Sociologė C.Hakim neabejoja, kad kai kurios moterys priešiškai vertina jos darbą.
C.Hakim žino, kad jos tezės – provokacija. Viena jų – moterys nori tik ištekėti už turtingo vyro.
Kita tezė – daugeliui dailiosios lyties atstovių profesinė karjera yra pernelyg varginama.
Savo knygoje C.Hakim ragina moteris pasinaudoti erotiniu kapitalu.
Vokietijos žurnalo „Stern” korespondentas su C.Hakim susitiko Londono ekonomikos mokykloje, kurioje ji atlieka savo tyrinėjimus.
Sociologė – mandagi, santūri, susikaupusi. Nieko nuostabaus – apie ją nuolat rašoma blogai.
Per pokalbį iš C.Hakim lūpų neišslydo nė vieno žodžio apie jos privatų gyvenimą. Ji daugiau reikšmės skiria savo išvaizdai.
C.Hakim atsisako fotografuotis vilkėdama suknelę – tik su juodu griežto klasikinio stiliaus švarku arba bent jau juodomis kelnėmis.
Į akis krinta beveik be raukšlių veidas ir spalvoti kontaktiniai lęšiai, kurie sociologės akims suteikia plieno spindesio – lyg ji trauktų į karą.
– Botoksas, plastinės operacijos, jūsų nuomone, privalu moteriai, siekiančiai karjeros?
– Žinoma, tiek moterims, tiek vyrams. Nėra nieko bloga, kai investuojama į grožį ir patrauklumą. Pirmiausia tai susiję su pinigais.
Tokiose šalyse kaip Brazilija, kurioje grožis atlieka svarbų vaidmenį, tai savaime suprantamas dalykas.
– Tvirtinate, kad išorinis grožis priskirtinas prie žmogaus erotinio kapitalo. Kaip tai suprasti?
– Pasiekti svarbų – lytinio patrauklumo, grožio ir įdomumo socialiniu požiūriu derinį nėra lengva. Erotinis kapitalas kai kuriuos padaro itin įdomius, trokštamus.
Kaip ir intelektas. Tai turtas, kuriuo galima pasinaudoti darbui. Didesnį erotinį kapitalą turintys žmonės turi geresnių galimybių gyvenime.
Žinoma, yra ir kitokių veiksnių, kurie svarbūs sėkmei. Prie jų priskirtini pinigai, išsilavinimas, platus profesinis akiratis.
Tai sudaro ekonominį, socialinį ir žmogiškąjį kapitalą.
Tuo tarpu erotinis kapitalas iki šiol buvo nepakankamai įvertinamas. Pirmiausia – pačių moterų.
– Kodėl atvirai nepasakote: seksas – visada paklausi prekė.
– Erotinio kapitalo panaudojimas susijęs ne vien su seksualumu. Priešingai – trumpas sijonėlis nedera darbo vietoje.
Žavumas, drabužiai, geros manieros, elegancija, temperamentas, poveikis aplinkiniams – tai erotinį kapitalą padaro lemiama vertybe.
Puikus erotinio kapitalo įsikūnijimas – Ch.Lagarde.
– Buvusi Prancūzijos finansų ministrė, Tarptautinio valiutos fondo vadovė, aukšta, liekna, puikiai apsirengusi.
– Taip. Jos karjera – puiki. Niekas neabejoja jos intelektu, veiksmingu darbu, profesionalumu.
Bet visi jaučia, kad už to slypi kur kas daugiau – elegancija, sportiškumas, didelis poveikis aplinkiniams.
Ch.Lagarde pasakojo esanti dėkinga savo motinai, kuri išmokė ją puikių manierų, gražiai rengtis. Ši moteris investavo į savo erotinį kapitalą ir juo naudojasi.
Beje, moterys turi kitą lemiamą pranašumą: jos gali pasinaudoti vyrais, kuriems nuolat trūksta sekso.
– Įžeidžiate tiek vyrų, tiek moterų intelektinius gebėjimus.
– Priešingai. Iš dešimčių seksualumo tyrinėjimo apklausų, kurias išanalizavau, paaiškėjo, kad viso pasaulio vyrai kenčia dėl nuolatinio sekso trūkumo.
Ar tai būtų Kinija, JAV, Italija, Švedija, ar Japonija – visos apklausos rodo, kad vyrai sekso nori daugiau nei moterys ir jo trokšta visą gyvenimą.
Akivaizdu, kad didesnė vyrų gyvenimo dalis daugiau ar mažiau paženklinta seksualiniu nusivylimu. Dėl to erotinis kapitalas – potencialiai didžiulė valdžia. Juo pasinaudoti – visų moterų galimybė.
– Skatinate seksizmą. Moterys turėtų parsiduoti kaip sekso objektas?
– Ne! Dar kartą pabrėžiu: erotinis kapitalas reiškia daug daugiau nei seksualumą. Bet, patinka mums ar ne, gražūs, patrauklūs žmonės sėkmingiau kopia karjeros laiptais nei kiti.
Akivaizdu, kad visos kultūros laikosi nuostatos, jog gražūs vyrai ir moterys labiau mylimi ir intelektualesni, kad jie gauna geresnį darbą.
