Troškę pabėgti nuo gegužę Lietuvoje vyravusių prastų orų, pasimėgauti saulės voniomis ir maudynėmis Viduržemio jūroje Liveta ir Petras Kazlauskai netikėtai susidūrė su pavojumi.
Atostogauti lietuviai pasirinko nedidelį kurortinį Pefko miestelį Graikijai priklausančioje Rodo saloje.
Jie įsikūrė jaukiuose apartamentuose ir tikėjosi smagiai praleisti laiką. Tačiau jau antrą dieną atostogos buvo sugadintos, nes medūzų nudilginti dainininkai turėjo ieškoti medikų pagalbos.
Pirmąją dieną vanduo buvo šaltas, todėl Liveta tik pabraidė.
Kitą dieną moteris aštuoneriais metais vyresniam sutuoktiniui pasiūlė nueiti iki nedidelės įlankos, kur jūra buvo gerokai šiltesnė.
„Kadangi kurorte pakrantė akmenuota, į vandenį lipome avėdami maudynėms skirtą guminę avalynę.
Tačiau ir ji neapsaugojo nuo jūros dugne tykančių medūzų”, – apgailestavo dainininkė.
Vos įbridę į vandenį Liveta ir Petras pastebėjo, kad aplink kojas plaukioja kelios dešimtys gelsvų maždaug 5–6 centimetrų skersmens į burbuliukus panašių gyvių.
L.Kazlauskienė tuoj pajuto stiprų nudilginimą ir išbėgo iš vandens. Netrukus moters odą nusėjo pūslelės, kojos pradėjo rausti ir tinti.
Nudilginimus pajuto ir P.Kazlauskas, tačiau jie buvo gerokai silpnesni.
Kai dainininkai grįžo į apartamentus, nudilgintos kaunietės kojos atrodė kaip vyšnių spalvos trinkos, jas labai skaudėjo.
Po kurio laiko ištino ir kairė moters ranka, ją pradėjo krėsti šaltis, pykino, spaudė krūtinę, skaudėjo kaulus.
„Numaniau, kad man alerginė reakcija, todėl suskubau išgerti iš Lietuvos atsivežtų vaistų.
Petras yra alergiškas dulkėms ir žiedadulkėms, todėl nuolat vežiojasi medikamentų nuo alergijos, adrenalino”, – pasakojo kaunietė.
Savigyda dainininkei nepadėjo, todėl ji buvo nuvežta į ligoninę. Iš automobilio L.Kazlauskienė iškart buvo pasodinta į vežimėlį.
Jos kojas išvydę medikai pirmiausia pasiteiravo, ar moteris nepatyrė traumos, gal kojos smarkiai ištino dėl lūžių.
Vienas iš kartu atostogavusių bendrakeleivių mokėjo graikiškai ir padėjo Livetai susikalbėti su ligoninės personalu.
Medikai lietuvei atliko tyrimus ir skubiai pastatė lašelinę. Dieną ligoninėje praleidusi dainininkė iš jos išėjo nešina stiprių vaistų nuo alergijos receptu.
„Graikų medikai man suteikė pirmąją pagalbą.
Už tai mokėti nereikėjo. Be to, turėjau sveikatos draudimo polisą.
Vaistai, kurių pakako keturioms likusioms atostogų dienoms, kainavo apie 100 litų”, – sakė nuo medūzų nukentėjusi atlikėja.
Miestelio vaistinėje Kazlauskai sužinojo, kad tomis dienomis nuo medūzų nukentėjo ir daugiau Pefke poilsiavusių turistų.
Vieniems jų prireikė stiprių vaistų, kitiems pakako tepalo. Jį naudoti teko ir P.Kazlauskui.
Atlikėja likusį atostogų laiką leido apartamentuose saujomis rydama vaistus.
Dėl ištinusių skaudamų kojų bei prastos savijautos ji negalėjo daug vaikščioti.
Saugantis alergijos medikai moteriai buvo uždraudę būti saulėje.
Po nesėkmingų atostogų grįžę į Lietuvą kauniečiai iškart nuvyko pas medikus, kur išgirdo, kad medūzų nudilginimas gali būti toks pat pavojingas kaip gyvatės įkandimas.
L.Kazlauskienės atvejis pasirodė itin sudėtingas, vartoti vaistus jai dar teks maždaug tris savaites.
Medūzos nuodai pavojingi
Brigita Šitkauskienė
Kauno klinikų Pulmunologijos ir imunologijos klinikos klinikinės imunologijos ir alergologijos sektoriaus vadovė
„Lietuvoje nusiskundimų dėl medūzų sukeliamos reakcijos nepasitaiko. Tačiau šiltųjų kraštų vandenyse medūzų apstu. Nors jos labai gražios, gali būti nuodingos, pavojingos žmonėms.
Problemų sukelia medūzų nuodai, esantys čiuptuvėliuose. Jie skirti grobiui nužudyti. Šie nuodai naudojami ir gynybai.
Todėl susidūrimas su medūzomis, nelygu nuodų toksiškumas, gali ne tik sukelti odos reakciją, panašią į nudegimą, bet ir sunkių sisteminių pažeidimų, jei nuodai prasiskverbia pro odą ir patenka į kraują. Ši reakcija priklauso nuo pažeidimo ploto, patekusių nuodų kiekio ir organizmo individualių savybių – polinkio į alergiją, kitų ligų.
Susidūręs su nuodinga medūza žmogus pajunta veriantį skausmą, odą išberia. Gali pykinti, kankinti vėmimas, viduriavimas, padidėti limfmazgiai, pakilti kūno temperatūra, krėsti šaltis, varginti gausus prakaitavimas, nugaros ir pilvo skausmai.
Nudilginus medūzai sužalotą vietą reikėtų nuplauti jūros vandeniu. Nuo gėlo vandens skausmas tik sustiprės. Negalima trinti ir šaldyti pažeistos vietos.
Ją reikėtų apšlakstyti acto tirpalu, pincetu pašalinti nuo odos čiuptuvėlius, ant pažeistos vietos užtepti skutimosi kremo, purvo košelės, užberti pudros, sodos ar miltų, atsargiai nubraukti buku peiliu ar plokščia mentele ir vėl apšlakstyti acto tirpalu. Ši procedūra sujungs dar netrūkusias nuodingąsias medūzos ląsteles ir neleis nuodams prasiskverbti į odą.
Pažeistą galūnę reikėtų sutvirtinti įtvaru, nes judant plinta nuodai. Pažeistą sritį 2–3 kartus per dieną reikia tepti gliukokortikoidų tepalu. Jei nuodingosios medūzos ląstelės pažeidė didelį kūno plotą, žmogų gali kamuoti stiprus skausmas, sutrikti kvėpavimas, rijimas ar atsirasti kitokių bendro negalavimo požymių. Tuomet būtina nedelsiant kreiptis į medikus.”