Plačiai šypsotis S.Astrauskienė dėl ligos negali jau daug metų. Tačiau džiaugsmo moters gyvenime nestinga.
Kiekviena diena gali būti paskutinė. Gal dėl to, kad ši frazė jai į galvą buvo kalama nuo vaikystės, S.Astrauskienė išmoko džiaugtis kiekviena akimirka.
„Svarbiausia – nusiteikti. Man liga nėra nei draugas, nei priešas. Ji – mano partnerė, visuomet esanti šalia”, – tikino moteris.
Dėl cukrinio diabeto komplikacijų S.Astrauskienė vos neteko kojų, patyrė persileidimą ir nebegalėjo susilaukti vaikų. Kartą moteris vos nemirė ištikta diabetinės komos.
Ir dabar Sigitą dažnai kamuoja silpnumas. Ji greitai pavargsta, ją dažnai pykina, kamuoja troškulys. Tačiau moteris nesiskundžia.
Per 50 metų S.Astrauskienė išmoko nebesigėdyti savo ligos. Pokalbio metu ji lyg niekur nieko kavinėje išsitraukė švirkštą ir susileido insulino.
„Tai darau kaskart prieš ką nors valgydama ar gerdama”, – paaiškino nuo insulino priklausanti moteris.
Ji serga pirmojo tipo diabetu, todėl leistis insuliną – privalu. Tai moteris daro 6–7 kartus per dieną.
S.Astrauskienė kasdien mankštinasi. Tai diabetikams taip pat privalu. Kaip ir riboti su maistu gaunamą angliavandenių kiekį. Bet pasimėgauti kava su cukrumi moteris sau leidžia.
Liga paaiškėjo atsitiktinai, atlikus tyrimus sanatorijoje, kurioje ji gulėjo dėl reumato. Niekas net negalėjo pagalvoti, kad liesa mergaitė gali sirgti cukriniu diabetu.
Ilgainiui Sigita išmoko gyventi taip, kad liga netrukdyti jai siekti laimės. Sirgdama baigė ekonomikos, po to ir buhalterinės apskaitos mokslus Vilniaus universitete.
Moteris prisiminė, kad tais laikais diabetikams buvo draudžiama studijuoti kai kurias specialybes, ligoniai neturėjo teisės vairuoti automobilio.
Dabar S.Astrauskienė pati automobiliu kas savaitę įveikia atstumą nuo Radviliškio iki Vilniaus ir atgal. Lietuvos diabetikų asociacijos narė padeda sostinėje gyvenantiems likimo draugams išmokti valdyti savo ligą.
Radviliškietė neatsisako ir tolimų kelionių – ji kopia į kalnus, plaukioja baidare, stovyklauja miške, kasmet išsiruošia į tolimus kraštus. Nuo kelionių jos neatbaido ne tik lėtinė liga, bet ir neseniai patirta kojos trauma.
„Kelionės suteikia daug teigiamų akimirkų. O teigiamos emocijos – geriausias vaistas nuo visų ligų”, – šypsojosi moteris.
Sergančiųjų daugėja
Vaidotas Urbanavičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas:
„Cukrinis diabetas – viena lėtinių neinfekcinių ligų. Ji tampa žmonijos rykšte. Sergančiųjų šia liga pasaulyje daugėja. Šiuo metu serga iki 5 procentų gyventojų.
Naujausia amerikiečių statistika gąsdina. Kas ketvirtas vyresnis nei 65 metų amerikietis serga cukriniu diabetu. Kas antro jų organizmas blogai toleruoja gliukozę, o tai – diabeto pradžia.
Diabetu serga ir vis daugiau jaunų žmonių. Taip yra dėl įvairių priežasčių – genetinio polinkio ir gyvenimo būdo.
Anksčiau ar vėliau diabetikams skiriamas insulinas. Jis padeda greitai atkurti sutrikusią medžiagų apykaitą. Insulinas – hormonas, kuris gaminasi kasoje. Šiuo metu jis išgaunamas dirbtiniu būdu. Jis labiau atitinka sveiko žmogaus organizme besigaminantį insuliną.
Dažnai pacientai išsigąsta, kai gydytojas pasiūlo vartoti insuliną. Bet išbandžiusieji jį supranta, kad ši gydymo priemonė nėra tokia baisi. Tereikia laikytis nurodymų.”