– Kalbate apie psichologinį Halo efektą, kai galimas klaidingas įspūdis, esą gražiai atrodantis žmogus yra patrauklesnė asmenybė, turi geresnių darbo gebėjimų ir kompetencijos. Žmonės gali apsigauti.
– Taip. Patraukliam kūdikiui šypsosi aplinkiniai, jis sulaukia kur kas daugiau dėmesio.
Gražūs vaikai labiau skatinami, sulaukia daugiau paramos.
Jiems gyvenimas padovanoja dalelę pranašumo jau per jų startą į platųjį pasaulį – jie tiesiog gimsta gražesni.
– Geriau būti gražiam nei apsukriam?
– Bet kokiu atveju tyrimai rodo, jog patrauklus politikas ar simpatiška politikė turi daugiau galimybių būti išrinktas.
Tai pirmiausia galioja naujokams. Patrauklios išvaizdos žmonės laikomi kompetentingais, protingais, mėgstančiais bendrauti.
Jiems priskiriama gausybė teigiamų savybių dar iki juos pažįstant. Ir dėl to padidėja galimybės puikiai pradėti karjerą.
Yra „grožio premija” – nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne. Ji dalijama politikoje, profesinėje srityje.
– Ir ji išreiškiama pinigais?
– Taip. Yra keletas statistikos duomenų, kad neišvaizdūs žmonės uždirba mažiau nei patrauklūs vyrai ir moterys. Išvaizdūs žmonės daro įspūdį darbdaviui.
– Kokio dydžio ši premija?
– „Grožio premija” sudaro apie 20 procentų žmogaus uždarbio. Per visą profesinę veiklą gali susikaupti krūva pinigų.
Be kita ko, ši premija vyrams yra didesnė nei moterims. Patrauklūs vyrai uždirba vidutiniškai daugiau nei patrauklios moterys.
Renkantis vadybininkus, kvalifikuoti ir patrauklūs vyriškosios giminės kandidatai laikomi tinkamesniais. Tuo tarpu šios srities kandidatėms galioja kitokia nuostata: veikiau aukštos kvalifikacijos, bet nebūtinai nepatrauklios.
– Kodėl?
– Galbūt ne tokios išvaizdžios moterys laikomos vyriškesnėmis, ryžtingesnėmis, ne tokiomis emocingomis.
Be to, moterys savo erotinio kapitalo dažnai nesuvokia kaip asmeninio privalumo.
Jos turi pagaliau įsisąmoninti, kad naudotis grožiu ir patrauklumu nereiškia paviršutiniškumo.
– Grožis juk paviršutiniškas.
– Bet turi vertę. Ir pinigai yra tik kai kas paviršutiniška. Vis dėlto turi didelę vertę.
Moterų nereikėtų klaidingai įtikinėti, esą grožis profesinei veiklai neturi reikšmės.
To neturėtų daryti nei vyrai, nei feministės, kurios šiuo požiūriu nepažengė toliau nei vyrai.
– Kalbate ne apie mąstymą, bet apie lygias teises profesinėje veikloje?
– Tai vienas feministinių mitų, kad moterys siekia lygių teisių visose gyvenimo srityse, būtinai nori pramušti stiklines lubas, turi užmojų išsiveržti į lyderes.
Bet tikrovėje daugelis moterų labiau linkusios rinktis priklausomybę nuo duonai uždirbančio vyro nei karjerą.
Jei moterys negauna „aukščiausios pakopos” darbų, tai tik dėl vienos priežasties: jos nepakankamai sunkiai dirbo, neturėjo planų, drausmės ir noro.
Gal ir nemaloniai skamba, bet pasakysiu, kad moterys dažnai nusiperka vyrišką gerovę ir valdžią savo patrauklumu ir teka, vaizdžiai sakant, už aukštyn vedančių socialinių kopėčių.
– Norite mus grąžinti į praėjusį šimtmetį?
– Priešingai. Moterys dabar turi kur kas daugiau galimybių rinktis nei vyrai. Ar gali vyrai likti namie, prisiimti tėvo vaidmenį, o moterys uždirbti pinigus? Ne.
– Mat vyrai vis dar uždirba daugiau pinigų nei moterys, nes namie šeimininkaujantys vyrai nėra socialiai pripažinti. Bet jie to ir nenori.
– Taip. Bet tiesa yra ta, jog moterys nori, kad vyrai uždirbtų pinigus. Jos nenori, kad jų vyrai liktų namie.
Studijos rodo, kad net aukštą išsilavinimą turinčios moterys ieško pasiturinčių ir sėkmę pelniusių vyrų. Jos nenori tekėti už žemyn nuleidžiančių socialinių kopėčių.
– Save laikote feministe?
– Žinoma. Kaip ir kiekviena normali moteris, kuri stoja už savo teises.
Erotinis kapitalas jokiu būdu nėra spąstai moterims. Tai – valdžios priemonė.
Daugelis elitinių feminisčių kursto moterų bejėgiškumą – esą dėl visko kalti vyrai, o moterys neturi prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą. Esą jos privalo likti amžinos aukos.