Visai nesvarbu, kad būti „žaliuoju“ tapo labai madinga. Tai pati naudingiausia mada tiek žmogui, tiek gamtai. Net jei kartais ji tampa šiek tiek persdėta. Vieni mažina vartojimą ir perka ekologiškas prekes, nes tikrai tuo domisi ir jiems rūpi jų pačių sveikata bei aplinka, kurioje gyvena. Kiti tuo užsiima būtent dėl mados – galbūt taip gyvena penkios geriausios draugės ir tų draugių draugės. Treti – tam abejingi, bet tyliai išreiškia palaikymą kartais rūšiuodami šiukšles.
Dažniausiai radikaliems savo gyvenimo būdo pokyčiams pasiryžta būsimieji tėvai. Taip norėdami sukurti švarią ir vaikui nepavojingą aplinką, kai jis išvys pasaulį.
„Ekologiška vaikystę ar tėvystę propaguojantys žmonės stengiasi kuo mažiau pirkti ir vartoti, palikti kuo mažiau šiukšlių. Tai, auginant vaiką pagal šiandieninius įpročius, nėra taip paprasta - vien kiek išmetama vienkartinių sauskelnių ir servetėlių. Tokie žmonės nuolat savęs klausia: ar tikrai taip geriausiai patenkinsiu vaiko poreikius? Ko jam iš tiesų reikia? Jie atsargiai renka maistą, žaislus, baldus, medikamentus ir maisto papildus ir kitas vaikiškas prekes, ieško saugių, sertifikuotų produktų ir daug ką siekia pasigaminti namuose, keistis daiktais tarpusavyje, atiduoti ar perparduoti tai, kas nereikalinga,“ - sako viena iš „Prieraišiosios tėvystės“ centro steigėjų Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.
Ekologiška tėvystė prasideda ne tuo momentu, kai gimsta vaikas, bet daug anksčiau. Jau moters nėštumo laikotarpiu ypač svarbu, ką būsima mama valgo, kokią kosmetiką renkasi ir kokias higienos priemones naudoja. Tam pasiryžę tėvai turėtų pasirūpinti ir aplinka, kurioje kūdikis praleis daugiausiai laiko. Juk ne paslaptis, kad mūsų pačių namuose pilna to, kas galėtų sukelti vaikui alergiją ar kitokią neigiamą reakciją. Siekiant to išvengti, gydytojai pataria, namuose daugiausia naudoti daiktus pagamintus iš medienos, medvilnės, vilnos, bambuko, kanapių, nendrių ar vandeniu skiedžiamų dažų.
Ekologišku vaiko auginimu susidomėjo ir operos solistė Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus. Po pirmagimės dukrelės gimimo ji priėmė sprendimą gyventi ekologiškai. O šia idėja operos solistė užsikrėtė svetur. Nemažai Italijos scenose dainavusi N.Kazlauskaitė-Kazlaus, jau besilaukdama dukters Odabellos, stengėsi maitintis kuo sveikiau. Tokių produktų pasirinkimas Italijoje, jos nuomone, yra platesnis negu Lietuvoje. Tad grįžusi į Vilnių ir čia pagimdžiusi dukterį dainininkė susidūrė su menka ekologiškų produktų pasiūla.
„Maitindama kūdikį savo pienu, galvoju apie kiekvieną kąsnį, kurį dedu į burną. Juk visas maistingąsias medžiagas vaikas gauna iš manęs,“ - pasakojo N. Kazlauskaitė-Kazlaus.
Ekologiški maisto gaminiai išsiskiria tuo, kad juose nėra sintetinių maisto priedų, jie neužteršti cheminėmis medžiagomis ar genetiškai pakeistais produktais. Ekologiškų daržovių, vaisių ar kruopų galima įsigyti turguje, ekologiškose parduotuvėse ar ūkiuose. Tik, norėdami įsigyti ekologiškų mėsos ar žuvies produktų, kartais žmonės susiduria su sunkumais.
Ieškodama tinkamo maisto, N.Kazlauskaitė-Kazlaus taip pat neretai užsuka į ekologišką turgų, tačiau vis tiek teikia pirmenybę giminių bei draugų daržo ir sodo gėrybėmis. Savo kūdikį pradėjusi primaitinti jam būnant šešerių mėnesių, ji teigia nepasitikinti ekologišku kūdikių maistu. Atlikėja verčiau renkasi pati virti daržovių sriubas su mėsa, gaminti obuolių tyrelę ar spausti vaisių sultis.
„Reikia pasukti galvą, iš kur ir ką gauti, kad dėl kūdikio maisto galėčiau būti rami. Pavyzdžiui, ėrieną ar triušieną perku iš pažįstamų ūkininkų, o stirnieną – iš medžiotojų. Kūdikio aprūpinimas maistu – savotiška logistika,“ - juokauja operos solistė.
