Pradedu stipriai muistytis ir nusipurtau iš šleikštulio. Niekas neįsižeidžia ir nesutrinka. Visiems reikia važiuoti, visi nori kuo greičiau pasiekti darbą arba namus, koks gali būti pyktis? Tada gūdžiu sovietmečiu prigrūstame troleibuse važiuojant į paskaitas universitete, neturėjau supratimo, kad per mano koją šliaužė ne kieno nors kito, o froteristo ranka. Bet ir jį galima suprasti: juk jis nekaltas, kad pas mus sausakimšas visuomeninis transportas piko valandomis. Ir gal jis neturėjo daugiau už ko laikytis...
Su froteristais greičiausiai yra susidūrusi beveik kiekviena moteris
Žodžio „froteristas“ atitikmenį reikėtų ieškoti lotynų kalboje „frottere“ (trintis). Kartais froteristus dar vadina „tačeristais ( anglų kalba „touch“ (liesti, priliesti). O kalbininkai greičiausiai siūlytų juos vadinti prisispaudėliais. Froterizmas – vienas iš nedaugelio seksualinių nukrypimų, nors jo ir negalima pavadinti iškrypimu.
Su froteristais greičiausiai yra susidūrusi beveik kiekviena moteris, kai ne tik visuomeniniame transporte prie jos šlaunų ar užpakalio spaudėsi vyrai. Tačiau dauguma mūsiškių moterų tikriausiai stengiasi atsitraukti arba apsimeta, kad nieko neįvyko.
Užtat britės nebijo smerkiamai pažiūrėti į prisispaudėlį ir trenkti per nagus. Tiesa, tik viena iš dešimties kreipiasi į policiją. D.Britanijoje pirmieji froteristai atsirado tada, kai prasidėjo žmonių grūstys visuomeniniame transporte. Tiksliau, kai 1903 metais buvo atidarytas pirmasis Londono metro. Kur jie buvo iki tol – neaišku. Greičiausiai kitokiais būdais tenkino savo aistrą.
Nors daugelyje šalių policija į froteristus žiūri pro pirštus, užtat Anglijoje jiems taikomos pakankamai griežtos priemonės. Britų moterys nenori taikstytis su tais, kurie kėsinasi į jų kūną, tegul ir nepiktybiškai. 1996 metais Anglijoje buvo patraukti adminstracinėn atsakomybėn ir skirtos baudos daugiau nei trys tūkstančiams froteristų. Kaip policininkams pavyko tai padaryti – įrodyti, belieka tik spėlioti.
Prisispaudėliai – vien atvykėliai iš mažų provincijos miestelių ir rajonų?
O tuos, kuriuos sulaikė britų policija arba patys kreipėsi į psichoterapeutus, buvo kruopščiai ištyrinėta jų psichika. Ir paaiškėjo, kad tai – bailūs, drovūs, turintys sekso kompleksų vyrai. Be to, britų psichiatrijos specialistai išsiaiškino, kad froteristų išsilavinimas didesnis nei vidurinis. Dauguma iš jų – vedę arba turi nuolatinę paprtnerę. Taip, jie santūresni nei kiti vyrai, tačiau tai nėra visuomenės atplaišos.
Be to, froterizmas neatsiranda akimirksniu. Ne vienas prisispaudėlis – tai atvykėlis iš mažų provincijos miestelių ar rajonų. Pirmą kartą patekęs į didmiestį, kur pilna visuomeninio transporto, jis „apanka“ pamatęs tiek daug gražių moterų.
Froterizmas ypač pasireiškia vasarą, kai moterys ar merginos nekukliai apnuogina savo biustą ar kojas. Didmiesčių vyrams – tai ne naujiena, o štai kaimo jurgiai dėl jų pameta galvą. Todėl ir atsiranda nenumaldomas noras prisiliesti prie moters. Be to, froteristai žino, kad didmiestyje galima pradingti be pėdsakų.
Moteris dažnai tampa froteristo seksualinių fantazijų objektu
Froterizmo esmė ta, kad vyrus traukia visiškai nepažįstama moteris. Froteristus domina tik jos užpakalis ir šlaunys, jie net nemėgina susipažinti su moterimi ar pažvelgti į jos veidą. Prisispaudėliai „nupiešia“ moters veidą savo vaizduotėje. Beje, jei auka sužinotų, kaip ją įsivaizduoja froteristas, labai apsidžiaugtų.
Mat dažniausiai jie pagražina. Nors ne vienas prisispaudėlis, atsidūręs psichoterapeuto kabinete, prisipažino, kad nusivylė pamatęs nepažįstamosios veidą. Nepaisant to, moteris, prie kurios prisilietė froteristas, tampa jo seksualinių fantazijų objektu. Tačiau mėgstančių paglostyti ar prisispausti nereikia bijoti. Nors tai ir labai nemalonu, tačiau jie nebūna agresvūs moterų atžvilgiu, nepersekioja jų. Tokio tipo vyrai nėra prievartautojai. Juo labiau, sekso maniakai.
