Į parduotuvę – su apgalvotų pirkinių sąrašu

Pasak Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ir pradinių klasių mokytojos Irenos Klabienės, dažnas tėvas, apsilankęs mokykloje mokslo metų išvakarėse, patikina nupirkęs viską, ko reikia atžalai.

Tačiau pedagogė nepataria taip elgtis.

Geriau pirmiausia pasitarti su mokytoja, ko išties reikia, kam veltui švaistyti pinigus.

Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos mokinių tėvai, kaip ir daugelyje kitų mokymosi įstaigų, pratybų sąsiuvinius perka organizuotai. Mokykla užsako juos leidykloje, o tuomet išlaidos padalijamos.

Taip ir taupiau, ir paprasčiau – juk knygynuose ir kitose parduotuvėse apstu įvairių pratybų sąsiuvinių, o mokykla pasirenka tik tuos, kuriuos naudos.

„Pratybų sąsiuvinių komplektas pirmokų tėvams kainuoja iki 70 litų. Tai yra bene didžiausios išlaidos prieš rugsėjį”, – sakė pedagogė I.Klabienė.

Žinoma, mokyklinė uniforma atsieina brangiau – 160–180 litų. Tačiau jų modelis parinktas toks, kad, tarkim, atlaisvinus mergaičių sarafano petnešas jis tinka ir po metų.

Nors pirmokų tėvams tenka skirti daugiau pinigų, reikėtų nepamiršti, kad tai truks visus mokslo metus – iki paskutinės klasės.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, pirmiausia reikėtų apibrėžti, kas gi yra mokyklinės išlaidos.

Ekspertės manymu, prie jų priskirtinos išlaidos raštinės reikmenims (sąsiuviniai, rašikliai, dailės reikmenys), pratybų sąsiuviniams ir kartais vadovėliams, uniformai, jei tokios mokykloje reikalaujama, sportinei aprangai ir avalynei, kuprinei, kompiuteriui ir jo priedams.

„Baldų, rudeninių ar žieminių batų ir drabužių būčiau linkusi nepriskirti prie mokyklinių išlaidų. Juk jei vaikas neitų į mokyklą, vis tiek patirtume tokių išlaidų”, – sakė šeimos finansų specialistė.

Tėvų pečius užgula ir popamokinio ugdymo, korepetitorių, jei tokie samdomi, išlaidos, ekskursijos, mokyklinės šventės. Tačiau, pabrėžė J.Varanauskienė, jos pasiskirsto per metus, tad rugsėjį neištuština piniginės.

Kai kuriems daiktams netenka išlaidauti kasmet – daiktas įsigyjamas ne vieniems metams. Tai raštinės reikmenys, kuprinė, kompiuteris.

„Todėl būtų galima sakyti, kad išlaidos kinta pulsuojančia, bet pamažu kylančia linija. Išlaidos pirmokui turėtų būti didesnės negu antrokui ar trečiokui.

Vyresni pradinukai yra atidesni ir moka labiau saugoti daiktus”, – ir savo asmenine patirtimi dalijosi J.Varanauskienė.

Daugiau pinigų tenka skirti besimokančiųjų aukštesnėse klasėse pratybų sąsiuviniams, nes padaugėja mokymosi dalykų.

Tuomet vaikai ir sparčiai auga, todėl tenka dažniau keisti uniformą, sportinę aprangą. Moksleiviui paprastai nuperkamas ir kompiuteris.

Paskutinius porą mokyklinių metų tėvams tenka pasirengti kur kas didesnėms išlaidoms – tiesiog brangiau kainuoja daiktai, popamokinė veikla ar papildomas mokymasis.

„Kiek pinigų tėvai išleidžia ruošdami vaiką į mokyklą ar mokslo metų pradžioje, jau mirga žiniasklaidoje – maždaug 300–500 litų. Būčiau linkusi su tuo sutikti.

Pernai turėjau užsiėmimų su didžiųjų miestų moksleiviais, kurių prašiau įvertinti, kiek jie kainuoja tėvams, neskaičiuojant jų dalies išlaikant būstą, namuose suvalgomą maistą.

Atsakymų rėžiai – 80–2000 litų per pastarąjį mėnesį.

Tiesa, 2000 litų buvo tuo atveju, kai moksleivis ruošėsi laikyti vairavimo egzaminą”, – pasakojo J.Varanauskienė.

„Į ką reikėtų atkreipti dėmesį planuojant mokyklai skirtą biudžetą?

Beveik mokslinis planavimo būdas yra toks: sudarome sąrašą, ko reikia, tuomet patikriname, ką jau turime (vaikai susitvarko stalčius), tada nusprendžiame, kiek tam skirsime pinigų (galime arba norime). Toliau renkame informaciją apie prekes – jų kainą ir kokybę: vieni ieškos pigiausių, kiti – gana pigių.

Labai geras informacijos ir galimybių šaltinis – kiti su tuo susidūrę žmonės. Taip greičiau galima sužinoti apie geriausias pirkti vietas. Galima pasinaudoti masto ekonomijos galimybėmis – susibūrus į didesnę grupę ir perkant didesniais kiekiais galima nusiderėti kainą, įsigyti vieniems iš kitų nenaujų, bet dar tinkamų naudoti daiktų (vadovėlių, uždavinynų, išaugtų, bet nesudėvėtų drabužių).

Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad kitiems metams pratybų sąsiuvinius su mokytojos pagalba visa klasė užsakėme pavasarį ir sumokėjome dalį pinigų. Buvo perkama tiesiai iš leidyklos, tad šiek tiek pigiau. Atėjus rudeniui išlaidos nebuvo didelės. Pratybų sąsiuviniams skirta suma buvo apie 100 litų.

Atsitinka ir taip, kad pavasarį nupirktas daiktas rudenį jau nebetinka – tada galima patirti ir nuostolių. Todėl iš anksto reikėtų pirkti tik tai, kas neišaugama, negenda.

Prieš mokslo metų pradžią prasideda akcijos. Tačiau jos vyksta kasmet, todėl nereikėtų pirkti visam gyvenimui. Taip pat reikėtų pirkti ne todėl, kad siūlomos nuolaidos, o daiktą iš sąrašo, kurį sudarėme iš anksto. Jei iš karto nepavyksta visko nupirkti – trūksta pinigų, neaišku, ar to daikto reikės, nepirkite, juk parduotuvės rugsėjo 2-ąją nebus uždarytos.

Kokių klaidų daro tėvai?

Pirmokams nuperka per daug, kartais per brangių ir ne visada reikalingų daiktų. Sudarydami pirkinių sąrašą nesitaria su vaiku, kuris, pasirodo, jau turi tris dėžutes plastilino ir dvi – guašo. Arba vaikas paskui kankinasi dėl kuprinės ar švarko, kurie jam nepatinka.

Jei nuperkama daiktų visiems metams – sąsiuvinių, aplankalų ir jie paliekami jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikui pačiam saugoti, net ir nauji daiktai pasidaro netinkami. Juk ne visi vaikai pedantai, todėl sąsiuviniai ar aplankalai ne itin tvarkinguose stalčiuose susilamdo.”