Iš pirmo žvilgsnio, regis, aišku, kaip atpažinti neonacį – plika galva, kerziniai batai ir svastikos. Tačiau yra ir kur kas subtilesnių būdų, kuriais žmonės išreiškia savo simpatijas šiai ideologijai. Internetas jiems leidžia įdėjus visai nedaug pastangų pasiekti didelę tikslinę grupę. Jaunimas naudoja „Twitter“, pokalbių kanalus, blogus, bendrauja per „Facebook“, į portalus kelia vaizdo klipus ir muziką – visu tuo naudojasi ir neonaciai.
„Dešinieji radikalai per jaunimo pasaulį lengvai patenka į aplinką“, - sako Fabianas Wichmannas iš iniciatyvinės grupės „Exit“, kuri padeda žmonėms pasitraukti iš dešiniųjų ekstremistų grupuočių ir pradėti naują gyvenimą.
Neonaciai tikisi gausinti savo gretas, vykdydami įvairias internetines kampanijas. „Youtube“ galima rasti vaizdo klipą, kuriame įspėjama apie gresiančią „tautos mirtį“. Rodomi fakelų nešėjai, naktį žygiuojantys tuščiomis gatvėmis. Jų veidai paslėpti po baltomis kaukėmis.
„Facebook“ tinkle dešinieji ekstremistai įkuria, pavyzdžiui, grupę „Mes nekenčiame vaikų tvirkintojų“. Šią temą atitinkantis muzikinis vaizdo klipas apie vaikų išnaudojimą nuo paskelbimo „Youtube“ 2008 m. surinko virš 900 tūkst. paspaudimų. Iš pirmo žvilgsnio visai neaišku, kad čia kalbama apie dešiniųjų grupuotę. Tik per nuorodas, vedančias į populistinius dešiniųjų tinklalapius, tampa aišku, kas už viso šito slypi.
Šiandien neonaciai pasisako prieš globalizaciją ar finansų krizę, už aplinkos ir gyvūnų apsaugą. „Jie sąmoningai griebiasi temų, kurios visuomenei patrauklios“, - sako F.Wichmannas.
2011 m. liepą institucijos, Vokietijoje besirūpinančios jaunimo saugumu internete, Jugendschutz.net paskelbti tyrimo duomenys rodo, kad nenonacių veikla internete aktyvėja. 2010 m. interneto stebėtojai užfiksavo apie 6 tūkst. dešiniųjų radikalų pasireiškimų – tris kartus daugiau, nei ankstesniais metais. Apriboti dešiniųjų radikalų veiklą internete sudėtinga, todėl ekspertai ragina tokias dideles tarptautines svetaines, kaip „Facebook“ ir „Youtube“, nustatyti griežtesnes taisykles ir jas efektyviai įgyvendinti. Anot Jugendschutz.net, šiuo metu yra per mažai priemonių, kad kartą iš interneto pašalintų pranešimų nebūtų įmanoma įkelti iš naujo.
Viena populiariausių propagandos priemonių Vokietijoje yra Vokietijos nacionaldemokratų partijos projektas „Schulhof-CD“ („Mokyklos kiemo CD“). 2010 m. rugsėjį partija Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemės mokyklose nemokamai dalijo jau trečią šio muzikinio kompaktinio disko leidimą. Pirmą kartą kompaktiniai diskai mokyklose ir laisvalaikio centruose buvo dalinto Saksonijoje 2004 m. Nuo tada skrajutės, mokyklų laikraščiai ir „Schulhof-CD“ tapo svarbiausia partijos reklamos priemone visoje Vokietijoje. Dainų pavadinimai, kaip „BRD vs. Deutschland“ („VFR ar Vokietija“) ir „Hier kommt der Schrecken aller linken Spießer und Pauker“ („Čia ateina visų kairiųjų miesčionių ir mokytojų siaubas“) bei margi viršeliai leidžia manyti, kad turimas reikalas su rudąja fašistine propaganda. „Tikslas – per muzikos poveikį mokinius supažindinti su kraštutinių dešiniųjų ideologija“, - sako F.Wichmannas.
Tai, ką išgirsta jaunimas, yra lengvai įsimenamos įvairių muzikinių stilių melodijos ir ritmai. Reklamos tikslais dalis muzikos nutolusi nuo klasikinio nacionalsocialistinio roko ir „black“ metalo. Kraštutines dešiniąsias idėjas propaguojančios grupės atlieka techno, roko, pop ir punk stilių muziką, esama pirmųjų bandymo ir repo stiliuje.
Dainų tekstuose sąmoningai vengiama tiesmukų šūkių, jie formuluojami netiesiogiai („kas kalba tiesą – nukenčia“ arba „atėjo laikas maištui“). Ši taktika ne tik padeda apsidrausti nuo baudžiamojo persekiojimo ar įrašų uždraudimo. „Taip pasiekiama didesnė auditorija“, - sako F.Wichmannas. Nuo 2010 m. rugsėjo autonominiai nacionalistai per savo tiklalapį platina kompaktinį diską „Jugend in Bewegung“ („Jaunimo judėjimas“).
