Seksualioji garsiosios Kardashianų šeimos realybės šou žvaigždė Kim neteko žado, kai iš pradžių ant kojų pastebėtos sausos, raudonos, kiek iškilusios apvalios dėmės po kurio laiko išplito po visą kūną.
Gražuolė, matyt, sunerimo ne tik todėl, kad dėl nepatrauklių kūną padengiančių žvynelių ant plauko gali pakibti jos, kaip modelio karjera.
Mėnesio pabaigoje K.Kardashian turėtų ištarti „taip” savo ketveriais metais jaunesniam sužadėtiniui, NBA krepšinio ekipos „New Jersey Nets” žaidėjui Krisui Humphriesui.
Galbūt stresas ir nerimas dėl artėjančios didžiulės šventės bei ne vienus metus trunkantis įtemptas gyvenimas realybės šou žvaigždei ir išprovokavo trečią pagal dažnumą odos ligą.
Medikai tvirtina, kad stresas, alkoholis, rūkymas gali paskatinti nepagydomą uždegiminę odos ligą.
Manoma, kad liga netikėtai gali prasidėti ir dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, patirtų traumų, virusų, įvairių odos ligų, infekcijų ar kilus reakcijai į tam tikrus vaistus.
Labai dažnai žvynelinė yra genetiškai paveldima. Šia nepagydoma, bet neužkrečiama odos liga jau daugiau nei 20 metų serga ir tamsiaplaukės K.Kardashian motina Kris Jenner.
Matyt, iš motinos seksualioji Kim paveldėjo ne tik žvynelinę, bet ir norą tobulai atrodyti.
Visai neseniai jos 55 metų motina specialiai dukters vestuvėms pasidarė plastinę veido operaciją.
Žvynelinė – visam gyvenimui. Su šiuo nuosprendžiu jau seniai susitaikė kaunietė režisierė ir humoristė H.Šumilaitė.
Lėtine liga, pasireiškiančia odos uždegimu ir odą dengiančiais sidabro spalvos žvyneliais, H.Šumilaitė serga nuo šešerių metų.
Per tiek metų humoristė jau priprato prie to, kad dėl ligos turi atsisakyti kai kurių malonumų.
Moteris stengiasi riboti mėgstamus aštrius patiekalus, vengia maudynių baseine. Chloruotas vanduo tik dar labiau suerzina ir taip jautrią odą.
Be to, eiti į baseiną šiek tiek neramu, nes nežinia, kaip pamatę raudonomis dėmėmis nusėtą odą sureaguotų aplinkiniai.
Bet į paplūdimį H.Šumilaitė eina drąsiai. Saulės spinduliai padeda sumažinti odos bėrimą. Jei vasara karšta ir saulėta, žvynelinė kuriam laikui net išnyksta.
Geriausiai H.Šumilaitei padeda kelios savaitės šiltųjų kraštų paplūdimiuose.
Tuomet žvynelinė aktorę ramybėje palieka metams.
„Jei nuvažiuoju į Egiptą ar Bulgariją, Ukrainą prie Juodosios jūros, bėrimai išnyksta net metams.
Tik šiemet neturiu nei pinigų, nei darbo, todėl teks gyventi su žvyneline”, – atsiduso televizijos ekranuose retai bepasirodanti H.Šumilaitė.
Jau kurį laiką ji vadovauja Kauno rajono Voškonių mėgėjų teatrui ir vaikų dramos kolektyvui.
Lietuvos pajūris H.Šumilaitei nelabai padeda. Todėl humoristė vieną dieną svajoja nuvykti į Izraelį, prie Negyvosios jūros. Kaunietė neabejoja, kad šios jūros vanduo jai padėtų.
Humoristė H.Šumilaitė yra išbandžiusi kone visus žvynelinės gydymo metodus.
Daugeliu jų nusivylė, kai įsitikino, kad nemaža dalis besiskelbiančių sugebantys išgydyti žvynelinę yra šarlatanai.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti draugė medikė Hanai siunčia pačius naujausius eksperimentinius vaistus.
Jei kišenė leidžia, H.Šumilaitė kasdien vartoja vaistus nuo žvynelinės. Norėdama pataupyti, kasdien gydomuosius tepalus tepa tik ant kitiems matomų kūno vietų – rankų, kojų.
Apie pačius naujausius ir brangiausius vaistus kaunietė gali tik pasvajoti. Tačiau humoristė nelinkusi skųstis ir dejuoti.
