Merūnui triumfavus televizijos projekte „Kelias į žvaigždes 2”, jo mylimajai teko nuryti daug karčių žodžių: per prasta, per stambi, pernelyg valdinga, tiesmuka.
Tačiau ši patirtis jaunai moteriai suteikė dar daugiau stiprybės: „Tai, kad esame kartu, – mūsų abiejų nuopelnas. Džiaugiuosi, kad Merūnas išsaugojo savo vertybes, nors staiga išgarsėjus dažnai nutinka priešingai.”
Erika Merūną sutiko dar tuomet, kai jis nebuvo žinomas – abu mokėsi Kauno Vaižganto gimnazijoje. Jų jausmai suliepsnojo repetuojant miuziklą, kur Erika vaidino valytoją, o Merūnas – mokyklos direktorių.
„Meras (taip Erika vadina Merūną) skyrėsi nuo kitų vaikinų mokykloje.
Jis nežadėjo man atnešti mėnulio ar saulės iš dangaus – sugebėjo sudominti ir palankumą pelnyti be saldžių frazių.
Mums buvo tiesiog gera drauge, ne tik kalbėtis, bet ir tylėti kartu.
Nors mano ir Merūno pomėgiai, muzikinis skonis, gyvenimo ritmas skiriasi, itin vienijo abiejų požiūris į šeimą”, – sakė E.Vitulskienė.
Ji labai anksti suprato, kokia didelė vertybė yra graži šeima, sukurta vienas kitą mylinčių, gerbiančių ir ištikimybę branginančių žmonių.
Kad ir kiek likimas tokius žmones lamdytų, jie visuomet gali vienas į kitą atsiremti. Šeimose, kuriose užaugo tiek Erika, tiek Merūnas, šito trūko.
Merūnas savo tėvo nepažino – jis spruko nuo atsakomybės dar prieš gimstant sūnui. Lyg to būtų maža, sunki liga Merūno mamą pasiglemžė vos kaunietis sulaukė šešiolikos.
Erikai savo tėvų santykius taip pat sunku pavadinti šeimyniškais. Tėvo šilumos ir meilės stygių ji jautė nuo mažumės.
„Po tokios patirties visai kitaip imi vertinti žmones. Draugai, pažįstami ateina ir išeina, o šeima yra tas saugus lizdas, kuriame visuomet surasi ramybę.
Tik šeimoje išgirsi tiesą, būsi nuoširdžiai paglostytas ir nepyksi gavęs spyrį į sėdynę”, – brandžiomis mintimis stebino jauna moteris.
Santuokos link Erika ir Merūnas žengė mažais, tačiau tvirtais žingsniais. Meilę ir ištikimybę, kol mirtis išskirs, juodu vienas kitam prisiekė po šešerių metų draugystės.
Per tą laiką jie patyrė ir šilto, ir šalto.
Kai Merūno išgarsėjimu nė nekvepėjo, jauniems kauniečiams teko pasiraityti rankoves, kad užsidirbtų. Merūnas plušėjo statybose, Erika per vasaros atostogas taip pat išbandė įvairių darbų.
Kai išmušė dainininko šlovės valanda, jo mylimajai teko apsišarvuoti kantrybe stebint realybės šou intrigas, o vėliau iš arti pažinus pramogų verslo pasaulį.
Įsimylėjusių gerbėjų pulkai atlikėjo laukdavo ne tik koncertuose įvairiuose mūsų šalies kampeliuose. Jos prašydavo autografų, nusifotografuoti, nesidrovėdavo atskleisti net savo geismų.
M.Vitulskio populiarumo spinduliuose norėjo pasišildyti ir ne viena žinoma moteris.
„Merūnas yra labai jautrus, dosnus, atviras, o tuo aplinkiniai greitai ima naudotis, pradeda žaisti jausmais. Dėl to visuomet šalia stoviu aš”, – tvirtai ištarė E.Vitulskienė ir jos žodžių stiprumu sunku suabejoti.
Bet būti šalia nėra lengva. Erika tai suprato dvyliktoje klasėje, kai po įvairiausių emocijų lavinos staiga nebenorėjo nieko – nei ruoštis egzaminams, nei žaisti rankinio, nors aktyviai sportavo penkerius metus, nei bendrauti su aplinkiniais, nei lipti iš lovos.
„Buvau pernelyg įsijautusi į Merūno ir savo mamos gyvenimą, jautriai išgyvenau rūpesčius, su kuriais jie susidurdavo. Sau tiesiog nebeskyriau laiko. Per tris mėnesius priaugau 40 kilogramų.
Bet galiausiai susiėmiau, suvokiau, kad taip ilgiau tęstis nebegali”, – stiprybės mergina surado savyje.
Ši patirtis vėliau Eriką paskatino studijuoti vadybą, nors iki tol svarstė apie socialinės darbuotojos darbą.
„Tokiai veiklai esu per jautri. Pernelyg giliai į širdį imu kitų išgyvenimus, o juk kartais žmonės patys nenori gyventi savo gyvenimo”, – paaiškino būsima Kauno technologijos universiteto vadybos specialybės ketvirtakursė.
Baigusi studijas Erika norėtų dirbti reklamos versle.
