Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys ragina tėvus neužsimerkti prieš internetą, kuriuo naudojasi jų atžalos. Suaugusiųjų pareiga – apsaugoti vaikus nuo pažinčių socialiniame tinkle, kurios gali prišaukti nelaimę.
– Ką daryti, kad nuoširdžios draugystės ieškantys paaugliai neatsidurtų aklavietėje?
– Visus procesus, kurie vyksta internete, turėtų kontroliuoti tėvai. Jų pareiga – išugdyti vaiko atsakomybę ir išmokyti jį vengti atsitiktinių kontaktų.
Juk vaikams nuo mažens sakome: „Neatidaryk durų bet kam”, „Neimk saldainių iš nepažįstamų.”
Toks pat atsargumas praverčia ir bendraujant internete.
– Kodėl žmonės per daug pasitiki bendraudami internete su nepažįstamais?
– Internetas – visuomenės atspindys. Juk gatvėje susipažįstama ir bendraujama ne su kiekvienu praeiviu. Ir internete ne su bet kuo reikia leistis į pažintis.
Būtina suprasti, kad kai kurie jo vartotojai siekia savanaudiškų tikslų, slepia savo tapatybę prisidengdami kauke.
Internete šalia tų žmonių, kurie turi gerų ketinimų, yra tipų, kurie siekia šlykščių dalykų.
Galima žmogų apvogti ne tik materialiai, bet ir išsityčioti iš jo jausmų, norų, svajonių.
Galima nedorais tikslais paviešinti jo privatumo detales ir likti nenubaustam.
Pagaliau nė vienas žmogus, bendraujantis internete, negali būti tikras, kad jo žodžiai ar nuotraukos nebus kam nors perduoti.
Todėl tėvai turėtų paaiškinti vaikams ir paaugliams – virtualioje erdvėje reikia elgtis taip pat kaip gatvėje, kieme ar kelyje. Reikia žinoti tam tikras ribas ir jų neperžengti.
– Ar draudimai apsaugotų paauglius nuo skaudžių klaidų?
– Jeigu mėginsime saugoti vaikus ir paauglius kokiais nors draudimais, atsiras naujų socialinių tinklų, kuriuose tie draudimai bus apeinami.
Vadinasi, vienintelis būdas – kuo daugiau aiškinti vaikams ir paaugliams, kaip jie turėtų elgtis internete. Tai – ilgai trunkantis ir sunkus darbas.