Vokietijoje gimęs, Čikagoje užaugęs išeivių iš Lietuvos sūnus E.J.Domanskis minimas tarp geriausių JAV grožio chirurgų.
Žinomas gydytojas ne vienas savo atostogas praleido konsultuodamas ir operuodamas vaikus Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje.
„Turėjau vienintelį tikslą – padėti. Nesitikėjau nieko už tai gauti”, – prisipažino medikas, už pagalbą Lietuvai apdovanotas LDK Gedimino ordinu ir Riterio kryžiumi.
Šios atostogos E.J.Domanskiui buvo pirmosios, kai, viešėdamas savo tėvų gimtinėje, jis į rankas net nepaėmė skalpelio.
E.J.Domanskiui labai svarbu, kad devynmetis sūnus Andrius ir šešiametė duktė Julija išsaugotų jo tėvų įskiepytą meilę Lietuvai.
Jo žmona amerikietė Kiesha niekada neprieštaravo, kad sutuoktinis vaikus mokytų lietuviškai – kalbos, kuria pasaulyje kalba tiktai keli milijonai.
„Kuo daugiau kalbų vaikai mokės, tuo geriau”, – įsitikinusi Lietuvoje neseniai viešėjusi K.Domanskis.
Noras, kad vaikai išmoktų gerai kalbėti senelių kalba, – viena pagrindinių priežasčių, kodėl E.J.Domanskį traukia sugrįžti į Lietuvą.
Su vaikais jis kasdien kalba lietuviškai. Tai ir jam pačiam padeda nepamiršti lietuvių kalbos.
„Kai kurie žodžiai, kuriuos išmokau iš savo tėvų, čia net nebevartojami.
Čikagoje, kai lankiau šeštadieninę lietuvių mokyklą, atrodė, kad lietuvių kalbos mokomės beprasmiškai – manėme, kad niekada į Lietuvą nepateksime.
Mano vaikams – viskas prieš akis.
Jie gali čia bet kada atvažiuoti. Kas žino, galbūt jie studijuos Lietuvos universitetuose”, – svarstė chirurgas.
Julijos ir Andriaus auklės buvo lietuvės. Domanskių vaikai jau kelerius metus kas antrą sekmadienį traukia į šalia namų esančią lietuvišką mokyklėlę – mokosi lietuvių kalbos, šokių, dainų, tradicijų.
Lietuviškos šventės nepamirštos ir Domanskių namuose. Dvylikos patiekalų Kūčių vakarienė tradiciškai valgoma Čikagoje, kur iki šiol gyvena E.J.Domanskio 91 metų tėvas, brolis su šeima, taip pat kiti giminaičiai.
Per Velykas visi kartu margina kiaušinius. Jų marginimas vašku ypač žavi Kieshą.
Amerikietė tokių kiaušinių ieškojo ir šįkart viešėdama Lietuvoje. Tačiau nerado. Tad namo į Kaliforniją išvyko tik su gintaro papuošalais ir lino gaminiais.
Domanskių vaikai jau priprato prie dviejų skirtingų savo vardų versijų – lietuviškosios ir angliškosios.
„Andriukas šiandien manęs paprašė pasakyti jo vardą angliškai – Endriu. Pasakiau, kad man nepatinka jį šitaip vadinti, kad aš nepripratęs. O jis man sako: „Tu nebemoki angliškai kalbėti”, – juokėsi E.J.Domanskis.
Andrius ir Julija kartais tėvo paklausia, kodėl šis su jais kalbasi tokia sunkia lietuvių kalba – juk angliškai daug paprasčiau.
Tačiau vaikai žino ir tai, kaip įsiteikti tėvui – lietuviškai ištarta frazė „Tėve, aš tave myliu” labiausiai pamalonina E.J.Domanskio širdį.
Mažiesiems Andriui ir Julijai laikas Lietuvoje neprailgsta.
„Abiem vaikams buvo taip smagu, kad jie net pareiškė norintys Lietuvoje pasilikti ilgesniam laikui.
Žmonės čia ramūs, labiau atsipalaidavę, todėl jaučiamės kur kas saugiau.
Nidoje Andriui ir Julijai leidau važinėtis dviračiais, žaisti atrakcionuose. Amerikoje to nedarau. Bijau”, – prisipažino E.J.Domanskio žmona Kiesha.
Penktą kartą Lietuvoje viešėjusi moteris nemano, kad amerikiečiai – nuoširdesni ir laimingesni.
Lietuvių geranoriškumas, draugiškumas ir noras padėti ją žavi kur kas labiau.
„Kieshai Lietuvoje patinka. Tik pirmą kartą baiminausi ją veždamasis. Tada čia viskas dar labai priminė sovietmetį – tualetai smirdėjo, viešbučiai buvo nekokie, aplinka – prastai sutvarkyta.
Dabar viskas kitaip. Viešbučiai, patogumai – puikūs, labai skanus maistas”, – gimtąją tėvų šalį gyrė E.J.Domanskis.
Tačiau kad ir kaip Domanskių šeima mėgtų šaltibarščius, cepelinus ir balandėlius, į Lietuvą grįžti visam laikui nenorėtų. Ypač baugina šaltos žiemos.
Prie jų ypač sunku būtų priprasti saulėtoje Kalifornijoje gimusiai ir augusiai Kieshai.
Puikus scenarijus muilo operai. Taip apie savo pažintį, draugystę ir santuoką su lietuviu sako Kiesha.
Viename draugų vakarėlyje Los Andžele susipažinusi pora iš karto pajuto abipusę simpatiją.
Tuo metu E.J.Domanskis jau buvo žinomas plastinės ir kosmetinės chirurgijos specialistas.