„Jei žinočiau, kad tie vaistai tikrai padėtų ir išgydytų ligą, ieškočiau būdų, kaip sukrapštyti tuos tūkstančius. Tačiau jokios garantijos nėra.
Skaitydama straipsnį apie Turkijoje gyvenančias stebuklingas žuveles, padedančias įveikti žvynelinę, jau buvau apsisprendusi taupyti ir ten nuvažiuoti.
Bet straipsnio pabaigoje perskaičiusi, jog amerikiečiai taip gydytis atvažiuoja jau 3–4 kartą, supratau, kad ir stebuklingos žuvelės padeda tik laikinai”, – nusijuokė H.Šumilaitė.
Labiausiai moterį erzina, kai gatvėje ar autobuse ją atpažinę žmonės tarsi didžiausi žvynelinės ekspertai pradeda žarstyti patarimus.
„Mūsų žmonės subtilumu ir taktiškumu nepasižymi. Todėl sustabdę visi pradeda dalytis savo „stebuklingais vaistais”, padedančiais išgyti. Tai nėra labai malonu”, – prisipažino režisierė ir aktorė.
Absurdiškiausias gydymo būdas, kurį teko išgirsti, – pagauti ežiuką, jį nulupti ir jo riebalais ištepti rausvomis dėmėmis išbertą odą.
Moteris visose situacijose bando įžvelgti privalumų.
H.Šumilaitė nori tikėti, kad susirgusi žvyneline ji išvengė kitų baisių ligų.
Kaunietė pastebėjo, kad išgyvenus nervinę įtampą žvynelinė paūmėja. Tačiau priežasčių, kodėl susirgo šia nepagydoma odos liga, nežino.
„Norint galima daug ko prisigalvoti. Kai buvau šešerių, buvo Nikitos Chruščiovo laikai. Nacionalizavo mano tėvų namą, automobilį.
Mirė seneliai. Bet nemanau, kad dėl tuomet patirto streso man atsirado žvynelinė”, – svarstė moteris.
Tik kartais ji pagalvoja, kad lemiamos įtakos galėjo turėti maudynės Nidoje. Penkerių metų Hana su šeima poilsiavo šiame Lietuvos kurorte.
Tik vėliau H.Šumilaitė perskaitė, kad tuo laiku Baltijos jūroje buvo paskandintos tonos cheminio ginklo.
Iš karto po tų atostogų Nidoje Hana susirgo žvyneline, o jos brolis – leukemija.
Režisierė ir humoristė ne kartą girdėjo, kad žvynelinė – genetiškai paveldima liga.
Visą gyvenimą žvyneline nesirgusi jos motina tik visai neseniai, sulaukusi 86-erių, ant rankos pastebėjo nedidelį ligos židinį.
Kaunietė H.Šumilaitė sutinka su vienu populiariausių rusų humoristų Michailu Zadornovu, kad žvyneline serga tie, kurie gyvenime kažką daro neteisingai.
Moteris bandė išsiaiškinti, ką daro ne taip. Valė organizmą, pusmetį gyveno pusbadžiu.
Ji stengiasi derinti maisto produktus, geria daug vandens. Tačiau liga vis pasikartoja.
„Vieni sako, kad 10–15 dienų bado padeda. Kiti sako, kad sergančiųjų žvyneline kraujyje yra per daug raudonųjų kūnelių, jie per daug sveiki, energingi.
Ir iš tikrųjų pastebėjau, kad sergantieji šia liga – šaunūs, energingi, linksmi žmonės, kompanijų sielos”, – įžvalgomis dalijosi H.Šumilaitė.
Vis dėlto medikai tvirtina, kad sergantieji žvyneline dažnai jaučia nusivylimą, liūdesį, menkavertiškumo jausmą. Kai kuriems pacientams išsivysto depresija.
Kai liga pasireiškia matomose vietose, žmogus patiria gėdą, kitų ignoravimą. Daugelį tai sugniuždo.
H.Šumilaitė tikina niekuomet taip nesijautusi.
Gal dėl to, kad jaunystėje raudonų dėmių atsirasdavo tik ant alkūnių ir kelių.
Dabar, nors ligos židiniai ir labiau paplitę po kūną, režisierė ir humoristė į tai nebekreipia dėmesio.
„Niekada neturėjau tos siaubingos formos, kai visas kūnas padengtas žvyneliais, skauda, perši. Gal dėl to niekada nekompleksavau dėl savo ligos. Dėl jos nesislapstau.
