Alkoholizmas, narkomanija, potraukis lošti ar pirkti – ar į šias priklausomybes panašus ir liguistas lytinių santykių troškimas? Nejau liguistą lytinį potraukį būtina gydyti kaip alkoholizmą?
Šios diagnozės šalininkų vertinimu, liguistas lytinį potraukį galima diagnozuoti 3–6 proc. gyventojų.
Jiems galvoje nuo ryto iki vakaro karaliauja viena mintis – seksas.
„Šiuo atveju nėra kokios nors cheminės medžiagos priklausomybės kaip alkoholio ar narkotikų priklausomybės atveju.
Tačiau tai yra priklausomybė nuo veiksmo, kurio metu smegenyse išsiskiria biocheminė medžiaga dopaminas”, – taip aiškino amerikietė grupinės terapijos specialistė Paula Hall.
Pasak jos, ši priklausomybė, kaip ir kitos, gali visiškai sužlugdyti žmogaus santykius su artimaisiais, asmeninį gyvenimą, karjerą.
Italų specialistai priklausomais nuo sekso vadina žmones, kuriems lytinių santykių norisi kasdien ar net keletą kartų per dieną, o jų stygius sukelia rimtų problemų.
Tokius žmones kamuoja abstinencijos priepuoliai, kaip ir priklausomus nuo alkoholio ar narkotikų.
Ši priklausomybė taip pat pasireiškia ir vyrams, ir moterims, tačiau vyrus ji kamuoja tris kartus dažniau nei moteris.
Harvardo medicinos mokyklos psichiatras Martinas Kafka moksliškai nustatė: liguistą lytinį potraukį turi tie, kurie šešis mėnesius iš eilės kas savaitę patiria mažiausiai septynis orgazmus ir kasdien tam skiria vieną dvi valandas.
Liguistai sekso trokštančių žmonių apibrėžimą psichiatras neseniai papildė kitokiais kriterijais.
Prie jų M.Kafka priskyrė tuos, iš kurių seksualinės fantazijos ir elgesys atima tiek daug, kad jie neturi laiko kitokiai veiklai ir pareigoms, taip pat tuos, kurie intymiais ryšiais ginasi nuo baimės, blogos nuotaikos, nepasitenkinimo ir nuobodulio.
Italų priklausomybės ligų specialistai teigia, kad yra trys lytinės priklausomybės fazės.
Pirmiausia ji pasireiškia masturbacija, seksu telefonu, pornografijos žiūrėjimu ir fetišizmu, kai garbinamas kitam žmogui priklausantis daiktas ar savybė, kelianti lytinį susijaudinimą.
Antrojoje fazėje pradedama lytiškai priekabiauti darbo vietoje kone prie visų kitos lyties asmenų, lyties organus demonstruoti kitiems.
Per trečiąją fazę patologija pasiekia apogėjų: lytiškai santykiaujama su bet kuo (nuo nepilnamečių iki bet kur sutiktų nepažįstamųjų) ir bet kur (nuo viešųjų tualetų iki parko ar visuomeninio transporto).
Ar įmanoma įveikti šią priklausomybę? Specialistai tvirtina, kad taip – su ja kovojama tokiomis pat priemonėmis kaip ir bandant atsikratyti kitokios priklausomybės.
Pirmiausia taikoma 90 dienų terapija – absoliutus susilaikymas nuo lytinių santykių.
Po to žmogus, padedamas seksologų ir terapeutų, pradeda ilgą bei išsamią savianalizę.
Pasaulyje jau veikia anoniminiai nuo sekso priklausomų žmonių klubai. Jų gydymas paremtas anoniminių alkoholikų gydymo principu.
„Mes prisipažįstame, kad esame bejėgiai prieš liguistą lytinių santykių poreikį ir nebegalime valdyti savo gyvenimo.
Mes priėjome prie išvados, kad tikėjimas, už mus stipresnė jėga, gali vėl sugrąžinti dvasinę ramybę”, – kartoja anoniminių sekso narkomanų draugijos nariai.
Tačiau kai kurie specialistai mano, kad lytinių santykių priklausomybę išrado konservatyvūs moralės sergėtojai, rašoma Vokietijoje leidžiamame žurnale „Der Spiegel”.