25 metais jaunesnė Kiesha studijavo stenografiją. Vėliau ji kurį laiką dirbo advokatų kontoroje.
Valanda kelio automobiliu – toks atstumas šešerius metus skyrė E.J.Domanskį ir jo mylimąją. O po šešerių metų amerikietė iškėlė griežtą sąlygą – arba iki metų pabaigos susituokiame, arba skiriamės.
„Man atsibodo taip ilgai susitikinėti! Niekas negalėjo suprasti, kodėl Jonas vis nesiryžta pasipiršti. Juk jis nebebuvo dvidešimtmetis jaunuolis. Ir man buvo trisdešimt – norėjau ištekėti, susilaukti vaikų.
Tad galiausiai pasakiau – gana. Jei nenori manęs vesti, nenori šeimos, viską pamirštame. Tu gyvenk savo gyvenimą, aš – savo”, – pasakojo moteris.
Mėnesį Kiesha net negirdėjo savo ilgamečio draugo balso. Tiktai per savo gimtadienį sulaukė vėlyvo skambučio.
Edvardas Jonas skambino ne tik norėdamas pasveikinti, bet ir užduoti svarbų klausimą – ar Kiesha tekėsianti už jo.
„Maniau, juokauja. Po šešerių metų draugystės pasipiršti telefonu?!” Kažkokia nesąmonė. Jis mane tikino, kad kalba rimtai ir klūpi ant kelių. O aš kartojau: „Ne, negaliu patikėti.”
Tada jis tarė: „Klausiu trečią ir paskutinį kartą – ar tekėsi už manęs?” Sutikau. Nors buvo vėlus vakaras, jis man liepė paskambinti mamai, kitiems šeimos nariams, draugams ir pasigirti, kad išteku”, – prisiminusi kvatojo K.Domanskis.
Pora netrukus susituokė Italijoje. Spalio mėnesį juodu švęs dešimtąsias santuokos metines.
Sprendimą vesti gražiąją amerikietę E.J.Domanskis vadina geriausiu savo gyvenime.
Vėliau Kiesha nekart vyro klausė, kodėl jam buvo taip sunku apsispręsti vesti.
E.J.Domanskis mylimajai aiškino, kad lietuvės moterys mėgsta vadovauti, yra tvirtos, griežtos, smarkios.
Todėl jis bijojęs, kad tokia netaptų ir Kiesha. Bet Edvardo Jono baimės nepasitvirtino. Namuose moteris nėra diktatorė ir sutuoktinio nevaržo.
Daug labiau jo laisvę pažabojo vaikai. Dėl jų E.J.Domanskis pamiršo net ir savo pomėgį – restauruoti senus automobilius. Visus savo vakarus ir savaitgalius jis skiria vaikams.
„Galbūt todėl, kad yra vyresnis, Jonas vertina kiekvieną su vaikais praleistą akimirką.
Kai esi jaunas, daug dirbi, stengiesi uždirbti pinigų. Su amžiumi labiau atsipalaiduoji, džiaugiesi vaikais, skiri jiems daugiau dėmesio.
Aš elgiuosi daug griežčiau, stengiuosi sutramdyti mūsų labai aktyvius, energijos kupinus vaikus. Jie visiškai į tėvą”, – nusijuokė Kiesha.
Būtent savo energija, smalsumu ir meile gyvenimui Edvardas Jonas ir užkariavo gerokai jaunesnės Kieshos širdį. Plastikos chirurgas moteriai pasirodė labai įdomus žmogus.
„Jonas nepaprastai jaunatviškas. Aš ramesnė. Gal dėl to mes tiek metų esame kartu. Jonas mėgsta keliauti, niekada nestokoja naujų idėjų.
Pavyzdžiui, jam patinka atstatyti, restauruoti namus – kurti grožį.
Jis nori, kad žmonės, aplinka atrodytų geriau”, – gražių žodžių sutuoktiniui negailėjo Kiesha.
Jau kelerius metus E.J.Domanskis taiko savo sukurtas natūralias odos priežiūros priemones. Jas naudoja ir Kiesha.
Moteris neslėpė – gimus antrajam vaikui paprašė savo vyro profesionalios pagalbos. Nebuvo nė minties patikėti savo kūną kitam medikui.
„Jonas turi daug patirties, žinių. Todėl jaučiausi ramiai žinodama, kad procedūras atliks jis”, – sakė Kiesha.
Plastikos chirurgas E.J.Domanskis niekada nemini savo pacienčių vardų, nors tarp jų yra ir pasaulyje žinomų garsenybių.
Kiesha užkrečiamai juokiasi paklausta, ar nesibaimino užmegzti ryšio su žinomu grožio chirurgu, kuriam kasdien tenka bendrauti su gražiomis moterimis.
„Kai tau 25-eri, dėl nieko nesijaudini ir nekompleksuoji. O dabar aš Joną pernelyg gerai pažįstu, kad pavydėčiau. Pasitikiu juo.
Be to, į jį kreipiasi moterys, turinčios trūkumų. Dažniausiai tai vyresnės stambios moterys, norinčios atrodyti lieknesnės.
Jeigu Jonas matytų idealius kūnus, galbūt tada šiek tiek nervinčiausi”, – kvatojo K.Domanskis.
E.J.Domanskis negaili savo žmonai nei dovanų, nei komplimentų.
„Ji – mūsų gražuolė. O mes – tik jos palydovai”, – savo vaikams dažnai kartoja lietuvis plastikos chirurgas.
Tad Kieshai sunku patikėti, kai moterys Lietuvoje skundžiasi, kad jų vyrai šykštūs komplimentų ir yra šalti.
„Tiesa, prireikė laiko, kol Jonas pirmą kartą prisipažino mylįs”, – šyptelėjo K.Domanskis.