Krūtinėje esantis aparatas 42 metų moterį išgelbėjo nuo mirties, nes tinkamo donoro ji nebesitikėjo sulaukti.
Vietoj širdies skilvelių veikia dirbtinė sistema, pavaduojanti moters širdį.
O tos širdies, kurią davė gamta, jos krūtinėje nebėra, gydytojams ją teko pašalinti.
Tokį implantą ligonei primins vienintelis į kūno išorę išvestas laidas ir prijungtas prie maitinimo šaltinio.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gaminamas aparatas „Cardiowest”, kainuojantis apie 320 tūkst. litų, praverčia itin sudėtingomis situacijomis.
„Mums labai pasisekė. Dėl sutrikusio kraujo krešumo ligonės širdyje buvo susidarę trombų, skilveliai buvo netinkami, todėl širdis buvo praradusi galią susitraukti, negelbėjo jokie vaistai”, – sakė kardiologė Loreta Jankauskienė.
Prieš operaciją pacientės būklė blogėjo ne dienomis, o valandomis, ji buvo kritiška.
Praėjus trims paroms, šį trečiadienį tokio pavojaus medikai jau neįžvelgė. Reanimacijos skyriuje besigydančios moters būklė buvo stabili, nebuvo vidinio kraujavimo.
Tai rodo, kad šešias valandas trukusi unikali operacija, atlikta gegužės 30-ąją, buvo sėkminga.
Šią operaciją kartu su chirurgais iš Vokietijos atliko lietuvių medikų komanda, vadovaujama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo profesoriaus Rimanto Benečio.
Vietoj įprastinės transplantacijos, kai persodinama donoro širdis, į pacientės krūtinę įsodintas aparatas.
„Dirbtinė širdis yra techniškai naujas žingsnis širdies persodinimo operacijose, ji tobulesnė už įprastines pavaduojančias skilvelių sistemas”, – teigė profesorius R.Benetis.
Šį aparatą medikai vadina tiltu į širdies persodinimą, nes jis pailgina ligoniui gyvenimą ir padeda sulaukti tinkamos donoro širdies.
Nuo ankstesnio pavyzdžio dirbtinės širdies, kuri naudojama Lietuvoje, šis amerikietiškas aparatas skiriasi tuo, kad po operacijos tikrosios širdies ligonio krūtinėje nebelieka, ją tenka pašalinti.
Taip pat yra mažesnė tikimybė, kad aparatas suges. Dirbtinė širdis artimiausiu metu gali tapti alternatyva donoro organui.
Nuo 1999 metų toks gydymo būdas taikomas ir Lietuvoje.
Ilgiausiai Lietuvoje su dirbtine širdimis ligonis gyveno 2 metus ir 2 mėnesius. Iš pusantro tūkstančio pasaulyje prie dirbtinės širdies prijungtų pacientų nė vienam dar nepavyko pragyventi ilgiau kaip trejus metus.
Pacientų eilė nemažėja
Donoro širdis gali išgelbėti žmogų nuo mirties. Tačiau ne visada artimieji, sužinoję, kad nebeįmanoma išgelbėti ligonio nuo mirties, sutinka dovanoti jo organus ir audinius.
Šiemet šalyje jau keturiems pacientams buvo persodinta donoro širdis, pernai tokių operacijų atlikta 10.
Vidutinis amžius žmonių, kurių krūtinėje pernai sėkmingai prigijo svetima širdis, yra 53 metai.
Šiuo metu šalyje širdies persodinimo operacijos laukia 16 ligonių.