Dabar Novikai džiaugiasi visą vasarą galėdami mėgautis pačių išaugintomis daržovėmis ir uogomis.
„Simai, pasaugok nuo varnos braškių tortą!” – jaunėliui šiek tiek pabudėti lauke prie stalo paliepė džiazo mokyklos vadovė J.Novikienė, kol dairėmės po jos puoselėjamus daržus.
Sode prie tvoros stovi futbolo vartai. Tik šioje aštuonių arų kiemo dalyje galima spardyti kamuolį. Visa likusi teritorija skirta gėlynams ir lysvėms.
Dabar Novikų kieme dvelkia vasaros žiedų ir uogų aromatais.
Tačiau džiazo mokyklos vadovų privačiose valdose akį traukia ne žydintys žiedai ar užderėjusios uogos, bet lysvės, kurios įrėmintos mediniais aptvarais.
Juos žmonos pageidavimu sumeistravo A.Novikas.
Rėmai lysvėms būtini, kad plačiai nepasklistų mulčias.
Šiuolaikinės žemdirbystės paskaitas lankiusi J.Novikienė savo darže uogienojus ir daržoves augina naudodama mulčią – pjuvenas, šiaudus, nupjautą žolę.
Mulčiuojant augalai ir patręšiami, ir dirvožemis ilgiau išlaiko drėgmę. Tačiau didžiausias privalumas – lysvės neapželia piktžolėmis.
Šį daržininkystės metodą pirmąkart išbandžiusi J.Novikienė jau džiaugiasi rezultatais: bulvių neapniko kolorado vabalai, braškės ir žemuogės po lietaus niekuomet nebūna purvinos. Uogos švarios išlieka todėl, kad lysvėse pripilta pjuvenų.
Tokiu pat metodu auginamos ir kelių rūšių salotos: gražgarstės, gūžinės romėnų, lapiniai burokėliai, dar vadinami mangoldais.
Šalia salotų lysvių po atviru dangumi, o ne šiltnamyje žydi ir vaisius nokina pomidorai, agurkai.
„Pomidorams mažoka saulės. Gyvename prastoje vietoje, nes namą iš abiejų pusių supa kalvos.
Rytą saulė mūsų gatvę nušviečia apie dešimtą valandą, o apie 17 valandą ji jau pasislepia už medžių. Todėl kiemą buvau užsėjęs žole.
Bet Jurga susidomėjo žemdirbyste. Grįžusi iš kursų užsiminė: „Man padarysi kai ką.” Ji turėjo omenyje: „Sukasi veją, sukalsi lysvėms aptvarus.”
Padariau dėžes ir daugiau į jos veiklą nesikišu. Džiugu, kad žmona turi širdžiai mielos veiklos”, – pasakojo A.Novikas.
Tačiau norint užauginti derliaus nepakanka vien entuziazmo.
J.Novikienė žino, ko dar, be saulės, reikia daržovėms tarpti. Prieš sodindama daigus ar berdama sėklas į lysves šeimininkė pavasarį žemę patręšė natūraliomis trąšomis – karvių mėšlu.
Labiausiai J.Novikienė šiuo metu didžiuojasi gražiai atrodančiomis bulvėmis, kurios buvo pasodintos netradiciniu būdu.
„Žemė pabarstoma pelenais, dedamos bulvės ir užklojamos šienu. Kadangi bulvės nebuvo sodinamos, jos nebus ir kasamos.
Pakėlus šieną galima susirinkti derlių”, – apie naujovišką žemdirbystę pasakojo šeimininkė.
Bulvių pasodinta tiek, kad jų užtektų per vasarą, pavyzdžiui, prie šaltibarščių arba bulviniams blynams.
Kitų daržovių šeimai irgi užteks tik vasarą, nes J.Novikienei žemdirbystė – tik pomėgis, o ne rimtas ūkininkavimas.
„Norisi prie namų nors truputį užsiauginti daržovių. Parduoti ir žiemai pasilikti neauginame”, – sakė pašnekovė.
Norint turėti atsargų žiemai, reikėtų ir didesnio žemės sklypo, ir rūsio daržovėms saugoti.
Tad viskas, kas užauga, tuoj pat suvartojama.
„Kai pradeda raudonuoti braškės, prisirpsta šilauogės ar pasirodo žirnių ankštys, vaikai kasdien klausinėja, ar jau galima nors vieną nusiskinti. Šios gėrybės tirpsta akimirksniu”, – juokėsi dviejų sūnų mama.
Novikų šeima žiemą gardžiuosis marinuotais agurkais, išaugintais savame darže.
„Pakanka dešimties daigų, kad agurkų užtektų ir vasarą, ir konservuoti”, – tikino į daržininkystę įnikusi pagal profesiją teisininkė J.Novikienė.
Šeimininkė tikisi priruošti ir su cukrumi trintų braškių, kurias šaldytuve laikys iki žiemos. Jas su blynais mėgsta valgyti vaikai.
Daržas tapo Novikų šeimos tradicija. Apie 1950 metus tame pačiame sklype lysves prižiūrėjo Artūro seneliai – Leonidas ir Zoja Novikai, kompozitoriaus Mikalojaus Noviko tėvai.
Džiazo mokyklos įkūrėjas prisimena, kad jo senelis muzikos mokytojas L.Novikas irgi pats darydavo aptvarus lysvėms.
Jis turėjo ir tankų tinklą, per kurį sijodavo daržo žemę, kad ji būtų puresnė, be grumstų. Tokioje geriau dygsta sėklos.
A.Novikas, gimęs ir vaikystę praleidęs senelių namuose sostinės Antakalnio rajone, į juos sugrįžo gyventi beveik prieš du dešimtmečius.
Restauravęs seną medinį būstą, džiazo muzikos mokytojas džiaugiasi ne tik privačia erdve gamtos prieglobstyje, bet ir išlikusia senelių namų dvasia.
Anūkas išsaugojo keturias seno namo sienas ir verandą, tačiau vidų įrengė šiuolaikiškai.
Neliko ir lauko tualeto. Dabar visi patogumai – name.
Tortui reikės:
1,5 kilogramo braškių;
trijų biskvito lakštų;
1 l riebios grietinės;
1 citrinos;
nepilnos stiklinės cukraus;
1 šaukštelio vanilinio cukraus.
Grietinę plakite su cukrumi, kol ji pradės standėti.
Išspauskite citrinos sultis. Sutarkuokite žievelę. Sultis bei žieveles sudėkite į grietinės ir cukraus masę.
Biskvitą patys išsikepkite arba naudokite pirktą.
Ant biskvito lakšto storu sluoksniu tepkite grietinės masę, dėkite per pusę perpjautas braškes. Ant jų užpilkite šiek tiek grietinės masės ir uždėkite kitą biskvito lakštą. Vėl pertepkite.
Torto viršų aptepkite grietinės mase. Skanėstą galite pagardinti smulkintais lazdynų riešutais. Ant viršaus sudėkite sveikas braškes. Tarp jų prismaigstykite mėtų lapelių.
Iš vakaro padarę tortą, per naktį jį laikykite šaldytuve, kad grietinės masė įsigertų į biskvitą ir skanėstas sustingtų.