Moteriai po širdimi užsimezgė nauja gyvybė. Ar tik ji viena gali nuspręsti – išvys vaikas šį pasaulį ar ne?
Viešosios įstaigos „Vilniaus prekių biržos” vadovas Ramūnas Bertašius (47 m.) nutarė apie tai kalbėti atvirai.
Po to, kai tris vaikus pagimdžiusi Ramūno žmona ir vėl pasijuto nėščia, moteris pasakė: „Man užteks. Ką nori, tą sakyk, pasidarysiu abortą.”
Dešimt metų, kuriuos paaukojo augindama vaikus, nuovargis, o gal baimė, kad niekada nebegalės dirbti pagal specialybę, įrėžė moters veide ne vieną raukšlę.
Ramūno žmona siekė permainų, norėjo išsiveržti iš namų, kuriuose jautėsi įkalinta.
Žinia apie neplanuotą nėštumą ją smarkiai prislėgė. Ji atrodė nusiminusi, kaip priremta prie sienos ir neturinti jokios išeities.
Ramūnas suprato, kad taip mąsto ne tik jo žmona, bet ir daugelis jaunų moterų, atidedančių šeimos kūrimą vėlesniam laikui.
„Į vyrų nuomonę niekas neatsižvelgia, todėl tokių atvejų, kaip mūsų šeimoje, Lietuvoje – labai daug. Ne visi vyrai turi drąsos apie tai kalbėti. Man liko tik paklusti žmonos valiai”, – apie vieną sunkiausių gyvenimo akimirkų kalbėjo R.Bertašius.
Vilnietis apgailestauja, kad sužinojus apie žmonos ketinimus jam nekilo minties palydėti ją pas medikę ir su ja pasikalbėti – gal gydytoja būtų galėjusi pakeisti sutuoktinės nuomonę.
Tačiau tai atsitiko daugiau nei prieš dešimt metų, kai vyrai dar nedrįsdavo praverti ginekologo kabineto durų.
Aborto poveikiu moters sveikatai ir psichikai tada mažai kas domėjosi.
Specialistai dar retai vartojo ir potrauminio sindromo, kuris susijęs su nėštumo nutraukimu, sąvoką.
Po aborto laimė į verslininko šeimą nebesugrįžo. Ramūno žmona po šio įvykio smarkiai pasikeitė.
Dar dešimt metų sutuoktiniai praleido po vienu stogu, tačiau jų nepaliko skausmas, nusivylimas, gyvenimo prasmės praradimas.
Pasitarusi su advokatu Ramūno žmona parengė skyrybų dokumentus ir pranešė savo sutuoktiniui nebegalinti su juo gyventi. Vyras pasijuto atstumtas.
„Įsitikinau: jeigu nori skyrybų, neprieštarauk žmonai, kuri pasiryžusi abortui. Po to meilė tikrai baigiasi. Sakau labai atsakingai, nes tai patyriau pats”, – prisipažino vilnietis.
Labiausiai jį skaudina tai, kad šalies Konstitucija gina šeimą, kurią sudaro sutuoktiniai. Tačiau įstatymai leidžia tik moteriai priimti sprendimą – daryti abortą ar ne.
„Vyras lieka nuošalėje, jo nuomonė niekam nerūpi. Tai – neteisinga. Vyras lieka beteisis, nes yra priverstas elgtis prieš savo valią, taip, kaip nori moteris”, – įsitikinęs vilnietis.
Pernai gruodį patekęs į avariją R.Bertašius iki šiol jaučia jos padarinius. Jis yra trečios grupės invalidas, o skausmas – nuolatinis jo palydovas.
Tačiau išsiskyrus jį lydėjo kur kas didesnis dvasinis skausmas nei tas, kurį jis kentėjo po avarijos, kai jam lūžo rankos, kojos.
„Patikėkite manimi, vyrai dėl aborto taip pat labai sielvartauja”, – tikino pašnekovas.