Bet galimybė parodyti savo gebėjimus ir ryžtą jai pasitaikė dar nebaigus studijų. Nuo rudens E.Vitulskienė suksis šokių projekte, tad dabar kasdien po šešias valandas pluša iš peties.
Dvi valandas šokių žingsnelių mokosi su partneriu Andriumi Butkumi, dvi valandas treniruojasi sporto klube ir dar dvi mankštinasi savarankiškai – bėga krosą, daro pratimus. Rezultatai akivaizdūs.
„Nesiekiau atitikti grožio standartų, nes nesijaučiau nelaiminga. Jaučiausi mylima tokia, kokia esu.
Merūnas man visuomet dėmesingas, nesvarbu, kuo vilkiu, kaip atrodau ką tik pabudusi ar po bemiegės nakties”, – tikino E.Vitulskienė.
Susirūpinti mityba ją privertė sveikata. Veidą ėmė berti, ramybės nedavė itin sulėtėjusi medžiagų apykaita.
Erika išbandė įvairius liaudies patikrintus receptus, kaip išsivalyti organizmą, sumažino porcijas, ėmė vengti dievinamų saldumynų.
Kasdien ji maitinasi tuo pačiu laiku: 11, 13, 15, 17 ir 19 valandą. Visą gyvenimą mėgusi miltinius patiekalus, Erika vis dažniau pasistiprina salotomis, sriubomis, virtais patiekalais.
„Kitas tiek valgydamas ir sportuodamas jau būtų visus nereikalingus kilogramus numetęs! Toli ieškoti nereikia. Per beveik du mėnesius Merūnas sulyso 20 kilogramų, nors nieko ypatinga nedarė, tik nebevalgė vakarais ir maitinosi tuo, ką ruošiu ir sau.
O man tiek pat svorio numesti prireikė pusmečio”, – palygino Erika. Užtat ją džiugina pasitaisiusi savijauta.
Svorio metimo manijai bet kokia kaina E.Vitulskienė nepasiduoda – svarbiausia išmokti kuo geriau šokti.
Vyro priekaištų, kad dėl naujos veiklos kur kas mažiau būna namuose, Erika negirdi.
Nepaklota lova, nenuvalytos dulkės, neparuošti pietūs ar kitos smulkmenos neįžiebdavo jų konfliktų. Namuose tvarkosi tas, kuris turi ūpo.
Kartais jis užplūsta abu ir tuomet dviese zuja po kambarius kaip bitės avilyje. O jei tingisi abiem, nesiplėšo per prievartą ir nesilaido frazėmis apie vyrų ir moterų pareigas.
„Nesusikalbėti paprastai imame tik tuomet, kai į mūsų gyvenimą su savo pamokymais, kaip reikėtų elgtis, įsipina kiti.
Visa tai sprendžiame kalbėdamiesi – kitaip neišsiaiškinsi.
Jei nesijaučiu kalta, nepuolu pirma ir taikytis, bet Merūnas žino, kaip išsklaidyti mano pyktį.
Jis ima juokinti, maivytis, daryti grimasas – stebint tai sunku nesusijuokti. O kai nusijuokiu, nebelieka įtampos”, – pasakojo E.Vitulskienė.
Neseniai susituokę Erika ir Merūnas liko be medaus mėnesio. Tuoj po vestuvių dainininkas penkioms savaitėms išvyko į Šveicariją.
Po perklausos Lietuvoje jaunas talentingas tenoras sulaukė kvietimo pristatyti operos žinovams savo partiją šiuo metu Šveicarijoje statomoje operoje „Ana Bolena”.
Jau vyksta derybos dėl lietuvio ateities pasauliniuose operos teatruose.
„Manęs draugai klausia, kodėl nevykau į Šveicariją su Merūnu.
Bet nebenoriu gyventi jo gyvenimo. Jau patyriau, ką tai reiškia.
Tai, kaip viskas klostosi, mane be galo džiugina.
Vestuvės suteikė didžiulį dvasinį pakylėjimą – iki šiol gyvename tais įspūdžiais ir šiluma, kurią jautėme iš mums brangių žmonių.
Planuoju baigti studijas, imtis darbo. Tik būdama įdomi sau būsiu įdomi ir Merūnui”, – neabejoja Erika.
Nors abiejų galvose sukasi karjeros planai, vis dažniau juodu pasikalba apie erdvius namus ir kiemą, kuriame dūks vaikai.
„Jei būtų Merūno valia, jau turėtume dešimt vaikų!” – nusijuokė Erika, nors ir ji svajoja apie gausią šeimą.
Merūnas vaikams viliasi suteikti viską, ko jie norės, pildyti kiekvieną troškimą, o Erika, priešingai, sieks parodyti, kad gyvenimas nėra vien rožėmis klotas, kad laimė neateina lengvai ir tenka sunkiai dirbti.
„Vaikai turi žinoti, kad daržovės ir kitos gėrybės auga ne parduotuvių lentynose, o gerai prižiūrimoje žemėje. Ne modeliukų konkursai padeda užaugti dorais žmonėmis.
Taip pat norėčiau, kad mano vaikai mokėtų melžti karves. Abu su Merūnu tai mokame”, – kalbėjo moteris.