Pastarosiomis dienomis Adi Faintuchas (34 m.) iš rankų nepaleidžia telefono: kiekvieną minutę iš tolimosios Indijos gali atskrieti žinutė apie jo šeimoje laukiamą pirmagimį. Ši iš pirmo žvilgsnio paprasta situacija turi pikantiškų prieskonių. Izraelyje gyvenantis Adi – šeimą su kitu savo lyties atstovu sukūręs vyras. Naujagimį, kuris, kaip tikimasi, pasaulį išvys pavasarį, homoseksualų porai pagimdys surogatinė motina.
Žinia prieš penkerius metus, kad du vyrai nusprendė tuoktis, anaiptol nenustebino jų artimųjų: Adi tėvas seniai žinojo, jog jo sūnus – netradicinės lytinės orientacijos.
Tiesa, mama savaitę raudojo, kai vaikinas prisipažino esantis gėjus. Tačiau po to apkabino sūnų ir nuoširdžiai ištarė: „Jei laimingas tu, laiminga ir aš.”
Izraelio teisinė sistema pati liberaliausia gėjų teisių atžvilgiu visuose Artimuosiuose Rytuose.
Nors šalyje nenumatyta galimybė tuoktis tos pačios lyties atstovams, įteisinti užsienyje gėjų sudarytas santuokas valstybė nesudaro jokių kliūčių.
Adi su savo išrinktuoju Amiru Eliyahu (38 m.) susituokė Kanadoje. Grįžę namo vyrai atšventė vestuves pagal visas žydiškas tradicijas.
Tai buvo triukšminga šventė, kurioje už jaunųjų laimę taures kėlė net 300 svečių.
Jaunavedžius tą vakarą laimino tėvai, o vienai poros draugei inscenizuotoje sutuoktuvių ceremonijoje trumpam atiteko „rabinės” vaidmuo.
Meiliomis dviejų vyrų nuotraukomis išpuoštame bute šiomis dienomis vyksta namų perplanavimo darbai: vienas iš trijų miegamųjų netrukus virs žaismingu vaikų kambariu.
Sutuoktiniai jau seniai pasidalijo būsimais rūpesčiais, susijusiais su šeimos pagausėjimu: Adi nieko nelaukdamas informavo darbdavius apie būsimas tėvystės atostogas.
– Kaip judu apsisprendėte susilaukti vaiko?
– Izraelyje žodis „šeima” pirmiausia siejamas su vaikais. Tai būdas tapti visaverčiais bendruomenės nariais.
Žydiškoje kultūroje, kai jaunas žmogus sutinka partnerį, iškart pradedami planuoti vaikai.
Anksčiau gėjų poroms, norinčioms susilaukti palikuonių, vienintelė išeitis būdavo surasti pažįstamą homoseksualių pažiūrų moterį ir su ja susilaukti naujagimio.
Daug ką pakeitė surogatinė motinystė. Nuo šiol laimingos gali tapti ne tik nevaisingos heteroseksualios šeimos, bet ir gėjų poros.
Daugelyje valstybių, kurių įstatymai palankūs surogatinei motinystei, vaikų susilaukti leidžiama tik mišrioms poroms.
Tuo tarpu gėjams šiuo metu palankiausi Indijos įstatymai, mat tik šioje šalyje surogatiniu būdu vaikų susilaukti leidžiama vienišiems vyrams.
– Ar planuodami šeimos pagausėjimą nesvarstėte įsivaikinimo galimybių?
– Dviejų vyrų porai, kiek man žinoma, niekur pasaulyje neleidžiama įsivaikinti naujagimių. Surogatinė motinystė – puikus būdas į mūsų su vyru santykius neįsileisti trečio asmens.
Apsisprendę susilaukti vaiko, Adi ir Amiras susisiekė su kompanija, tarpininkaujančia tvarkant pagalbinio apvaisinimo ir surogatinės motinystės reikalus.
Juodu gavo privačios klinikos Indijoje kontaktinius duomenis ir prieigą prie ilgos duomenų bazės moterų, norinčių tapti kiaušinėlio donorėmis.
Internete Adi su Amiru peržiūrėjo tūkstančius moterų iš Pietų Afrikos ir Ukrainos nuotraukų, bet nerado patrauklių variantų.
Pagaliau duomenų bazėje iš Gruzijos pasisekė rasti tai, ko ieškojo.
– O ko gi jūs ieškojote? Kokie kriterijai jums buvo svarbiausi?
– Vartydami kandidačių nuotraukas mudu nesidairėme į žydras akis ar šviesius plaukus. Tai tipiški bruožai, kurių dažniausiai ieško apie vaikus svajojančios poros.
Mudu ieškojome bruožų, kurie būtų panašūs į mūsiškius: tamsaus gymio, juodų plaukų, rudų akių. Vienintelis dalykas, kurį norėjome pagerinti, – tai ūgis.
Kadangi abu esame žemaūgiai, ieškojome ilgakojės moters, tikėdamiesi, kad mūsų vaikelis bus aukštesnis nei mudu.
