Julijos mados namuose šiuo metu – vestuvinių suknelių siuvimo įkarštis. „Mano galvoje – šimtai modelių, todėl sunku išsirinkti vienintelį”, – tikino moteris.
H.Worsley knyga skirta ir Julijos klientėms, kurios ieško stiliaus ar idėjų, kaip pasipuošti išskirtinę gyvenimo dieną.
Kūrėjos salone vasarą tvyro sujudimas: vienos būsimos nuotakos atsiima apdarus, kitos tik tariasi dėl modelio, matavimų.
Julija sukasi lyg voverė.
Neseniai Vilniuje ir Klaipėdoje duris atvėrė dvi parduotuvės, kuriose prekiaujama kasdieniais jos kuriamos kolekcijos „Julia Janus” drabužiais. Dizainerė taip pat ruošia vienetinių vestuvinių suknelių kolekciją.
Bet ar per nesibaigiančius darbus Julija neliks be nuotakos suknelės kaip batsiuvys – be batų?
„Dizainerio bėda – kol kuri kolekciją, sudėvi naujus rūbus mintyse. Todėl sunkiausias uždavinys – pasisiūti ką nors sau, o ne kitiems ar demonstruoti.
Gal būtų paprasčiau paprašyti kolegų pasiūti man vestuvinę suknelę. Bet tam nepasiryšiu. Juk turėtų būti labai įdomu kurti nuotakos suknelę sau”, – svarstė žinoma drabužių dizainerė.
Vestuviniu apdaru ji nesiruošia nieko nustebinti – savo vestuvių dieną nori tiesiog gerai jaustis. O tai reiškia, kad suknelė bus patogi.
„Jau svarstau, kaip pasielgsiu su suknele po vestuvių. Gal nuspręsiu ją kam nors padovanoti, nes man negaila daiktų, kurių nebegalėsiu dar kartą panaudoti.
Jeigu suknelė bus lyg mano kūrybos eksponatas, pasiliksiu atminimui”, – pasakojo Julija, ketinanti tekėti antrąkart.
Vestuvių scenarijaus nėra, pobūvio vieta neužsakyta, svečiai nepakviesti, tačiau mados kūrėjos Julijos ir jos sužadėtinio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno vadybos skyriaus docento S.Baltakio širdyje – šventiška nuotaika.
Jau tądien, vasario 16-ąją, kai dizainerė ir aktorius susižadėjo, jų širdyse įvyko jungtuvės.
Tad oficiali santuokos ceremonija ir puota – tik formalumas, kuriam įteisinti pora dar nepasirinko datos.
S.Baltakiui, kaip ir jo išrinktajai, ši santuoka bus antroji. Iš pirmųjų vedybų abu turi po suaugusią dukterį.
Tačiau tekėdama antrąkart Julija neketina keisti nei mergautinės Janulaitytės pavardės, nei savo mados namų pavadinimo.
Dizainerė taip nusprendė dėl klientų, kurie dabar ją žino kaip Juliją. O pavardės keitimas mados pasaulyje sukeltų tik sumaištį ir painiavą, kuri jai nebūtų naudinga.
Juk jos vardas jau tapo prekės ženklu, iš kurio ji pelnosi duoną.
Nepaisant Julijos nusiteikimo nekeisti pavardės, draugystė su dešimt metų vyresniu S.Baltakiu mados kūrėjos gyvenimą nuspalvino naujomis spalvomis.
Dizainerė nemėgo švęsti savo gimtadienio, nes jai įtampą sukeldavo tai, kad pažįstami ir draugai verždavosi ją pasveikinti.
Todėl dažniausiai per gimtadienį Julija išvykdavo į užsienį, kad niekas nesiprašytų į svečius. Jai pakakdavo sveikinimo žinučių telefonu.
Bet neseniai Julija sulaužė savo nuostatas. Prie jų griuvimo prisidėjo ir meilė, išlaisvinusi mados kūrėją nuo įtampos prieš gimtadienį.
Dizainerė ir pati suprato, kad nėra prasmės slėpti savo amžiaus ar bėgti nuo sukakčių, nes bėgantys metai ir veido raukšlelės – jos turtas.
Dizainerė dažnai girdi komplimentus: esą bėgant metams ji nesikeičia, todėl vis atrodo lyg mergaičiukė.
Tačiau į pagyrimus Julija reaguoja šmaikščiai atsakydama, kad vokų pakėlimo operacijai ar raukšlių naikinimui botokso injekcijomis nesiruošia.
