Ignalinos nacionaliniame parke esančiame etnografiniame Šuminų kaime vilniečiai kasmet praleidžia po tris mėnesius, o likusį laiką namas stovi negyvenamas.
Šiemet pirmąkart po žiemos atvykę į pirkią Tomkai buvo nemaloniai nustebinti. Pikčiausias vagis nebūtų pridaręs tiek žalos, taip bjauriai apdergęs vilniečių pamėgtos pastogės.
Name siautėję šeškai, o gal žiurkės ir žebenkštys pragraužė miltų maišą ir išnešiojo juos po virtuvę.
Nekviesti svečiai sujaukė spinteles, landžiodami sudaužė indų, įsisuko į patalynę, palikdami joje ne tik lizdų, bet ir krūvas išmatų, sudraskė į skutelius drabužius.
Tik nuodų jie nelietė. Todėl atrakinus namą viduje bjauriai dvokė.
Visą patalynę Tomkams teko skalbti, džiovinti, o užtiesalus ir kilimus vėdinti.
Vilniečiai taip pat pasigedo cukraus. Šuminų kaime nėra parduotuvės, tik kelis kartus per savaitę čia užsuka parduotuvė ant ratų.
Todėl apsipirkti V.Tomkus turi vykti į Ignaliną. Pirmyn ir atgal susidaro beveik 30 kilometrų.
Iš pensijos gyvenanti Tomkų šeima negali sau dažnai leisti tokių kelionių.
Bet be Šuminų Tomkai neįsivaizduoja savo gyvenimo vasarą, nors čia mažai patogumų.
Vandenį vilniečiai semia iš šulinio. Nors kibirą vandens sunku iš toli atsinešti, šį darbą V.Tomkus patiki metais vyresnei žmonai, taip pat aktorei ir tautodailininkei L.Mulevičiūtei.
Kitą savaitę 71-ąjį gimtadienį švęsiančiam aktoriui dažnai gelia nugarą, o persodinus klubo sąnarius sunku vaikščioti.
Vilniečiams vonią atstoja ežeras, saloną svečiams – pavėsinė, lauke – ir tualetas. Ramioje pakrantėje įsivyravus šiaurės vakarų vėjui, košia kiaurai.
Kai svilina saulė, nėra kur pasislėpti, nuo pušų menkas pavėsis. O lyjant drėgmė skverbiasi į kaulus, sudrėgsta net patalynė.
Žolei sužėlus į rankas dalgį ima legendinio aktoriaus žmona L.Mulevičiūtė, išmokusi jį ir pagaląsti. Gavusi dovanų žoliapjovę moteris naudoja ją tik tada, kai žolė būna vos ūgtelėjusi. Žolę, žabus, apgenėtas šakas – viską moteris verčia ant ežero kranto, kad jis bent kiek būtų aukštesnis. Kitaip sutvirtinti pakrantę jai nebeužtektų jėgų.
Prie perstatytos iš senų rąstų pirties, kurios priemenėje yra maža virtuvėlė, įrengti du miegamieji, pavojingai artėja ežeras.
Bangos talžo seklų krantą, vis pasiglemždamas dalį smėlio ir sausumos.
Didesnis už žmogų kadagys, kurį V.Tomkaus žmona pasodino atsinešusi iš miško, grėsmingai linksta į ežero pusę.
Jo šaknis plauna vanduo. Beveik prieš keturiasdešimt metų, kai kūrėsi Tomkų šeima, šioje vietoje dar buvo sausuma. Dabar ežeras per keletą metrų priartėjo prie namo pamatų, prie išlakios eglės. Smarkesnė audra gali šį medį lengvai patiesti ant žemės.
Ignalinos nacionaliniame parke esančio etnografinio Šuminų kaimo žmonės vilniečių pirtį neatsitiktinai vadina Tado Blindos vila.
Informaciniame stende, kuriama rašoma apie Šuminų istoriją, nes rašytiniuose šaltiniuose ši vietovė minima prieš 440 metų, yra dar viena svarbi pastraipa.
1972-aisiais čia buvo kuriamas garsus televizijos filmas „Tadas Blinda”, o pagrindinį vaidmenį jame atliko V.Tomkus.
Pamėgęs ežero pakrantes, aktorius nutarė čia leisti vasaras. Taip jis tapo Šuminų pažiba.
„Blindos įvaizdis man prilipo kaip lapas prie sėdynės. Visi čia mane vadina ne Vytu, o Blinda”, – neslėpė daugiau nei 100 vaidmenų kino filmuose ir per 70 vaidmenų teatro scenoje sukūręs aktorius.
Tikra tiesa – kol klaidžiodami po kaimą laukėme aktoriaus, nugirdome, kaip žmonės džiaugėsi: „Žiūrėk, Blinda jau pasirodė. Bus su kuo susėsti.”
Atviras ir šelmiška šypsena švytintis V.Tomkus nepraeis pro žmogų jam nepaspaudęs rankos, nepasikalbėjęs apie žvejybą, bites, o gal ir moteris.
Aplankyti kaimynus, kai kaime nesi buvęs devynis mėnesius, nemėgstančiam pagyrų aktoriui yra smagus ritualas. Bet vyrą varžo kaime atsiradusios tvoros, rėžiai, kurių ribas žymi stulpai.
Susigrąžinus ir pardavus žemę Šuminai buvo padalyti į rėžius, vietinių gyventojų likę vos keli, o vasarojantys miestiečiai tvoromis užtvėrė kelią.
Todėl įsisodinę į automobilį aktorių, prie jo namo važiuojame apylanka per mišką.
„Statykite automobilį čia, už stulpo, kitur negalima. Laisvos žemės Šuminuose nebeliko, viskas – po rėžį.
