Ypač aktyvi reumatoidinio artrito forma per dvylika metų pažeidė beveik visus R.Adomaitienės sąnarius.
Moteris jau patyrė penkias operacijas – endoprotezais pakeisti abu klubo sąnariai, vienas – net du kartus, persodintas kelio sąnario endoprotezas.
Nors po šių operacijų moteris tvirčiau laikosi ant kojų, ją kamuoja kitų sąnarių skausmas – pečių, pėdų.
„Iki šiol kankino ir abiejų plaštakų skausmai. Bet dabar skauda tiktai tą, kuri dar nebuvo operuota”, – po pirštų sąnarių persodinimo operacijos džiaugėsi kėdainiškė.
Reumatoidinis artritas – tai ne tik nuolatinis skausmas. Per daugybę metų dėl ligos R.Adomaitienės rankų pirštai tapo išsukioti, o plaštakos ėmė gniaužtis į kumštį.
Kėdainiškei tapo sunku pačiai apsirengti, pavalgyti, pakelti sunkesnę naštą. Jau nekalbant apie tai, kad plaštakos traukė kitų akį.
R.Adomaitienė ėmė gėdytis – nenorėdavo niekur eiti iš namų, o jeigu prireikdavo, vilkdavosi drabužius kuo ilgesnėmis rankovėmis.
Ieškoti pagalbos moteris suskato, kai pačiai tapo sunku atlikti paprasčiausius buities darbus.
Pirmiausia paklausė šeimos gydytojos patarimo, tačiau teišgirdo, kad Lietuvoje galima pakeisti klubo, kelio sąnarius, o pirštų – ne.
Netikėdama, kad pagalba neįmanoma, R.Adomaitienė pradėjo ieškoti informacijos internete. Ir užtiko Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo Nerijaus Jakučio pavardę.
„Parašiau gydytojui laišką klausdama apie galimybes ir nelabai tikėdamasi gauti atsakymą. Labai nustebau, kad mane pakvietė atvykti.
Į Vilnių išsiruošiau drebėdama iš nerimo. O jeigu paaiškės, kad operuoti negalima?
Net nustėrau, kai buvo paskirta pirmosios operacijos data. Tada man pasirodė – gal viskas vyksta per greitai? Reikėjo laiko priprasti prie tos minties”, – pasakojo R.Adomaitienė.
Dabar ji pratinasi ne tik prie kitaip atrodančios, bet ir daug lankstesnės dešinės plaštakos.
Kurį laiką moteris praleido su specialiu įtvaru, o dabar pati mankština ranką, stiprina raumenis, kurie ilgai buvo nejudrūs.
Svajones apie darbą R.Adomaitienei tenka atidėti – reabilitacija trunka ilgai, be to, net ir persodinus sąnarius ranką reikia tausoti.
Kėdainiškės laukia ir kitos plaštakos operacija. Jai sąnarių endoprotezų kol kas neprireiks.
Vilnietė Antanina Jarukaitienė (57 m.) jau laisvai judina visus kairės rankos pirštus. O dar prieš metus bevardis pirštas kliudė tarsi šuniui penkta koja.
Bėdos prasidėjo, kai moteris vieną vakarą buvo užpulta ir sumušta.
Traumatologijos punkte padarytoje rentgeno nuotraukoje nebuvo aptikta jokių lūžio ženklų, tad konstatuotas sumušimas.
„Bet kai atslūgo tinimas, nebegalėjau lankstyti bevardžio piršto. Neskaudėjo, bet pirštas nuolat buvo ištiestas, todėl už visko kliūdavo. Nebuvo net minčių, kad paliksiu jį tokį”, – pasakojo A.Jarukaitienė.
Moteris pateko į konsultaciją pas gydytoją N.Jakutį. Paaiškėjo, kad trūkę sąnario raiščiai, jau prasidėjusi sąnario artrozė.
Jai buvo implantuotas silikoninis sąnario endoprotezas.
Operacija buvo atlikta pernai liepą, o jau gruodį vilnietė džiaugėsi visaverte plaštaka.
– Kokiais atvejais dažniausiai prireikia plaštakų sąnarių endoprotezų? – paklausiau medicinos mokslų daktaro N.Jakučio.
– Pasaulyje daugiausia tokių operacijų atliekama žmonėms, kurių delninius arba pirštakaulinius sąnarius itin smarkiai pažeidžia reumatoidinis artritas.
Rečiau – dėl šių sąnarių artrozės.
Plaštakos sąnarių endoprotezavimo operacijų, ypač sergantiesiems reumatoidiniu artritu, galėtume atlikti daugiau, esame tam pasiruošę.
Bet jeigu apie operacijos galimybes dar mažai žino gydytojai reumatologai, poliklinikose dirbantys ortopedai-traumatologai, nieko keisto, kad apie tai nežino pacientai.
Plaštakos sąnariai protezais keičiami tada, kai būna išsivysčiusios labai didelės pirštų deformacijos, pirštų sąnariai – mažai arba visiškai nejudrūs, judesiai – skausmingi, žmogus nebegali suimti jokių daiktų, gydymas vaistais nelabai padeda, o kitos operacijos taip pat nepalengvintų gyvenimo.
– Ar ligoniams nepadeda net tokie pažangūs reumatoidinio artrito gydymo metodai kaip biologinė terapija?
– Nepaisant mokslo laimėjimų, liga daugeliu atvejų vis tiek lėčiau ar sparčiau progresuoja pažeisdama visas sąnarių struktūras, sausgysles.
Plaštakos pamažu deformuojasi, net ir be traumos ima trūkinėti sausgyslės, tam tikrose vietose užspaudžiami nervai.
Plaštaka ne tik tampa nevisavertė, ja nebegalima atlikti tam tikrų veiksmų, bet ir nepatraukli akiai.
Todėl negalima ignoruoti chirurgo skalpelio.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistas gali sukurti mažus stebuklus: sumažinti arba pristabdyti plaštakų deformaciją, palengvinti pirštų judesius, sumažinti skausmą.
Beje, yra daug įvairių operacijų, plaštakos sąnarių endoprotezavimas – tik viena jų.
– Kokia sąnarių persodinimo operacijos nauda? Juk ligos ji nesustabdo?
– Svarbiausia tai, kad pakeitus plaštakos sąnarius dirbtiniais žmogus gali atlikti daug daugiau judesių.
Kartu pagerėja ir plaštakos estetinis vaizdas.
Jeigu pirštų judesių amplitudė lieka tokia pat kaip iki operacijos, žmogus gali džiaugtis tuo, kad nebejaučia skausmo.
Tad sąnarių persodinimas ne tiktai palengvina gyvenimą, bet ir suteikia psichologinį komfortą.
Žinoma, operacija ligos neišgydo, todėl pacientams ir toliau reikia lankytis pas reumatologą.
– Ar sąnarius pakeitus dirbtiniais žmogus vėliau gali dirbti fizinį darbą?
– Šiuolaikiniai silikoniniai endoprotezai per daugelį metų buvo taip ištobulinti, kad yra labai atsparūs mechaniniam poveikiui. Tačiau atsparumas turi ribas, be to, dirbtiniai protezai nėra amžini.
Todėl po operacijos privalu vengti sunkesnio fizinio darbo, aktyvesnės sportinės veiklos.
– Ar šios operacijos kaina kompensuojama?
– Ligonių kasos kompensuoja ir operacijos, ir endoprotezo kainą.