Varginanti S.Sasnausko kelionė autobusu iš Švedijos nesukliudė mums susitikti. Muzikantas dalyvavo Kristianstado miesto šventėje – su Šiaulių bigbendu ir kameriniu orkestru surengė net šešis koncertus.
Pirmadienį paryčiais grįžęs namo, po kelių valandų jis jau davė interviu. „Skirmantai, išsimiegosi po jubiliejaus”, – juokėsi jo žmona V.Rusaitytė.
Svarbiausias pasirodymas – jubiliejinis koncertas dar laukia. Tad susėdome linksmai pasikalbėti apie muziką, beveik penkerių metų sūnų Simoną, žvejybą ir maistą. Kodėl linksmai? Su energija ir gera nuotaika trykštančia pora kitaip neįmanoma.
– Esate gurmanai, mėgstate sukiotis virtuvėje. Gal turite tradiciją tik grįžę iš kelionės paruošti ypatingą patiekalą? – paklausiau garsios poros.
S.S.: Aš labai mėgstu valgyti, o Vita puikiai gamina. Kai randa laiko, panaršo po internetą ir gali pagaminti bet ką.
V.R.: Ruošdama maistą turiu jį pajusti. Jei recepte ko nors trūksta, būtinai papildau pagal save. Mėgstame įdarytą žuvį. Skirmantas – tikrai rimtas žvejys.
S.S.: Na, jau negirk taip. Aš gal daugiau žvejys teoretikas. Bet gyvename šalia Neries, tad dažnai nueinu pažvejoti.
V.R.: Ir sūnui Simui patinka nuo kabliuko žuvis nuimti. Džiaugiuosi, kad jis seka tėvelio pėdomis.
– Ar šiemet žvejojote?
S.S.: Prižvejojau krūvą aukšlių Neryje.
V.R.: O aš prikepiau ir krimtome kaip traškučius.
– Kokį didžiausią laimikį esate ištraukęs?
S.S.: Tai buvo 1 kg ir 200 gramų sverianti lydeka. Bet kolegos yra pagavę ir didesnių.
V.R.: Nieko tokio, juk mes skanaujame tas kolegų pagautas žuvis.
– Tad per šventes net nekyla klausimų, ar važiuoti į restoraną, ar gaminti patiems?
V.R.: Stengiamės valgyti kokybišką maistą. Per šventes visuomet ant stalo būna mėsos. Jei nusiperkame šviežios išpjovos, ruošiame jautienos karpačą. Kartą pasukose marinavau stirnieną.
– Beje, jūsų sūnus labiau domisi žvejyba ar muzika?
V.R.: Muzika yra jame. Jei Simonas dainuoja kokią nors dainą, visuomet išlaiko tonaciją. Kai repetuojame, jis šalia mūsų irgi niūniuoja.
S.S.: Nugirdęs mano telefone sūnus įsidėmėjo vieną prancūzišką dainą ir bando ją atkartoti bėgiodamas ar supdamasis kieme. Toks tas jo muzikos mokymasis.
– O rimčiau lavinti jo muzikinių gebėjimų neplanuojate?
V.R.: Abu esame pedagogai ir vadovaujamės taisykle – svarbiausia žmogaus nesugadinti. Jei jis turi muzikos gyslelę, ji niekur nedings.
– Vis dėlto ar norėtumėte, kad jūsų atžala pasirinktų muzikanto profesiją?
V.R.: Aš patenkinta savo gyvenimu. Nors finansine prasme yra geresnių profesijų. Tegul jis ieško savęs, kad tik būtų laimingas.
– Skirmantai, pats nuėjote ilgą muzikinį kelią – Lietuvos džiazo scenoje grojate nuo 1986 metų. Tikriausiai ir jubiliejų atšventėte trankiai?
S.S.: Kaip mes atšventėme? Pasikvietėme kaimynų, draugų, mamas. Gimtadienį minėjome simboliškai, kadangi žinojome, jog laukia koncertas.
V.R.: Iš tiesų daugiausia dėmesio skyrėme jubiliejiniam koncertui, kuris vyks kitą savaitę.
Nemėgstame nei barų, nei restoranų. Dažniausiai pramogaujame nuosavo namo kieme arba pas draugus. Mėgstu gaminti kibinus, kurie tinka per šventes lauke.
Tikiuosi, jūs nealkana, – šyptelėjo atlikėja.