Moterys, jo teigimu, vis drąsiau perima į savo rankas šeimos biudžetą, savo vardu ima paskolą banke. Savarankiškumas, R.Bertašiaus nuomone, galiausiai atsigręžia prieš jas.
Vilnietis nemano, kad bloga ta moteris, kuri nori išsiveržti iš namų, sulaukti pripažinimo visuomenėje.
„Tačiau to negalima daryti užsimezgusios gyvybės sąskaita”, – sakė jis.
Vaikai - laimės šaltinis?
Laimingos yra ne tos šeimos, kurios daugiau uždirba, o tos, kurios turi daug vaikų.
Tokią laimingos santuokos formulę pateikė Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja akušerė-ginekologė Vaiva Eringytė.
„Nesutikau nė vienos trijų vaikų motinos, kuri, sužinojusi, kad laukiasi ketvirtojo, būtų jautusis prastai”, – pasakojo V.Eringytė.
Prieš 20 metų gydytojus, atsisakančius daryti abortą, buvo galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, dabar jų yra kur kas daugiau.
Tačiau ne visi Lietuvos medikai mano, kad pozityvus jų požiūris į gyvybės išsaugojimą gali paveikti moterį ir pakeisti jos sprendimą.
Kai kurie gydytojai poveikį moterims laiko neetišku.
– Kaip abortas gali paveikti moters sveikatą? – paklausiau gydytojos V.Eringytės.
– Manau, daugybės šeimų genealoginiame medyje galima rasti neišsiskleidusių pumpurų – abortų. To padarinius jaučia net kelios kartos.
Tik iki 1955-ųjų šeimos šalyje buvo gausesnės – tuomet moterys vidutiniškai augindavo po keturis vaikus.
Abortai iš dalies gali paaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug žmonių serga depresija, alkoholizmu, nevaisingumu, kodėl yra tiek daug moterų, gimdančių pirma laiko, negalinčių išnešioti, tiek daug iširusių santuokų.
Nėštumo nutraukimas psichologiškai neigiamai veikia moterį, jos vyrą, vaikus ir netgi pačius medikus.
Jis sukelia potrauminį sindromą, kuris priskiriamas prie psichikos ir elgesio sutrikimų, netgi įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją.
Nėštumo nutraukimo operacija gali turėti įvairių komplikacijų.
Tai – kraujavimas po aborto dėl nėštumo audinių likučių, lyties organų uždegimas, kuris išsivysto dėl prieš operaciją nenustatytų ar iki galo neišgydytų infekcijų, gimdos kaklelio trauma, jei pacientei, neturinčiai rezus faktoriaus, po aborto nesuleidžiama anti-D globulino.
Moterims, nutraukusioms nėštumą savo noru, kiti nėštumai dažniau pasibaigia persileidimu, pirmalaikiu gimdymu, negimdiniais nėštumais.
Abortas pakenkia net ir būsimų vaikų sveikatai, nes jie gali gimti neišnešioti.
Viena iš dešimties nėštumą nutraukusių moterų lieka nevaisinga.
Yra duomenų, kad moterys, patyrusios abortą, daug labiau rizikuoja susirgti krūties vėžiu.
Žinoma ir tai, kad abortas kenkia moters psichikai. Kai kurios negali atsikratyti netekties jausmo, kuris būdingas gedėjimui, patiria sunkumų bendraujant, pavyzdžiui, ima nepasitikėti vyrais, jaučia patologinę baimę, nerimą dėl vaisingumo.
Po aborto rizika susirgti depresija išlieka 8 metus.
O rizika tapti priklausomomis nuo alkoholio ar narkotikų padidėja penkis kartus.
Baisiausia tai, kad abortą patyrusios moterys dažniau ima fiziškai smurtauti prieš gyvus savo vaikus.
– Skandinavijoje abortų ypač sumažėjo. Kokios priežastys tai lėmė? Ar Skandinavijos šalių moterims grįžo noras gimdyti?