Teigiama, kad froterizmas – vienas iš lengviausių seksualinių nukrypimų, tačiau ir labiausiai paplitusių. Britų psichoanalitikai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad maždaug 25 proc. vyrų, vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu, išgyveno froterizmo pliūpsnius. Nors šis pomėgis gali tęstis 7-10 metų, o paskui jis lygiai taip pat gali pradingti nepalikdamas jokių. Prisispaudėliai - dažniausiai 22-25 metų vyrai.
Dažnai laiko rankose žurnalą, knygą ar skėtį
Įdomu tai, kad kai vyrai perserga froterizmu, net ir netyčia prispausti prie moters, jie nebepatiria lytinio susijaudinimo. Susižavėjusiems froterizmu vyrams tampa jautresnė išorinė rankos pusė. Jis nečiupinėja pirštais moters užpakalio. Užtenka tik paliesti ranka. Prisispaudėliai dirba tik rankomis.
Kiekvieno froteristo svajonė - paliesti moters higieninį įklotą. Tai dažnai būna jo seksualinė fantazija tol, kol ji išsipildo. O tie, kurie mėgsta prisispausi ar trintis genitalijomis – jau ne froteristai, o turintys gerokai rimtesnių seksualinių nukrypimų, kurių priežasčių reikėtų ieškoti jų galvoje. Be to, tokiems žmonėms sunku kontroliuoti netikėtai įsiplieskusį susijaudinimą.
Beje, froteristai dažnai laiko rankoje žurnalą ar knygą, skėtį. Dėl konspiracijos. Vyras vienoje rankoje tvirtai laiko suspaudęs mokslinės literatūros knygą, o kita spaudžiasi prie moters. Atsisukusi ir pamačiusi vadovėlį moteris tikriausiai pagalvos, kad vyrui tiesiog nepatogu laikytis ir jis netyčia prisilietė prie jos.
Pajusti mėgėją glaustytis nėra sunku
O kai visuomeniniame transporte nėra grūsčių mėgėjai liesti moteris apsimeta, kad neišlaiko pusiausvyros autobusui važiuojant ir tarsi netyčia užgriūva ant trapių būtybių. Daug froteristų yra prisipažinę savo psichoterapeutams, kad nepaisant to, jog jų gražios, temperamentingos ir švelnios žmonos, jie nepatiria su jomis tokio pasitenkinimo nei tada, kai prisispaudžia prie visai nepažįstamos moters.
Tačiau pajusti mėgėją glaustytis nėra sunku. Į jį reikia tiesiog atsisukti. Froterizmo esmė ta, kad kai tik prisispaudėlis pamato moters veidą, jis praranda susidomėjimą ja. Beje, froteristai labai kritiški dėl šio savo tokio pomėgio, todėl užtenka pasakyti jam, kad kreiptųsi specialisto pagalbos ar pasiūlytų gydytis, nes tai, kas jis daro – šlykštu ir nevyriška, jie iš karto palieka moterį ramybėje.
Psichologo Mariaus Daugelavičiaus komentaras
„Manyčiau, teisingai pastebėta straipsnyje: tokie vyrai yra kamuojami baimės, jie nedrįsta užmegzti kontaktą su moterimis, todėl aplinkiniais keliais mėgina apeiti savo nepasitikėjimą savimi ir realizuoti artimo kūniško kontakto su moterimi poreikį . Baimė – viena svarbiausių kliūčių, trukdančių tiesiogiai susipažinti su priešingos lyties atstovėmis.
Taip gali elgtis žmogus, kuriam trūko kūniško kontakto vaikystėje: buvo anksti nutrauktas žindymas, neapkabindavo tėvai ir neprisiglausdavo prie jų. Taip pat buvo problematiški berniuko (būsimo vyro) santykiai su mama, nes jį galbūt griežtai auklėjo, trūko jos dėmesio. Apskritai nebuvo emocinio kontakto ir žmogiškosios šilumos.
Manau, kad tokiems vyrams yra sunku kreiptis specialistų pagalbos, sunku pripažinti tai, kaip problemą. Jie jaučia kaltę, gėdą, nepasitikėjimą savimi bei baimę kam nors apie tai prasitarti. Todėl jis ir kankinasi, jam sunku gyventi. T.y. susigrumia dvi psichikos pusės: viena pusė traukia (nori artumo su moterimi), kita – bijo. Įvyksta asmenybės susidvejinimas. Žmogus nežino, blaškosi, jį drasko vidinis konfliktas.
Geriausia išeitis tokiu atveju – prisipažinti sau, kad tai yra problema ir kreiptis pas specialistą psichologą ar psichoterapeutą, kuris padės suvokti gilumines problemos priežastis ir rasti išeitį.