„Keturiasdešimtmetį pernai atšvenčiau taip, kaip man nebūdinga, – pakviečiau daug draugų į kino teatrą pažiūrėti vieno mėgstamiausių mano filmų – švedų komedijos apie ispanų dailininko Pablo Picasso gyvenimą.
Po filmo svečiams surengiau retro muzikos vakarėlį. Nuo to laiko nebėgu nuo savo gimtadienio šventimo”, – tikino Julija.
Šįmet Julija taip pat nebenorėjo vengti gimtadienio, tačiau taip susiklostė, kad per jį teko išvykti į Maroką darbo reikalais.
Tačiau S.Baltakis jau ruošė mylimajai dovaną. Vasario 16-ąją, per Julijos gimtadienį, aktorius atvyko į Marakešą.
Šiame mieste tuo metu buvo apsistojusi jubiliatė.
„Jo viešnagė buvo atsitiktinumas. Nenujaučiau, kodėl jam svarbu dabar susitikti.
Bet per gimtadienį atvyko princas”, – šypsodamasi pasakojo Julija, kuriai tuo metu pasipiršo mylimasis.
Moteriai 41-asis gimtadienis ilgam liks įsimintinas ne tik dėl to, jog per jį pasipuošė sužadėtuvių žiedu.
„Gimtadienis man pradėjo patikti. Pastarąjį labai smagiai šventėme Marakeše.
Viename iš keturių viešbučio restoranų mudviem buvo surengta iškilminga vakarienė, o visą vakarą linksmino marokiečiai muzikantai”, – apie dvigubą šventę pasakojo žinoma moteris.
Poros sužadėtuves Maroke simbolizuoja jų rankas puošiantys platūs vienetiniai sidabro žiedai.
„Kodėl žiedai be deimantų?” – pasiteiravau Julijos.
„Nesu subtilių rankų savininkė, kuriai tiktų žiedas su deimantu. Mano rankos – stambokos, mėgstu didelius papuošalus.
Buvo laikas, kai nešiojau žiedus ant kiekvieno piršto. Bet po to juos nusiėmiau – pastarąjį dešimtmetį jokiais nebesipuošiau”, – kalbėjo Julija.
Sužadėtuvių žiedus porai sukūrė Julijos draugė juvelyrė Renatė Pukis, gyvenanti Vokietijoje.
S.Baltakis netradicinius žiedus užsakė todėl, jog buvo tikras, kad jie mylimajai patiks. Mat Julija ir juvelyrė drauge yra kūrusios rūbų ir papuošalų kolekcijas.
„Auksas man nepatinka, o su šiuo sidabro žiedu gerai jaučiuosi. Jis bus ir vestuvinis. Nežinau, ar per vestuves žiedas atsidurs ant dešinės rankos.
Kai žiedas ant kairės rankos piršto, patogiau piešti – įpratau, kad dešinei rankai niekas netrukdo dirbti.
Nesureikšminu lietuviškų papročių, teigiančių, kad vestuvinis žiedas turi būti ant dešinės rankos piršto.
Skirtingose šalyse, net Europoje, žmonės ir ant kairės, ir ant dešinės rankos piršto nešioja santuokos simbolį žiedą”, – teigė tradicijoms nepaklūstanti moteris.
Tradicijų nesivaikančių dizainerės ir aktoriaus artima pažintis užsimezgė bendraujant virtualiai.
Kitaip vargu ar galėjo jie susitikti, nes S.Baltakis kone dvidešimt metų gyveno Kanadoje, o Julija beveik nuolat sukasi Vilniuje.
„Ačiū „Facebook”, – už lemtingą pažintį, prieš dvejus metus užsimezgusią socialiniame tinkle, dėkojo Julija.
Dizainerei nebuvo baisu bendrauti internetu, nes ji aktorių iš matymo pažinojo gerokai seniau – dar iki jo išvykimo į Kanadą.
Jei ne S.Baltakio šeimos tragedija ir ne draugystė su dizainere, nežinia, ar vyras prieš dvejus metus būtų grįžęs į Lietuvą.
Tuo metu nuo sunkios ligos mirė jo vienintelė sesuo, su kuria jis buvo labai artimas. Netektis aktorių pastūmėjo grįžti prie savo šaknų.
Jo grįžimą lėmė ir užgimusi meilė Julijai. Vyras pajuto, kad ši moteris – jam skirta.
„Ji man tinka. Ir aš jai tinku, taip bent ji sako”, – apie jausmus nedaugžodžiavo S.Baltakis.