Kol čia gyveno senbuviai, tokios tvarkos nebuvo”, – apgailestavo aktorius, nesuprantantis, kodėl nuosavybė Lietuvoje tapo šventa.
V.Tomkus juokavo, kad 19 arų savo sklype, kurį žemėtvarkininkai suskirstė į tris dalis – žemės ūkio, miško ir komercinės paskirties, netrukus statys aludę, o gal kavinę.
Mat daugelis jo kaimynų iš pradžių pavydėjo, kad taip lengvai vilniečiams pavyko įteisinti savo sklypą.
Aludarių krašte Radviliškyje gimęs aktorius, kai išmoko vaikščioti, regėjo geležinkelio bėgius ir durpyną, bet arti nebuvo jokio vandens telkinio.
Todėl jį taip pakerėjo žuvingas, ramus Baluošo ežeras, prie kurio jis norėjo įsikurti. Šiai svajonei buvo lemta išsipildyti.
Jo žmoną Liliją žavėjo uogų ir grybų pilni miškai. Tačiau dabar ji negali lankstytis, nes svaigsta galva, negali uogauti, nors būdama jaunesnė vien žemuogių su cukrumi kasmet pridarydavo po devynis litrus, o mėlynių uogienės privirdavo dar daugiau.
Šią žiemą jai buvo atlikta abiejų akių kataraktos operacija. Saulėtą dieną, kai labai spindi nuo vandens, gydytojai jai patarė nešioti apsauginius akinius. O per juos uogas dar sunkiau pamatyti.
„Kai mes čia atsikėlėme, buvome energingi, viskas buvo kitaip – čia augo mūsų duktė Dovilė, kuri dabar yra „Arkos” galerijos direktorė, čia nebuvo tilto.
Sodybą įsigijome, kai čia kūrė garsų filmą „Tadas Blinda”, – prisiminė L.Mulevičiūtė.
Pirmaisiais metais šeimą priglaudė šuminiškiai – pamatę, kad jie statosi palapinę, pasiūlė miegoti kluone.
Susidraugavusi su Aldona Šuminiene L.Mulevičiūtė prisipažino, kad niekur kitur nenorėtų poilsiauti, tik prie Baluošo.
Tada Tomkams buvo pasiūlyta šalia statytis pirkią, nors kiti vietiniai gyventojai nebuvo tokie atlapaširdžiai ir neskubėjo draugauti su vilniečiais.
„Gal manė, kad norime atimti iš jų paežerę ar kokį sklypą? Jie buvo įtarūs, svetimų žmonių nenorėjo įsileisti, jiems atrodėme kaip svetimkūniai”, – apie sunkią bičiulystės su vietiniais pradžią pasakojo L.Mulevičiūtė.
Aktorių šeimai taip pat nebuvo lengva susirasti namą, kurį išardžius būtų įmanoma perkelti į paežerę.
Skersai išilgai išvažinėjęs apylinkes V.Tomkus pagaliau surado Kazitiškyje seną rąstų pirtį, kurią šeimininkai sutiko parduoti.
Pirties rąstai buvo pajuodę nuo suodžių, ji buvo žema. Iš naujo renčiant sunumeruotus rąstus buvo nutarta paaukštinti namą.
„Jeigu būtume jaunystėje galvoję apie senatvę, gal būtume viską patogiau įsirengę.
Kai trenkuosi galvą, tai kaip Dievas duos. Būna, kad vėjas košia, o aš vis tiek lendu į ežerą, prausiuosi, kur dėsiesi”, – kalbėjo užsigrūdinusi L.Mulevičiūtė.
Iš pradžių vasarvietėje vilniečiai pasišviesdavo žvakėmis arba žibaline lempa, baidydami uodus ir mašalus šeima su draugais vakarodavo prie laužo. Tik apie 1982-uosius čia buvo įvesta elektra.
Mėgstantys bendrauti Tomkai nelauktų svečių ir draugų Šuminuose sulaukia kiekvieną vasarą. V.Tomkaus neužmiršta ir jaunystės draugės.
„Nepavyduliauju, kai Vytas su jomis kalba telefonu”, – prisipažino kelis dešimtmečius scenoje duoną pelniusi jo žmona Lilija.
Šalia aktorystės moteris išgarsėjo tapusi tautodailininke, todėl į Šuminus vasarą atsiveždavo austi ir pinti kilimų, iš plunksnų kurdavo paveikslus.
Toks pomėgis jai atvėrė duris į dailės pasaulį.
„Kaip aktorė nuolat jausdavausi esanti vyro šešėlyje. Būdavo ir skaudžių užuominų.
Vytas man sakydavo: „Tu nesi nei Staliliūnaitė, nei Pleškytė, nei Mainelytė, nors buvau pakviesta vaidinti teatro scenoje Kleopatrą”, – atvėrė širdį L.Mulevičiūtė.
Užtat dabar V.Tomkus be savo žmonos – kaip be rankų. Ji puikiai išvalė smokingą, kai jos vyras šiemet ruošėsi dalyvauti geriausių kino ir televizijos filmų apdovanojimo ceremonijoje „Sidabrinė gervė 2011”.
Kongresų rūmuose pasirodęs pasipuošęs V.Tomkus džiaugėsi, kad neužmiršo jo pakviesti. Gal slapčia širdyje tikėjosi, kad ir jo rankoje suspurdės Sidabrinės gervės statulėlė?
Tuo metu jo žmona Lilija, likusi viena namuose prie televizoriaus, patyliukais juokėsi – ji žinojo, kieno nuopelnas, kad jos vyras vis dar yra gražus.
40
Beveik tiek metų Tomkai vasaras leidžia Šuminų kaime, kur buvo kuriamas televizijos filmas „Tadas Blinda”, o pagrindinį vaidmenį jame atliko V.Tomkus.