– Skandinavijos šalyse nėštumą dažniausiai nutraukia imigrantės.
O suomės, švedės, danės ar norvegės nelinkusios nutraukti nėštumo – jos vartoja efektyvią kontracepciją. O gimdo vyresnės.
Skandinavijoje paauglės labai anksti įpratinamos rinktis hormoninę kontracepciją. Šiose šalyse vyrauja kitoks požiūris į paauglių lytinį auklėjimą nei Lietuvoje, kur tėvai, mokykla ir visuomenė linkusi paaugliams rodyti kelią į dorą, ugdyti jų valią – ypač dėl lytinio susilaikymo.
– Kokio amžiaus vaisių dar įmanoma pašalinti iš moters įsčių?
Ar būna atvejų, kai nutariama gelbėti ne vaisiaus, o moters gyvybę?
– Lietuvoje abortai moters pageidavimu atliekami iki 12 nėštumo savaitės, o nuo 12 iki 22 savaitės – pagal medicinines indikacijas.
Mikroabortai, kai iš gimdos vakuumu išsiurbiami audiniai, atliekami iki 4–5 nėštumo savaitės ambulatoriškai, o nėštumo nutraukimas iki 12 savaitės atliekamas tik ligoninėse.
Vieno recepto visiems nėra
Be vyro sėklos neužsimezga gyvybė, tačiau dažnai moteris jos įsčiose besivystantį embrioną vertina kaip savo nuosavybę.
– Ar teisingas toks požiūris? – paklausiau psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės.
– Tai natūralu, nes nuo tos akimirkos, kai moteris pastoja, jos organizme vyksta daug įvairių pokyčių, pasikeičia hormonų apykaita, kinta jos kūno proporcijos, emocijos, nuotaika. Bręstantis įsčiose vaisius – moters kūno dalis, jeigu būtų kitaip, jis žūtų.
O vyras net neįsivaizduoja, ką reiškia vaisiaus judesiai, širdies plakimas.
– Ką daryti vyrui, jeigu žmona, nepaisydama jo protestų, pasidaro abortą?
– Pasikalbėti. Bandyti suprasti, kodėl taip atsitiko. Jei susiklostė tokia situacija, matyt, šeimoje yra rimtų nesutarimų, kurie atsirado gerokai anksčiau.
Reikėtų analizuoti, kokios priežastys nulėmė abortą. Nuoširdžiai išklausyti moterį, taip netgi padedant atsikratyti kaltės jausmo.
Kita vertus, moteriai abortas gali netgi neatrodyti didelis blogis, nes ji aukojasi dėl kitų tikslų.
Tačiau dar dažnai partneriai neturi nei kantrybės, nei noro, nei įgūdžių klausytis vienas kito.
Antra vertus, vyrui gali būti skaudu, kad moteris nenori auginti jo vaiko. Jam kyla įtarimų, kad moteris nustojo jį mylėti.
Kartais pasidaryti abortą moterį ragina vyras, nenorintis sieti savo ateities su ja. Tada reikėtų jo klausti, kodėl jis taip elgiasi.
– Kaip reikėtų elgtis siekiant išvengti konflikto?
– Kiekviena pora kuria savo taisykles. Svarbu, kad jos būtų priimtinos abiem. Todėl nėra vieno laimingos šeimos recepto.
Kartais daug įtakos turi tėvų santykių modelis, kurį sutuoktiniai stengiasi nesąmoningai kopijuoti.
Jei vienas yra kilęs iš daugiavaikės šeimos, o kitas – vienturtis, gali skirtis požiūris į vaikų skaičių.
Kartais gali atrodyti, kad situacija – beviltiška. Tačiau neverta nusiminti. Šeimai stiprybės teikia sprendimai, kurie priimtini abiem partneriams.
Vadinasi, reikia leistis į kompromisus, derintis prie kito. Kartais neprošal ir psichologo pagalba.