– Kaip supratote, kad suradote geriausią kandidatę?
– Be to, kad mūsų pasirinkta moteris labai graži, aukšta, mus sužavėjo dar ir tai, jog ji baigusi universitetą, augina simpatišką sveiką dukrelę.
Mes išnarstėme visą informaciją apie tos moters šeimą: kokio amžiaus būdami mirė jos seneliai, kokio ūgio jos brolis, ar nebuvo kokių nors rimtų ligų jos šeimoje.
Jei kas nors kandidatės aprašuose mums būtų pasirodę netinkama, būtume rinkęsi kitą moterį.
– Kas vyko, kai jūs pasirinkote kiaušinėlio donorę?
– Tada prasidėjo iki smulkiausių detalių koordinuotas procesas. Mūsų pasirinktai gruzinei klinikos gydytoja paskyrė vartoti hormonus.
Atitinkamus hormonus tuo pat metu pradėjo vartoti ir trys indės – iš anksto atrinktos kandidatės į surogatines motinas.
Toks suderinamumas svarbus, nes sulaukus momento, kai donorės kiaušinėlis pasiruošęs apvaisinimui, surogatinės motinos kūnas taip pat turi būti pasiruošęs priimti užsimezgusią gyvybę.
– Ar jūs pasirinkote ir moterį, kuri devynis mėnesius savo įsčiose nešios jūsų kūdikį?
– Ne, tinkamą moterį parenka gydytojas. Tai jis parinko tris kandidates ir atėjus laikui apvaisintą kiaušinėlį perkelti į moters gimdą nustatė, kurios jų kūnas geriausiai pasiruošęs šiai svarbiai procedūrai.
Mes tik pageidavome, kad ta moteris nebūtų vyresnė nei trisdešimties ir kad ji nebūtų musulmonė: girdėjome, kad tai apsunkintų galimybę mūsų vaikui gauti Izraelio pilietybę.
– O kaip atrodė jūsų pačių dalyvavimas šiame procese?
– Šiais laikais užšaldytą spermą net galima išsiųsti paštu. Bet sėkmingo apvaisinimo šansai tokiu atveju smarkiai susilpnėja.
Gerokai patikimiau į Indiją keliauti patiems, tad mudu su Amiru Indijoje praleidome daugiau nei savaitę.
Mes pageidavome, kad pusė kiaušinėlių būtų apvaisinta mano, o kita pusė – Amiro sėkla. Kurie kiaušinėliai išliko surogatinės moters įsčiose, sužinosime tik gimus vaikeliui, kai bus atliktas tėvystės testas.
Didžiausia mūsų svajonė – kad gimtų dvynukai ir abu taptume jų biologiniais tėvais.
– Kaip po apvaisintų kiaušinėlių perkėlimo klostosi surogatinės motinos gyvenimas?
– Pirmąsias kelias savaites ji praleis klinikoje griežtai prižiūrima medikų. Vėliau moteris grįš į šeimą ir visą nėštumo periodą gyvens normalų gyvenimą savo aplinkoje.
Galėjome reikalauti, kad ji visus devynis mėnesius praleistų klinikoje, bet manome – kad ir kokia būtų tos moters namų aplinka, ji ten jausis geriausiai. Žinoma, bet kuriuo atveju mes turėsime padengti visas išlaidas už sveiką mitybą, vitaminus, vizitus pas gydytojus.
– Ar judu ketinate dalyvauti gimdyme?
– Be abejo! Atėjus laikui abu skrisime į Mumbajų. Mudu iš anksto pageidavome, kad surogatinei motinai būtų atliktas cezario pjūvis.
– O kokia yra kūdikio parsigabenimo į Izraelį procedūra?
– Kai vaikas gims, mudu duosime savo seilių mėginius. Jie bus sulyginti su vaiko seilių mėginiu, taip nustatant kurio nors iš mūsų tėvystę.
Tik tuomet naujagimiui bus suteikta Izraelio pilietybė ir jam neliks kliūčių parvykti į mūsų namus.
Liks tik sutvarkyti kai kuriuos formalumus Indijos teisme ir tam iš mūsų, kuris nebus pripažintas biologiniu tėvu, kūdikį įsivaikinti.
– Kiek šis projektas patuštins jūsų kišenę?
– Mūsų išlaidos gali siekti iki 100 tūkst. JAV dolerių (apie 250 tūkst. litų). Iš šios sumos surogatinei motinai, kuri išnešios ir pagimdys kūdikį, atiteks maždaug 9 tūkst. JAV dolerių (apie 22 tūkst. litų).
Pavyzdžiui, inžinieriaus atlyginimas Indijoje siekia vos 400 JAV dolerių (apie 960 litų) per mėnesį.
O už sumą, kurią gaus surogatinė motina, ji galės įsigyti būstą.
