Nuo fizinio ir dvasinio negalavimo kenčia ne vien alkoholikių vaikai

- Pone profesoriau H.L.Spohrai, už narkotikų prevenciją atsakingas Vokietijos vyriausybės įgaliotinis planuoja aiškinamosios kampanijos metu įspėjamaisiais ženklais nėščiosioms apklijuoti alkoholio turinčius gėrimų butelius. Ar visoms būsimoms mamoms, kurios Naujųjų metų naktį priglunda prie šampano taurės, reikia baimintis, kad pakenks savo vaikui?

- Ne. Iš savo patyrimo galiu pasakyti, kad viena šampano taurė, jei tai lieka išimtimi, nekenkia kūdikiui. Bet problema ta, kad mes, mokslininkai, nežinome, kur nėštumo metu slypi kritinė riba. Dėlto jei moteris laukiasi, ji turi rinktis patikimesnį kelią: nė lašo alkoholio.

- Taip, nes pasakymus „kartkartėmis“ ir „taurele“, kiekviena moteris supranta savaip. Viena mano, kad tai vyno taurė kartą per devynis mėnesius, o kita - taurelė degtinės po pietų.

Tokiems neaiškiems patarimams, kaip antai „kartkartėmis taurelę“, mes, gydytojai negalime pritarti. Bet žinome ir tai, kad nuo FASD (Fetal Alcohol Spectrum Disorders - vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimai) - fizinio ir dvasinio negalavimo - kenčia ne vien alkoholikių vaikai.

- Juk Vokietijoje veikiausiai visos moterys, kurioms nustatomas nėštumas, klausia ginekologų, ar joms galima vartoti alkoholį.

- Taip. Bet tai dažnai tėra, vaizdžiai sakant, pliusiuko padėjimas ties nemaloniu klausimu. Ir nėščiąsias, kurios vartoja alkoholį, medikui ne taip jau lengva atpažinti: nėra jokio vienareikšmiško kraujo žymeklio, iš kurio gydytojas gali nustatyti, ar moteris iš tikrųjų daug vartoja alkoholio. Jis privalo pasikliauti nėščiosios pateikta informacija, kuri dažnai pagrąžinama ar melaginga.

- Po Berlyno universitetinės ligoninės „Charite“ atliktų tyrimų paaiškėjo stulbinami skaičiai: 50 proc. nėščiųjų prisipažino, kad bent retsykiais vartojo alkoholį. Gal ne visos besilaukiančios kūdikio moterys žino, kad nėštumo metu reikėtų atsisakyti alkoholio?

- Visuomet esu nemaloniai nustebęs, kiek mažai moterų, - pirmiausia jaunesnių, - žino, kad alkoholis yra ląstelių nuodas, kuris daro poveikį ne tik joms pačioms, bet ir negimusiam vaikui.

Didžioji dalis žmonių žino, kad gėrimas iki nukritimo yra kenksmingas. Bet daugelis moterų mano, kad kartkartėmis išgerdamos taurę vyno per draugišką susitikimą ar siekdamos atsipalaiduoti, jos kenkia sau, bet ne kūdikiui.

Labai pražūtingi nėščiosioms pasilinksminimai savaitgaliais ir girtuokliavimas iki apsvaigimo. Tarp jų esama tokių, kurios jau turi liguistą polinkį alkoholiui - chroniškų alkoholikių.

- Ne, dažniausiai ne. Buvau liudininkas, kaip kartą į gimdymo palatą nėščioji atėjo girta. Gimdymo metu iš naujagimio burnos sklido alkoholis ir jo simptomus teko šalinti taip, kaip tai daroma nuo narkotikų priklausomam asmeniui.

- Ar per visą nėštumą yra metas, nuo kurio pradedant vartoti alkoholį nepavojinga?

- Ne. Nėra jokios fazės, kada galima drąsiai pasakyti: dabar jau nebe taip blogai. Dar nėra išaiškinti konkretūs procesai kokiu būdu alkoholis pakenkia negimusiam kūdikiui.

Bet žinoma, kad alkoholis prasiskverbia į galvos smegenis ir nervų ląsteles bet kuriuo vaisiaus vystumosi metu iki gimimo.

- Daugelis moterų tik po kelių savaičių pastebi, kad su jomis kažkas ne taip. Iki to jos gal lankėsi kavinėse ar siautė vakarėliuose, ir dėlto bijo, kad jų vaikas gali gimti neįgalus. Ar tokie nuogąstavimai pagrįsti?

- Nuo to laiko, kai sužinojusi apie savo nėštumą moteris nedelsiant atsisako alkoholio, pavojus, kad vaikas gims su sunkia negalia, labai mažas.

- Esate vienas nedaugelio vokiečių specialistų, kurie užsiima gimusiais neįgaliaisiais vaikais, nes jų motinos nėštumo metu vartojo alkoholį ir vadovaujate prieš metus Berlyne įsikūrusiam tokių vaikų konsultacijos centrui. Ar matėte daug vaikų, kurie kenčia nuo FASD?

-Per visą savo gyvenimą 500-600, šiuo metu kas savaitę į mano priėmimą ateina vienas ar du. Vokietijoje per metus gimsta maždaug 400 vaikų su skirtingo sunkumo pakenkimais.

FASD - dažniausia įgimta negalia, ji pasitaiko kur kas dažniau nei Dauno sindromas, net jei jos būtų galima visu šimtu procentų išvengti. Žinoma, mano paminėtas skaičius nėra tikslus, veikiausiai yra kur kas daugiau nuo FASD kenčiančių vaikų. Bet šis sutrikimas ne visada atpažįstamas.

- Dažnai sunku nustatyti diagnozę, nes simptomai, kad vaikai gali turėti FASD, labai įvairūs ir dažnokai labai skirtingai stipriai pasireiškia. Pavyzdžiui, vienam mažu ūgiu, kitam per maža galva, išskirtinu veidu, dar kitam širdies yda, miego sutrikimais, psichikos kraštutinumais, kaip antai hiperaktyvumu, pernelyg mažu intelekto koeficientu, mokymosi sunkumais.

Kita vertus, daugelio FASD atvejų net nežinoma, kad šių vaikų motina nėštumo metu vartojo alkoholį. Daugelis nuo FASD kenčiančių vaikų gyvena su įtėviais, o šie dažnai nieko nežino apie jų tikrosios motinos įpročius.

Esama FASD paliestų vaikų, kurie nieko nesiskiria nuo normalių. Jei jų įtėviai nustato, kad vaiko vystymąsis sutrikęs ar elgesys ne toks, koks derėtų būti, prasideda jų kančių keliai - nuo vieno gydytojo pas kitą.

Vaikų gydytojas patvirtina, kad vaikas yra per mažas, bet teigia, kad su augimo hormonais viskas tvarkoj; genetikas neranda nieko įtartino chromosomose; psichiatras skiria ritaliną nuo hiperaktyvumo.

Įtėviai pasimetę, nes nežino, kas yra vaikui, nes joks daktaras negali jiems tikrai padėti.

- Ne. Šiems vaikams tai vienareikšmiška diagnozė ir ankstyvasis vystymasis yra svarbiausias. Rami, meilės kupina namų aplinka pajėgi atlaikyti kasdienę įtampą, kurią vaikas patiria vizitų pas gydytojus ir ankstyvojo vystymosi metu. ˙