Tačiau nederėtų pernelyg perlenkti lazdos ir pamiršti, kad vaiko pareiga yra mokytis ir gauti kuo geresnius pažymius.
Specialistai pataria pradinukams skirti po pusvalandį ar valandą pamokų ruošai ir po kelias valandas per savaitę įvairiems būreliams.
Vyresniųjų klasių moksleiviams pamokų ruoša neturėtų trukti ilgiau nei 2–3 valandas. Tiek pat valandų per savaitę jie turėtų skirti meniniam arba sportiniam lavinimui.
– Ar išties sunku gyventi šiuolaikiniam mokiniui? – „Lietuvos rytas” paklausė Vilniaus psichologinės-pedagoginės tarnybos psichologės Irinos Blažienės.
– Mūsų šalies bendrojo lavinimo mokyklose krūvis yra per didelis. Taip yra nuo pirmųjų klasių. Programų turinys akivaizdžiai per daug išplėstas. Tad mokiniams sunku su tuo susidoroti.
Jei vaikas mokosi gerai ir yra atsakingas, stengiasi atlikti visas namų užduotis, tam turi skirti apie 3 valandas per dieną.
Gimnazistams papildomai reikia mokytis dar ilgiau – 5–7 valandas per dieną.
Dabar palyginkime: mes, suaugusieji, dirbame 8 valandas per dieną. Vaikai nuo 8 iki 15 valandos įprastai praleidžia mokykloje, o paskui mokslams skiria dar 6–7 valandas. Išeina, kad jie dirba dviem pamainomis.
Be to, jie nuolat patiria stresą, jų būsena – būti pasirengusiam bet kada būti tikrinamam.
Jie mano: šiandien turiu viską atlikti, nes ryt manęs gali to paklausti.
Be to, visa tai, ką moki, turi atsiskaityti viešai. O tai – stresas. Dažnas suaugęs žmogus moka su tuo kovoti.
– Kas nutinka ilgą laiką patiriant stresą?
– Ilgalaikis stresas sukelia sunkių padarinių.
Pirmiausia gali įvykti emocinis sprogimas. Jis gali pasireikšti agresyviu elgesiu.
Aplinkiniai mano: „Atrodo, ramus vaikas, tačiau elgiasi neprognozuojamai, o tai nebuvo būdinga anksčiau.”
Antra, didelė įtampa sekina žmogų. Tai sukelia depresiją.
Taip pat ilgai besitęsiantis stresas sukelia psichosomatinių ligų. Vaikui gali prasidėti alerginės reakcijos, išsivystyti skrandžio opa.
– Ką galėtumėte patarti patiems mokiniams, jų tėvams ir pedagogams?
– Žinoma, šitoje grandinėje atsakingiausi yra suaugusieji – švietimo organizatoriai, ugdymo programų sudarytojai.
Jie turi atsižvelgti į tai, kad vaikas nėra suaugęs žmogus.
Nors šiandien paskubomis negalime pakeisti ugdymo sistemos, galima keisti santykį su ja.
Svarbiausia, kad jaunas žmogus, mokinys, justų pedagogų palaikymą. Vaikui dera laikytis šalies įstatymų ir iki 16 metų mokytis.
Suaugęs žmogus, jei jam nepatinka darbas, gali pakeisti darbovietę arba darbo pobūdį.
Tėvų pareiga – užuot savo įsivaizdavimais apsunkinus vaikų gyvenimą, juos palaikyti. Mokiniams tikrai nėra lengva mokykloje.
O patiems mokiniams derėtų ieškoti to, kas jiems tinkamiausia. Tokių galimybių yra, kad ir kaip kritikuotume mūsų švietimo sistemą.
Jei sunku to pasiekti, galima kreiptis į mokykloje dirbančius specialistus, tarkim, psichologą. Jis padėtų susiorientuoti ir suprasti, kas esi ir kas iš tiesų tau svarbiausia.
Šešios septynios pamokos, vėliau – treniruotė, muzikos mokykla, dailė. Šiais laikais tokiu tempu gyvena dažnas mokinys. Mokslo metų išvakarėse svarbu prisiminti, kad pernelyg įtempta gija ilgainiui trūksta.