Be sveiko ir natūralaus maisto atlikėja renkasi ir ekologiškas kūdikio priežiūros priemones – sauskelnes, aliejus, kremus ar šampūnus. Ir džiaugiasi, kad name, kuriame gyvena, yra įsikūrusi ekologiška vaikų drabužių krautuvėlė.
Dar viena mama, Sigita Černeckytė, šiemet pagimdžiusi pirmagimį, sveikai gyventi ir ekologiškai auginti sūnų pasiryžo apie tai daug informacijos gavusi nėščiųjų kursuose. Būtent tai ją įkvėpė vis daugiau domėtis ekologiška tėvyste.
„Auginti vaiką kuo natūraliau, pavyksta, tačiau tam reikia rimto nusiteikimo, kantrybės, žinių ir, žinoma, daug laiko. Aš pati nusprendžiau atsisakyti pirktinio kūdikių maisto, sintetinių kūdikių kosmetikos priemonių, sauskelnių. Vos daktarui pasiūlius, vaistų neperku, vietoje to renkuosi homeopatinius preparatus ir atsisakau skalbimo miltelių ar panašių dalykų. Manau, kad tokio gyvenimo būdo esmė slypi pastangose renkantis kuo natūralesnius produktus tiek vidiniam, tiek išoriniam naudojimui.“
Anot jos, Lietuvoje yra pakankamai neblogos sąlygos gauti norimą kuo natūralesnį maisto produktą. Kitose užsienio šalyse tai padaryti yra sunkiau, o be to ten ir kainos ženkliai didesnės.
„Taip gyventi nėra sunku. Tik reikia žinoti, kur ir ko ieškoti, svarbu iš tokios didelės pasiūlos mokėti atsirinkti tai, kas tikrai yra reikalinga. Mano nuomone, ekologiškose parduotuvėse kainos yra tikrai aukštos ir nėra įkandamos kiekvienam norinčiam. Tačiau juk nebūtina jose pirkti. Visada galima keistis vaikų drabužėliais, kūdikių auginimo priemonėmis, patiems auginti daržoves ir atkreipti dėmesį į maisto sudėtį. Juk reikia tiek nedaug. Mano nuomone, ekologijos esmė yra vartoti tiek, kiek žmogui reikalinga ir rinktis kiek galima natūralesnius produktus,“ – savo natūralaus gyvenimo ypatumais dalijosi S. Černeckytė.
Dabar, nors ir parduotuvių lentynos lūžta nuo kūdikiams ir vaikams skirtų prekių, vis daugiau šeimų pasiryžta rinktis ekologišką tėvystę. Sauskelnės, atrodžiusios lyg išsigelbėjimas, neretai yra vėl iškeičiamos į ekologiškas, greičiau suyrančias, sauskelnes ar net vystyklus.
Pasirinkus vienkartines sauskelnes, per dieną naujagimis jų sunaudoja vidutiniškai apie 7. Įdomu tai, kad per visą savo sauskelnių karjerą šis skaičius išauga iki 6300. Ar galite įsivaizduoti tą kalną panaudotų sauskelnių vienoje vietoje?
Statistika rodo, kad vaikų auginimui pasirinkus daugkartines sauskelnes ir drėgmę sulaikančias kelnaites, vaikui reikia tik apie 40 tokių sauskelnių ir vos 6 kelnaičių. Vėliau jas mielai priima labdaros organizacijos ir jas perduoda nepasiturinčioms šeimoms.
Pati dukrą auginanti V. Pilipauskaitė-Butkienė mano, kad net ir pats brangiausias ekologiškas maistas ar drabužėliai bei žaislai negali atstoti vieno ir svarbiausio dalyko, kurį tėvai gali duoti vaikui – dėmesio ir meilės.
„Mano galva, dar geriau, auginant vaiką, apsiriboti tomis daiktinėmis gėrybėmis, kurios tikrai yra būtinos, o visa kita vaikui suteikti patiems. Juk tėvų glostymo ir apskritai lytėjimo bei buvimo kartu vaikui nepakeis jokie brangiausi ir ekologiškiausi žaislai, o mamos pienelis liks gamtos sukurtas būtent tam vaikui ir jam labiausiai tinkamas maistas. Man asmeniškai svarbu ne tiek ekologiškas, kiek prigimtinis, natūralus ar gamtinis produktas. Manau, kad patikimiausi ir neretai ilgiausią šios srities patirtį turintys ekologiškos, natūralios, organinės, biodinaminės produkcijos gamintojai irgi pirmiausia atsižvelgia į tai, kas netrikdo gamtos ciklų ir pusiausvyros, kas padeda kurti, o ne griauti bei kas mažiausiai teršia ir labiausiai gydo - tiek žmogų, tiek gamtą.“