Man labiau trukdo mano apkūnumas. Žvynelinę išmokau užmaskuoti. Nedėviu berankovių drabužių, mėgstu pirštinaites”, – pasakojo H.Šumilaitė.
Odos liga humoristei netrukdė vaidinti televizijos serialuose, laidose.
„Tik kai filmavausi seriale „Kaimynai”, buvo žvynelinės paūmėjimas. Tuomet operatoriaus prašydavau iš arti nefilmuoti rankų”, – prisimena H.Šumilaitė.
Moderniausias gydymas – labai brangus
Rūta Gancevičienė, Odos ligų gydytoja:
„Žvynelinė – lėtinė pasikartojanti uždegiminė odos liga, kuria sergant odą beria rausvomis, pleiskanotomis įvairaus dydžio ir formos plokštelėmis. Ligai plintant, bėrimai gali didėti, susijungti vienas su kitu.
Žvynelinė yra genetiškai paveldima. Atrasta nemažai genų, atsakingų už šią ligą.
Sergantys žvyneline tėvai baiminasi, kad šia liga sirgs ir jų vaikai. Tačiau nebūtinai. Liga gali nepasireikšti kelioms kartoms. Žvyneline gali sirgti tolimesni giminaičiai.
Kartais žmogus nė nežino, kad serga žvyneline. Vos keli neskausmingi nedideli bėrimai gali pasireikšti mažai pastebimose vietose. Pavyzdžiui, ant alkūnių, galvos plaukuotoje odoje. Liga pasireiškia labai individualiai. Daliai sergančiųjų liga gali pažeisti didelius odos plotus. Pažeista oda išsausėja, ją nusėja žvyneliai, neretai erzina niežėjimas.
Tipiškos paprastosios žvynelinės atveju odą beria alkūnių, kojų, kelių, plaukuotos galvos dalies srityse. Tačiau plokštelių gali pasirodyti įvairiose kūno, galūnių, veido vietose, berti delnus, padus, odos raukšlių (kirkšnių, pilvo) sritis.
Žvynelinė gali pažeisti ne tik odą. Kai kuriais atvejais ji pažeidžia ir nagus, sąnarius.
Žvynelinei pasireikšti ir paūmėti didesnė rizika gresia nutukusiems, cukrinį diabetą, padidėjusį arterinį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje turintiems pacientams. Jiems žvynelinė pasikartoja dažniau, smarkiau, jie lėčiau gyja.
Įrodyta, kad žvynelinę aktyvina rūkymas, stresas. Manoma, kad ligą provokuoja ir alkoholis, aštrus maistas. Šios pasikartojančios ligos paūmėjimą gali provokuoti ir peršalimo, virusinės, kitos lėtinės ligos.
Per daugybę metų taip ir neatrastas vienas būdas, kaip išgydyti žvynelinę. Tai sudėtinga liga, kurią lemia daug priežasčių.
Iš pradžių buvo manyta, kad dėl ligos kaltas tik paviršinis odos sluoksnis – ląstelės per greitai dauginasi, nebesuspėjusios pasišalinti klojasi viena ant kitos. Taip susiformuoja uždegimas ir jį lydintis žvynelis.
Dabar vis dažniau manoma, kad žvynelinė – uždegiminė, genetinių, aplinkos ir imuninių veiksnių nulemta liga. Sergantieji šia odos liga turi įgimto imuniteto spragų, todėl odos ląstelės funkcionuoja kitaip nei sveikų žmonių. Nevisavertiška ir žvyneline sergančiųjų odos barjerinė funkcija.
Nauji biologiniai vaistai bando užpildyti šias spragas, užkirsti kelią ligai vystytis ir gydyti tikrąsias ligos atsiradimo priežastis. Tačiau ši moderniausia biologinė terapija kol kas labai brangi.
Norint pažaboti žvynelinę paprastai taikomas kombinuotas gydymas. Vartojami odos barjerą atkuriantys tepalai, uždegimą mažinantys gydomieji tepalai, vitamino D preparatai.
Sunkioms ligos formoms gydyti vartojami geriamieji medikamentai, taikoma fototerapija – gydymas ultravioletiniais spinduliais.
Daugumai sergančiųjų žvynelinė vasarą išnyksta.
Vis dėlto daliai pacientų saulės spinduliai ligą tik dar labiau išprovokuoja.
Emocinė būsena turi didelę reikšmę ligoms gydyti.
Todėl žmonės dažnai tiki, kad jiems padeda ir kiti gydymo metodai. Bet nevertėtų nukrypti į kraštutinumus.”