Jaunimas iš ten gali atsisiųsti ne tik muzikos, bet ir šablonų grafičiams purkšti bei vaizdo klipų. Tinklalapyje sudėtos svarbiausios nuorodos, vartotojas gali lengvai prisijungti prie pokalbių kambario ir susisiekti su kitais dešiniaisiais. Jeigu jaunuolis susidomi grupuote ir užmezga su ja kontaktą, prasideda integravimo procesas. „Pradžioje naujiems nariams duodamos žemiausios pakopos užduotys“, - aiškina F.Wichmannas.
Jie siuntinėja naujienlaiškius ar padeda koordinuoti renginius ir keliones. Atšiauri ideologija jauniems žmonėms pristatoma tik vėliau. Neonacių scena keičiasi – ir ne tik struktūriškai, bet ir išoriškai. Iš dešimtojo dešimtmečio išlikusi skinhedų subkultūra laikoma jau pasenusia, nors tipiškų plikių su „bomberio“ striuke ir kerziniais batais vis dar galima sutikti neonacių renginiuose.
Šiandien neonaciai taip akivaizdžiai nedemonstruoja savo pažiūrų ir dažnai apsieina be kraštutinių dešiniųjų ženklų ar logotipų ant drabužių. „Jie atsisakė paveikslėlių, kad neatbaidytų jaunimo ir jie nebūtų taip greitai stigmatizuojami. Savo propagandai jie naudoja ir kairiųjų temas“, - sako F.Wichmannas. Tokios grupuotės, kaip autonominiai nacionalistai, sąmoningai kopijuoja kairiosioms pažiūroms prijaučiančių aprangos stilių: jie nešioja džinsus, sportinius batelius, juodus bliuzonus su gobtuvais, beisbolo kepuraites ir palestinietiškas skaras. Demonstracijose jie leidžia savo politinių priešininkų muziką, pavyzdžiui, pankų grupės „Ärzte“.
Simpatizuojantieji kraštutinėms dešiniosioms pažiūroms savo išvaizda mažai kuo skiriasi nuo apolitiško jaunimo. Nuo nenusimanančiųjų akių dešinioji pasaulėžiūra paslėpta, o bendraminčiai ją lengvai atpažįsta. „Dėl šiuolaikinių dešiniųjų ekstremistų aprangos kodekse supainiotų simbolių pašalaičiai kasdienybėje juos sunkiai atpažįsta“, - sako F.Wichmannas.
Dažnai naudojamos skaičių kombinacijos, kur skaičiai reiškia abėcėlės raides: 8 reiškia H, ir 88 reiškia „Heil Hitler“. Neonaciai mėgsta „Lonsdale“ firmos megztinius ir marškinėlius. Nešioja juos po atsegta striuke taip, kad matytųsi tik raidės NSDA – tai primena Hitlerio partijos NSDAP pavadinimo trumpinį. Kitos mėgstamos drabužių firmos - „Alpha Industries“ ir „Thor Steinar“. Pastaroji – dėl keltiškų kryžių ir runų ant drabužių. Daugelis tėvų pradžioje neįtaria apie savo vaiko kraštutines dešiniąsias pažiūras. „Pradžioje jaunuoliai vengia konfliktų. Jie nenori nuvilti tėvų“, - sako F.Wichmannas.
Atžalos pažiūros paaiškėja tik vėliau, kai atsiranda pirmieji normų laužymai, pavyzdžiui, viešai parodomas Hitlerio pasisveikinimas. „Dėl vaiko įsitraukimo į neonacių judėjimą tėvai dažniausiai kaltina save“, - sako ekspertas. Svarbiausia, kad tėvas ir motina šioje situacijoje jaunuolio iš anksto nepasmerktų. Bandymai įsikišti turi atitikti vidinę situacijos logiką.
Tokios priemonės, kaip namų areštas ar mobiliojo telefono atėmimas, sukelia priešingas pasekmes, nes per jas iškyla pavojus dar labiau susitapatinti su judėjimu. Jeigu vaikas domisi dešiniosios pakraipos pažiūromis, tėvai turėtų ieškoti prie jo naujo priėjimo ir visų pirma duoti suprasti, kad yra pasiruošę kalbėtis. Svarbu vaiką įkvėpti savianalizei ir jam paaiškinti, kad jo draugai ko gero yra malonūs, tačiau jų ideologija – ne. Patartina pasitelkti ir pagalbą iš šalies. Vokietijoje egzistuoja organizacijų, padedančių norintiems išeiti iš neonacių judėjimo ir jų šeimoms, teikiančių patarimus ir konsultacijas.