to, kaip gyvename, neturime nei kaltinti kitų, nei jiems dėkoti.
Tai nereiškia, kad mano gyvenime sumažėjo problemų. Tiesiog ėmiau jas kitaip vertinti”, – pasakojo Eva.
Po paskaitos apie kūrybiškumą jauna moteris ėmė vieną po kitos įgyvendinti savo svajones nebelaukdama, kol susiklostys palankios aplinkybės.
„Negalima kaltinti aplinkybių, manyti, esą man nesiseka. Visos baimės ir stabdžiai – tik galvoje, o ne išorėje”, – suprato Eva.
Ji pakeitė darbą, iš sostinės persikėlė gyventi prie jūros. Atsikratė baimės būti viena.
Netrukus E.Ignatovič viena pati keliaus Šv.Jokūbo piligrimų keliu, kuriame tikisi dar geriau pažinti save.
„Ir tai – tik stebuklų pradžia! O didžiausias stebuklas yra tai, jog pradėjau tikėti, kad aš esu savo gyvenimo valdovė ir pati galiu kurti stebuklus”, – teigė vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus” projektų koordinatore dirbanti Eva.
Jeigu nori, kad santykiai klostytųsi gerai, reikia daug dirbti. Kad tinkamai dirbtum, reikia žinoti.
Bendrovės „Intelligent Creation” kūrybos direktorę Viliją Malinauskaitę (43 m.) tai ir paskatino praverti Psichologijos akademijos duris.
„Pasikeitimų – net keletas. Niekada nemėgau tapyti gėlių, o pastaruoju metu tik jas ir piešiu.
Buvo praėjęs gal pusmetis nuo mokslų Psichologijos akademijoje pradžios, kai pradėjo keistis mano sapnų motyvai. Pradėjau sapnuoti, kad garderobe randu naujų suknelių ir keliauju namo. Matyt, tai reiškia, kad tai, ką sužinau ir darau, keičia vidinę mano asmenybės struktūrą.
Pati pastebėjau, kad tapau atidesnė žmonėms, su kuriais bendrauju, mažiau kategoriška.
Supratau, kad klausytis kur kas įdomiau nei kalbėti, ir kad kiekvienas požiūris, net ir tas, kuris labai skiriasi nuo mano, vertas dėmesio ir pagarbos”, – sakė V.Malinauskaitė.
Vilnietei smagiausia, kad įgytos žinios praverčia ne tik darbe. Pasikeitė ir santykiai su artimaisiais – tapo daug geresni, aiškesni, atviresni.
Ar tai reiškia, kad pakanka keistis vienam žmogui, kad ir kitas keistųsi? „Jeigu vienas pakeičia savo elgesį, kitas vienaip ar kitaip taip pat prisitaiko”, – mano V.Malinauskaitė.
Net ir baigusi studijas ji toliau gilinsis į save, santykius su kitais.
„Juk kuo gilyn į mišką – tuo daugiau medžių”, – šyptelėjo sustoti neketinanti V.Malinauskaitė.
Ir studentai keičia dėstytojus
Žydrė Arlauskaitė
Psichologijos akademijos dėstytoja
„Dėstyti Psichologijos akademijoje nėra lengva. Tačiau tai prasmingas darbas, nes čia susirenka žmonės, kurie nori ir turi paskatą dirbti, yra entuziastingi ir nori suvokti save bei aplinkinius. Tokia ir mano aistra. Toks darbas praplečia ir mano tolerancijos ribas. Manau, kad pati tapau atlaidesnė ir smalsesnė.”