Tuo tarpu 13 tūkst. JAV dolerių (per 32 tūkst. litų) jau sumokėjome kiaušinėlio donorei: ji labiau rizikuoja savo sveikata, nes atliekant medicinines procedūras egzistuoja galimybė likti nevaisingai.
– Kaip jūsų artimieji reagavo į sprendimą tokiu būdu susilaukti pirmagimio?
– Tai jie mus ir pastūmėjo imtis bet kokių priemonių, kad pagausėtų šeima! Abiejų tėvai nedavė ramybės klausinėdami, kada turėsime vaikų.
Jei mes galėtume įsivaikinti, jau seniai būtume auginę ne vieną, bet keletą nelaimingų, be tėvų šilumos augančių vaikų.
– Kaip žadate ateityje paaiškinti savo vaikui, kodėl jis turi du tėčius ir nė vienos mamos?
– Jokiais būdais nežadame slėpti nuo jo savo lytinės orientacijos. Turbūt nemanote, kad gėjų šeimoje užaugintas vaikas garantuotai bus homoseksualus?
Juk gėjai gimsta heteroseksualioms poroms. Bet kuriuo atveju mūsų vaikas tikrai bus labai tolerantiškas seksualinėms mažumoms.
– Kaip manote, kodėl Izraelyje, kur religija ypač svarbi, egzistuoja tokia tolerancija gėjams?
– Tai neatėjo savaime. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pasitaikydavo, kad gėjai būdavo puldinėjami ir mušami.
Pamažu žmonės pradėjo suprasti, kad gėjai – tokie patys kaip visi kiti.
Galbūt pakantumui seksualinėms mažumoms turėjo įtakos šalyje populiari transseksuali dainininkė Dana International, 1998 metais laimėjusi „Eurovizijos” konkursą?
Dabar net moderniosios religinės bendruomenės pripažįsta, kad ir jų šeimose auga homoseksualūs vaikai.
Nuosaikieji reformistų rabinai homoseksualumą vadina ne problema, bet Dievo duotybe. Jie neteisia homoseksualumo, bet stengiasi padaryti viską, kad gėjai nebūtų išstumti iš bendruomenės.
– O kaip gėjus vertina ultraortodoksai, kurie itin griežtai laikosi žydiškų kanonų?
– Apie juos – kita istorija. Net jei aš būčiau įprastos lytinės orientacijos, ultraortodoksai manęs nelaikytų tikru žydu, nes gyvenu pasaulietišką gyvenimą. Atrodo, kad dėl mūsų, gėjų, jie nekvaršina sau galvos.
– Kaip ugdoma tolerancija?
– Tel Avivo valdžia didžiuojasi Artimųjų Rytų gėjų sostinės titulu, kurį miestui suteikė seksualinėms mažumoms skirtas tarptautinis žurnalas „Out”.
Gėjų paradai, oficialiai Izraelyje rengiami nuo 1993 metų, kasmet tampa smagia miesto švente.
Homoseksualai džiaugiasi miesto valdžios dėmesiu jų bendruomenei: Tel Avivo centre veikia jiems skirta poliklinika, socialiniai dienos užimtumo centrai ir net gėjų skautų organizacija, į kurią kviečiami paaugliai, kurie nėra apsisprendę dėl savo lytinės orientacijos.
Mainais už paramą seksualinių mažumų bendruomenei miestas gauna nemažų pajamų iš kasmet smarkiai augančio gėjų turizmo.
Pasidomėjus, ar Adi kada nors patyrė patyčių dėl savo lytinės orientacijos, jis tik juokėsi ir tikino, kad nieko panašaus jam nenutiko.
„Tai tas pat, kas šaipytis iš kito tautybės: ar galima ką nors pakeisti, jei esi žydas arba arabas?
Svarbu, kad patys gėjai nebijotų būti matomi. Ir tie, kuriantys meną, ir tie, kuriuos visi pažįsta iš televizorių ekranų, ir tie, kurie formuoja šalies politiką.
Tik tada žmonės supras, kad homoseksualai – tai visuomenės dalis, kuri nekelia jokio pavojaus aplinkiniams”, – įsitikinęs Adi.
Surogatinė motina padėjo ir garsenybėms
■ Sūnų, pagimdytą surogatinės motinos, augina ir vakar
Vilniuje koncertavusi britų žvaigždė Eltonas Johnas (64 m.).
■ 2010 m. gruodžio 28-ąją Kalifornijoje (JAV) gimęs berniukas
Zachary Jacksonas Levonas Furnishas-Johnas – pirmasis Eltono Johno (nuotr.
dešinėje) ir jo partnerio kanadiečių kino kūrėjo Davido Furnisho (50 m.)
vaikas.
■ Garsi gėjų pora susipažino 1993 m., o 2005-aisiais sudarė
civilinę santuoką.
■ 2009 metais pora mėgino įsivaikinti 14 mėnesių ŽIV infekuotą
našlaitį iš Ukrainos, tačiau jiems nepavyko to padaryti dėl vyriausybės
nustatytos tvarkos.