„Jie liga laiko elgesį, kuris atitinka normalaus seksualumo ribas”, – sako JAV terapeutas Marty Kleinas.
Knygoje „Amerikos karas su seksu” („America’s War on Sex”) šis medikas pasisako prieš aršiausius moralės sergėtojus.
„Lytinių malonumų troškimas bei tamsios fantazijos – dalis normalaus seksualumo”, – tvirtina M.Kleinas.
Per kraštus besiveržiančio liguisto lytinio potraukio požymius jau daugiau nei prieš šimtą metų aprašė austrų ir vokiečių psichiatras Richardas von Krafftas-Ebingas.
„Liguistas seksualumas – siaubinga kančia jo aukai, išgyvenančiai nuolatinę baimę, kad gali pažeisti valstybės įstatymus ir moralę, prarasti garbę ar net savo gyvenimą”, – rašė mokslininkas.
Savo veikaluose R.von Krafftas-Ebingas pateikė lytinių iškrypimų ir anomalijos pavyzdžių.
Medikas papasakojo apie vyriškį, kuris „lytinio akto metu elgėsi kaip žvėris, drebėjo visu kūnu, šnarpštė taip, kad jo partnerei tai kėlė pasišlykštėjimą ir ji santuokinės pareigos atlikimą laikė kančia”.
Nuo R.von Kraffto-Ebingo laikų ši sritis buvo nedaug labiau pažinta.
Psichoterapeutai, kurių specializacija – intymaus gyvenimo problemų gydymas, iki šiol neturi vienos nuomonės, kada galima diagnozuoti liguistą lytinį potraukį.
Maža to, iš 43 apklaustų Vokietijoje dirbančių specialistų net 36 yra įsitikinę, kad tai apskritai nėra liga.
Kai kalbama apie alkoholizmą, viskas tarsi aišku: kasdien išgeriamas butelis degtinės ilgainiui atveda žmogų į pražūtį. Ar per daug sekso taip pat gali kenkti?
Net ir JAV sąvoka „liguistas lytinis potraukis” vertinama skeptiškai.
Šios šalies Psichiatrų asociacija dabar kuria naują psichikos sutrikimų diagnostikos vadovėlį ir kategoriškai atsisako į jį įtraukti tariamą ligą.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
Dvylika klausimų
Anoniminių nuo sekso priklausomų žmonių draugija šiuos klausimus siūlo siekiantiems pasitikrinti, ar jie yra priklausomi nuo sekso.
Ar gyvenate dvilypį gyvenimą ir turite paslapčių nuo partnerio apie savo lytinį elgesį ir lytinius santykius?
Ar kartais dėl nenumaldomo noro santykiauti ryžtatės intymiems santykiams tokiose vietose ar su tokiais asmenimis, kurių šiaip nepasirinktumėte?
Ar specialiai ieškote straipsnių, knygų, kitų priemonių, kurios jus lytiškai jaudina?
Ar jūsų seksualinės fantazijos trukdo santykiams su artimu žmogumi?
Ar dažnai būna taip, kad pasimylėję nenorite akyse matyti partnerio, jaučiate gėdą, kaltę, sąžinės graužimą?
Gėdijatės savo kūno arba seksualumo, baiminatės, kad esate neseksualus?
Ar nauja intymi partnerystė plėtojasi pagal tokį pat destruktyvų modelį, kuris sužlugdė ankstesnius santykius?
Ar siekdami patirti tą patį malonumo ir atsipalaidavimo jausmą turite būti vis labiau lytiškai aktyvesni, reikia vis daugiau įvairovės?
Ar turėjote problemų dėl viešo lyties organų demonstravimo, vertimosi prostitucija, lytinių santykių su nepilnamečiais ir panašiai?
Negalite susivaldyti, nors tai ir prieštarauja jūsų moralinėms normoms?
Ar užsiimate lytiniais santykiais nepaisydamas rizikos, ligų, nėštumo, smurto pavojaus?
Ar manote, kad lytiniu potraukiu ir elgesiu skiriatės nuo kitų žmonių, jaučiatės vienišas, kartais šios mintys atima viltį ar net skatina mintis apie savižudybę?
Kuo daugiau teigiamų atsakymų, tuo didesnė lytinės priklausomybės tikimybė.