Keletą dešimtmečių medikai skambino pavojaus varpais dėl vis didėjančio sergamumo piktybinėmis odos ligomis. Dažnai nurodoma priežastis – ilgas buvimas saulėje.
Tačiau pastaruoju metu mokslininkai prabilo ir apie tai, kad nereikia perlenkti lazdos. Šiek tiek saulės – netgi gyvybiškai svarbu.
Apie tai kalbėta ir laboratorinės medicinos konferencijoje Berlyne (Vokietija), iš kurios grįžo vilnietis gydytojas S.Barakauskas.
– Atrodytų, apie vitaminus seniai viskas žinoma. Kodėl dabar taip susidomėta vitaminu D?
– Visi kiti vitaminai yra daugiau ar mažiau ištyrinėti, jų įtaka žmogaus organizmui aiški. O vitaminu D buvo susidomėta beveik atsitiktinai, pastebėjus, kad jis svarbus ne tik kaulams, kaip manyta anksčiau.
Šio vitamino receptorius turi daugelis organizmo ląstelių. Tai reiškia, kad vitamino D reikia ne tik kaulams.
Jau pastebėta, kad esant pakankamai vitamino D koncentracijai kraujyje žūva kai kurios vėžinės ląstelės.
Japonai aiškinosi vitamino D įtaką sergamumui ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu. Jie tyrė dvi vaikų grupes. Vienų kraujyje buvo tinkama vitamino D koncentracija, o kitų – nepakankama.
Tiktai 3 proc. vaikų iš pirmosios grupės sirgo sezoninėmis peršalimo ligomis, o iš antrosios – 80 proc.
Kiti tyrimai parodė, kad žmonės, kurių kraujyje yra pakankamai vitamino D, patiria mažiau komplikacijų dėl cukrinio diabeto, o sergantiesiems bronchine astma sumažėja priepuolių.
Dar yra mokslinių studijų, įrodančių, kad šis vitaminas mažina artrito riziką, netgi nutukimo pavojų.
Pastaraisiais metais pasaulyje pradėta gausybė tyrimų, neilgai trukus turėsime daugiau rezultatų.
– Vitaminas D būdavo skiriamas vaikams. Ar nuo šiol jis bus rekomenduojamas ir suaugusiesiems?
– Taip, vitaminas D nuo senų laikų būdavo skiriamas tiktai kūdikystėje, vaikystėje – dėl tinkamo kaulų formavimosi, rachito profilaktikai.
Per pastaruosius 10–15 metų pradėta kalbėti apie kaulų retėjimo ligą osteoporozę. Nuo tada vitaminas D rekomenduojamas ir vyresniems žmonėms.
O neseniai supratus, kad šis vitaminas saugo ne tiktai nuo kaulų retėjimo, bet galbūt ir nuo vėžio, kitų ligų, Vakarų Europos, JAV medikai vyresnio amžiaus žmonėms ėmė rekomenduoti kur kas didesnes šio vitamino dozes.
Pavyzdžiui, JAV vitaminu D jau seniai praturtinami maisto produktai.
– Kodėl reikia papildų? Ar šio vitamino organizme nepakanka?
– Vitamino D nepakankamai turi visi žmonės, gyvenantys šiauriau 45 paralelės – ji eina maždaug per Šiaurės Italiją, Pietų Prancūziją, Krymą Ukrainoje.
Ir todėl, kad šioje geografinėje platumoje mažiau saulėtų dienų, ir todėl, kad čia įprasta rengtis kūną dengiančiais drabužiais, o vasarą naudoti kremus, stabdančius ultravioletinius spindulius. Taip užkertamas kelias natūraliai vitamino D sintezei organizme.
– Ar žinoma, kiek vitamino D yra lietuvių kraujyje?
– Neseniai Kauno klinikų medikai ištyrė 130 sveikų 18–20 metų vyrų.
Tik 2 proc. vyrų kraujyje rastas pakankamas šio vitamino kiekis. 40 proc. nustatytas nepakankamumas, dar 40 proc. – mažiau nei norma.
Tai nėra reprezentatyvi studija, tačiau tendencijos – aiškios.
Lietuvoje, žinoma, mažai saulės. Bet kodėl vitamino D trūksta net ir saulėtų kraštų gyventojams?
Man teko kalbėtis su mokslininku, kuris tyrė, kiek vitamino D yra sukaupę žmonės, gyvenantys Singapūre, Kinijoje, Indijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Blogiausia padėtis – Indijoje. Nors ten nuolat šviečia saulė, kultūros tradicijos verčia tenykštes moteris uždengti kūną iki pirštų galiukų.
Singapūre irgi ne ką geriau, nes turtingoje šalyje žmonės beveik neišlipa iš automobilio – juo pasiekia visus reikiamus punktus.
O geriausia padėtis – Kinijoje, mat daugybė kinų yra priversti vaikščioti vos ne su uniformomis – trumparankoviais marškinėliais ir šortais.
– Kiek laiko galima saugiai pasikaitinti, kad pasigamintų reikiama vitamino D dozė?
– Užtenka kasdien 15–20 minučių pabūti saulėje atidengus tiktai veidą ir rankas iki pečių ir neišsitepus apsauginiu kremu. To visiškai pakanka, kad organizme susikauptų visa dienai reikalinga vitamino D dozė.
Taip natūraliausiai, geriausiai pasisavinamas šis vitaminas.
Tačiau būtinas ir saikas. Jeigu Lietuvoje iš 365 dienų saulė šviečia mažiau nei kas antrą, tai nereiškia, kad saulėtą dieną galima dvigubai ilgiau kaitintis be apsaugos.
Pavojus susirgti piktybinėmis odos ligomis išlieka, tad saulėje pabuvus 20 minučių patartina išsitepti apsauginiu kremu.
– Kaip galima sužinoti vitamino D kiekį savo kraujyje?
– Vitamino D koncentracijos tyrimas atliekamas daugybėje laboratorijų – tiek privačių, tiek valstybinių.
Kiek reikia vitamino D?
Lietuvoje nėra patvirtintos vitamino D dozės. ES šios dozės gerokai padidintos, ir netrukus bus išplatintos tokios rekomendacijos šeimos gydytojams.
Kūdikiams iki metų rekomenduojama iki 1500 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per parą, 1–8 metų vaikams – 2500, 9–12 metų – 3000.
Nuo trylikos metų iki pat senatvės norma – 4000 TV. Vartojant tokį kiekį vitamino D nekyla šalutinio poveikio rizika.