– Antrąkart švenčiant gimtadienį maistas jau nebus svarbiausia. Rūpesčių organizuojant koncertą netrūksta?
V.R.: Programoje – Skirmanto muzikinis kelias, kurį nuėjo nuo tada, kai džiazas Lietuvoje žengė pirmuosius žingsnius.
Galima sakyti, jis – pirmasis džiazo muzikantas Lietuvoje.
S.S.: Tikrai ne pirmasis, bet vienas pirmųjų. Taip pat esu džiazo ir folkloro sintezės pradininkas.
– Vadinasi, šventiniame koncerte įvairovės ir improvizacijų netrūks?
S.S.: Tiesą sakant, šiek tiek sutrikau, nes renginys numatytas didesnis nei įsivaizdavau. Norėjau tiesiog pabūti scenoje su bendražygiais. Didžioji programos dalis skirta Šiaulių bigbendui ir kameriniam orkestrui.
V.R.: Skirmantas dar ir puikus kompozitorius, kurio kūrinius ėmiausi pritaikyti jungtiniam orkestrui. Jo seniai parašyti kūriniai suskambės naujai. Kaip kompozitorius jis įvertintas ir Auksiniu scenos kryžiumi.
S.S.: Jį gavau už muziką moderniajam šokiui. Įvertinimų niekada nebūna per daug.
– Žmona koncerte taip pat uždainuos. Vita, ar jaučiate skirtumą koncertuodama scenoje ir pobūvyje prie stalo?
V.R.: Dainavimas skiriasi kaip diena ir naktis. Į didelę sceną išėjusį atlikėją klausytojas vertina griežčiau, o kai dainuoji privačiame renginyje, vienas svečias klausosi, kitas – užkandžiauja.
Nors iš arti gera matyti šypseną ir akis. Tuo tarpu užlipęs ant scenos gali mėgautis tyla, kai visi laukia, kol pradėsi dainuoti.
– Ar namuose dažnai kalbate apie koncertus?
S.S.: Aptariame kiekvieną koncertą – kritikos vienas kitam negailime.
V.R.: Laimingi esame turėdami vienas kitą. Esame abu tos pačios srities profesionalai. Kartais net būna gaila, jei Skirmantas nedalyvauja mano koncerte ir negali kritikuoti.
– O kaip dėl paskatinimo? Kokį didžiausią komplimentą esate išgirdę vienas iš kito?
V.R.: Prisimenu, po vieno koncerto paspaudė ranką, pabučiavo ir pasakė: „Šįkart man su tavimi buvo gera scenoje.” Šiaip iš jo komplimento lengvai neištrauksi.
S.S.: Nori pasakyti, kad aš labai šykštus?
V.R.: Tiesiog esi teisingas. O aš linkusi paskatinti. To išmokau dirbdama pedagoginį darbą – kaip ir Skirmantas, dėstau aukštojoje mokykloje.
S.S.: Dabar atsimenu, esi pasakiusi, kad gražiai groju trombonu.
V.R.: Seksualiai!
– Abu esate garsūs muzikantai. Ar dėl gerbėjų dėmesio rūpesčių nekyla?
V.R.: Man labai svarbu šeimos duetas ir ištikimybė. Visuomet stengiuosi užbėgti dviprasmiškoms situacijoms už akių.
Tiesa, vieno įkyraus gerbėjo pati taip ir negalėjau atsikratyti, todėl apie jį teko papasakoti Skirmantui. Jis tarė žodį, ir problemos baigėsi. O tu turi gerbėjų? – paklausė vyro atlikėja.
S.S.: Gal ir turiu porą.
V.R.: Turi, turi! Galiu papasakoti! Pavyzdžiui, ėjau kartą šiek tiek atsilikusi nuo Skirmanto ir stebėjau, kaip viena pažįstama moteris tiesiog linguoti pradėjo jį pamačiusi. Taigi abu jų turime, tačiau abiem svarbiausia artimiausi žmonės.
– Tai vasarą leisite ramiai su šeima?
V.R.: Mėgstame važiuoti į sodybas, aplankyti draugus, kurie išsibarstę po skirtingus Lietuvos kampelius. Ir tradiciškai važiuosime prie jūros. Be jos aš negaliu.
S.S.: Net kai einame lažybų, visada būna aišku, iš ko – kad važiuosime prie Baltijos jūros.
V.R.: Vieną išvyką jau esi man skolingas.
Tai ištarusi Vita žaismingai pamerkė vyrui akį.