Pirmosios grupės moterys 15 savaičių kasdien po 20 minučių intensyviai mindavo dviratį, antrosios – tiek pat laiko kasdien dvigubai ilgiau mindavo dviratį vidutiniu intensyvumu.
Po eksperimento patikrinus dalyvių svorį nustatyta, jog kiekviena pirmosios grupės moteris per nurodytą laikotarpį neteko vidutiniškai po 2,5 kg. Mokslininkų nuostabai, dvigubai ilgiau, tačiau ne taip intensyviai besimankštinusios antrosios grupės moterys ne tik nenumetė svorio, bet dar ir priaugo vidutiniškai po 0,5 kg.
Tuo metu Rytų Škotijos universiteto mokslininkai po nuodugnios 57 asmenų, kurių dalis mankštinosi trumpai ir intensyviai, kiti – ilgiau ir mažesniu intensyvumu, tyrimų rezultatų analizės nustatė, jog mankštinantis ilgiau ir mažesniu intensyvumu tiek pat svorio numesti užtrunka vidutiniškai septynis kartus ilgiau.
Pastarasis fenomenas taip pat sudomino Oklendo universiteto (Naujoji Zelandija) Waikato technologijos instituto mokslininkus, kurie, išanalizavę daugiau nei dvi dešimtis panašaus pobūdžio studijų, taip pat priėjo prie išvados, kad trumpos, tačiau intensyvios treniruotės svorį mažina nepalyginamai efektyviau.
Prieš dvejus metus 38 metų amžiaus Brazilijos advokatas Sergio Jose dos Santosas nutarė atsikratyti bent dvidešimties iš turėtų 106 kilogramų. Trumpomis ir intensyviomis treniruotėmis S.J. dos Santosas savo tikslo pasiekė per metus.
Sulieknėjęs vyriškis nusprendė, jog yra pajėgus mankštintis ilgiau, be to, užsidegė noru toliau tobulinti kūną, tad sporto salėje ėmė leisti kasdien po keletą valandų. Pasak S.J. dos Santoso, po ilgos nelabai intensyvios treniruotės jis jausdavosi žvalus ir patenkintas, tačiau netruko pastebėti, jog sunkiai mesti kilogramai ima sugrįžti. Sunerimęs vyras grįžo prie trumpų intensyvių treniruočių ir netrukus vėl ėmė lieknėti.
Miuncheno universiteto mokslininkai dėl to linkę kaltinti hormoną greliną. Mankštinantis ilgai, tačiau nelabai intensyviai, smegenys išskiria labai didelį kiekį šio alkio pojūtį skatinančio hormono. Trumpos intensyvios treniruotės metu, anot specialistų, palaikoma stabili grelino sekrecija, tad pasimankštinęs žmogus paprastai nejaučia poreikio skubiai nusiaubti šaldytuvą.
San Paulo Fizinio aktyvumo ir sveikatingumo asociacijos narys, profesorius Carlosas Kleinas sako, jog trumpomis aukšto intensyvumo treniruotėmis sudeginama daug daugiau riebalų. Pasak jo, sulieknėti nusiteikusiam žmogui efektyviausia mankštintis labai intensyviai trumpais intervalais (iki minutės trukmės), po kiekvieno fizinio aktyvumo intervalo turėtų sekti maždaug dvigubai ilgiau trunkantis poilsis. Nustatyta, jog itin tikslinga rinktis aštuonių sekundžių trukmės fizinio aktyvumo bei dvylikos sekundžių trukmės poilsio intervalus.
Dar vienas akivaizdus trumpos, tačiau intensyvios mankštos privalumas – ji mažiau monotoniška ir ne taip greit tampa atgrasi. Kita vertus, specialistai įspėja, jog trumpos ir intensyvios treniruotės yra rizikingesnės: siekiant didesnio intensyvumo, didesnė netaisyklingos kūno padėties bei traumos tikimybė, taigi, itin svarbu bent jau pradžioje tokia mankšta užsiimti tik prižiūrint profesionalui.