Buvusį klaipėdietį V.Vaitekutį išsėtinė sklerozė užklupo net nesulaukus pilnametystės, nors diagnozė paaiškėjo praėjus dešimtmečiui nuo pirmųjų ligos signalų.
„Kartais kitiems būnu panašus į girtuoklį ar narkomaną. Kaip paaiškinti žmonėms, kad koordinacijos sutrikimai, silpnumas – ligos požymiai, kad nesu nė lašo burnoje turėjęs? Mažai kas žino apie išsėtinę sklerozę”, – guodėsi V.Vaitekutis.
Dėl ligos jis buvo priverstas išeiti iš darbo. 2001-aisiais tuomet vienoje Klaipėdos įmonėje dirbusiam Vytautui buvo pagrasinta, kad jeigu pats savo noru neišeis, bus iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada.
Viršininkas įtarė, kad vyras yra apsvaigęs nuo narkotikų.
Kitą dieną V.Vaitekutis įteikė prašymą atleisti.
Pasijutęs vienišas Vytautas įsitraukė į Klaipėdos išsėtine skleroze sergančių ligonių draugijos veiklą.
Kartą sulaukęs kvietimo vykti į Seimą, kur buvo rengiama konferencija apie išsėtinę sklerozę, V.Vaitekutis net neįtarė, kad ši kelionė jam bus lemtinga.
Konferencijoje susipažinęs su vilniete Rūta, taip pat sergančia ta pačia liga, po pusmečio V.Vaitekutis su ja susituokė ir persikėlė iš uostamiesčio į Vilnių.
Gludinti charakterį, mokytis prisitaikyti vienam prie kito nebuvo laiko. Vytautas ir Rūta suprato, kad reikia džiaugtis kiekviena akimirka, kol liga nepaguldė vieno kurio į patalą.
Vasarą Vytautui itin sunku. Jį sekina didelis karštis. Žiemą jis jaučiasi kur kas geriau.
Net šaltis, kai termometro stulpelis nukrinta žemiau 25 laipsnių, jam nėra baisus.
V.Vaitekutį trikdo dažnai užklumpantis didžiulis nuovargis. Tuomet jo judesiai būna sukaustyti, suvaržyti, pinasi kalba.
Žvelgiant į gležno sudėjimo jo žmoną Rūtą, atrodo, kad vėjas blaško ją kaip nendrę į šalis.
Rūta – buvusi maisto technologė.
„Kokia iš tavęs virėja? Virėja turi būti stambi”, – vos spėjęs sugauti griūvančią žmoną juokauja Vytautas.
1999-aisiais Rūtai prasidėjęs akies nervo uždegimas atrodė lengvai išgydomas. Tąsyk ji pateko į tuometes Kauno klinikas, kur buvo atliktas tyrimas magnetinio rezonanso aparatu.
Nerasta jokių pakitimų.
Tačiau 2006-aisiais nutirpo pusė pilvo. Po tyrimų medikams nebeliko abejonių. Rūta serga neišgydoma liga – išsėtine skleroze.
Prieš trejus metus Rūta ištekėjo už Vytauto. Kurį laiką moteris svajojo apie kūdikį, tačiau suabejojo, ar turėtų jėgų jį užauginti.
Sūpuoti vaiką ant rankų, pakelti ir paguldyti į vežimėlį, maudyti vonelėje – šie ir kiti darbai Rūtai būtų pernelyg sunkūs.
Gydytojai buvo atviri – yra didelė tikimybė, kad po gimdymo Rūta nebegalės vaikščioti.
Kas antros gimdyvės, sergančios išsėtine skleroze, būklė smarkiai pablogėja.
Ši liga iš daugelio susirgusiųjų atima draugus. Pacientams būtina laikytis dienos režimo, neskubėti.
Jiems keblu pritapti prie energija trykštančių bendraamžių.
„Aš negaliu būti su draugais, kurie laisvalaikiu žaidžia krepšinį. Man kiekvienas žingsnis yra išbandymas”, – tikino Rūta.
Daugiausia džiaugsmo Vaitekučiai patiria bendraudami su savo likimo broliais ir seserimis. Visus juos vienija savipagalbos grupė „Ypatingi žmonės”.
Čia vilniečiai jaučiasi drąsiai ir ramiai, nebijo atverti savo širdies, nes žino – nebus atstumti. Tai padeda atrasti vidinę stiprybę.
Radę vienas kitą, stiprybės įgijo ir D.Vitkevičius su D.Borusevičiūte. Pora jau penktus metus – po vienu stogu.
Juodu susipažino 2003-iaisiais. Tada D.Vitkevičius vadovavo Vilniaus apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų draugijai, o Dalia – Telšių.
Užsimezgus dvasiniam ryšiui, įsiplieskė jausmai.
„Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Jautėme kur kas stipresnį ryšį”, – tikino Darius.
Darius ir Dalia mėgsta tylą, nemėgsta tuščiažodžiauti. Juodu vienas kitą supranta iš žvilgsnio.
Dalia dirba Telšių savivaldybės administracijoje, o Darius, dirbdamas projekte „Mobili slauga”, namuose lanko išsėtine skleroze sergančius ligonius, atveža jiems slaugos priemonių, vaistų.
Dalia neslėpė, kad jai sunku vaikščioti. Liga pažeidė kairę moters kūno pusę, šiek tiek velkasi pėda, todėl jai norisi į ką nors įsitverti, atsiremti.
Kiekvieną rytą Darius palydi Dalią į darbą, vakare ją pasitinka. Namuose pora kartu ruošia valgį, tvarko buitį, nes vienam – per sunku.
„Paeiti dar galiu, bet mąstymas jau tapo klampesnis, greitai užklumpa nuovargis, ima svaigti galva, pradeda mirgėti akyse”, – prisipažino D.Vitkevičius.
Kol buvo sveikas, Darius dirbo autoservise.
Atkūrus Nepriklausomybę kūrė savo verslą, vėliau dirbo draudimo bendrovėje. Pastaruosius aštuonerius metus jis yra pripažintas nedarbingu.
Išsėtinė sklerozė nualino vyrą pamažu. Pirmoji ataka buvo prieš 22 metus, kai Dariui buvo vos 25-eri. Staiga apakęs viena akimi, jis po savaitės praregėjo, regėjimas vėl buvo geras, lyg nieko nebūtų.
Tikroji ligos priežastis buvo nustatyta tik 1997-aisiais.
Dalios sveikata taip pat pradėjo šlubuoti jaunystėje. Prieš 23 metus pagimdžiusi dukterį moteris pajuto, kad viena koja – silpnesnė. Dėl to kaltino išsiplėtusią veną.
Tuo tarpu Dalios draugė gydytoja, iš šalies pastebėjusi keistą jos eiseną, sunerimo ir paragino pasitikrinti sveikatą.
Tai, kad kojos silpnumas gali būti rimtos ligos ženklas, pripažino iš Klaipėdos į Telšius atvykęs angiochirurgas, kuris patvirtino, kad venų ligoms toks požymis nėra būdingas.
Žinia apie išsėtinę sklerozę pribloškė telšiškę.
Jai buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad liga – neišgydoma.
Tačiau tai padėjo jai surasti gyvenimo draugą.
„Kol nebuvau sutikusi Dariaus, nežinojau, kad gali būti tokie gražūs santykiai tarp vyro ir moters. Meilė mudu sustiprino.
Vėl patikėjau, kad gyvenimas yra gražus”, – atvirai kalbėjo D.Borusevičiūtė.
Užklumpa jaunus žmones
Rasa Kizlaitienė
VU Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytoja, Vilniaus išsėtinės sklerozės centro vadovė
„Išsėtinė sklerozė dukart dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Ji išsivysto, kai organizmas ima naikinti nervines skaidulas dengiantį audinį – mieliną.
Pirmieji šios sunkios ligos požymiai dažnai išryškėja 20–40 metų žmonėms.
Pavyzdžiui, blogėja regėjimas, dažniausiai viena akimi, tirpsta galūnės, atrodo, kad kūnu bėgioja skruzdėlės, kojos tampa lyg vatinės, sutrinka pusiausvyra.
Penktadaliui pacientų liga paūmėja tiktai kartą. Būna atvejų, kai praėjus 15 metų nuo ligos pradžios jokių vaistų nevartojęs žmogus lieka darbingas.
Laiku paskyrus gydymą, apie 75 proc. ligonių net ir po dvidešimties metų gali savarankiškai judėti.
Apie 5 proc. pacientų lieka prirakinti prie invalido vežimėlio, nes kartojantis išsėtinės sklerozės paūmėjimams liga progresuoja ir sukelia negalią.
Ligos atakos nepraeina be pėdsako – silpnėja reakcija, dėmesys, lėtėja abstraktus mąstymas, darosi sunkiau apsispręsti, vairuoti.
Pastebėta, kad išsėtinė sklerozė dažniau užklumpa pervargus, nusilpus, po virusinės infekcijos, streso ar nemigos.
Jeigu žmogui sunku išlaikyti pusiausvyrą, svaigsta galva, tirpsta ar silpsta galūnės, blogėja regėjimas, būtina kreiptis į neurologą.
Kai negalavimai tęsiasi ilgiau nei 24 valandas ir aptinkama objektyvių neurologinių pokyčių, gydytojas gali įtarti išsėtinę sklerozę.
Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą. Tinkamas gydymas padeda pristabdyti ligos progresavimą.”