Studijos metu išsiaiškinta, jog tai neturi įtakos naktį išmiegamų valandų skaičiui, tačiau vieniši žmonės dažniau prabudinėja. Pasak L. Kurinos, vienatvės kamuojami žmonės prabunda dažniau, nes dėl artimo žmogaus stygiaus provokuojamo nerimo jų smegenys priverstos sunkiau dirbti dieną.
Northwesterno universiteto Miego sutrikimų centro vadovės Phyllisos Zee teigimu, vienatvė tam tikra prasme yra streso atmaina, nes vienišas žmogus išgyvena nuolatinės grėsmės pojūtį.
Studijos metu analizuoti 95 Pietų Dakotos provincijos gyventojai: miego metu stebėtas jų smegenų aktyvumas, kuriuo remiantis spręsta apie poilsio kokybę. Nė vienas iš tiriamų asmenų nebuvo socialiai izoliuotas, tačiau kai kurie buvo vienišesni už kitus. Nors bendras vienatvės kamuojamų žmonių nakties poilsio valandų skaičius buvo toks pats kaip ir tų, kuriems ši problema nebūdinga, ir dieną jie nesijausdavo mieguistesni, jie gerokai dažniau prabudinėdavo. Kuo labiau asmenį kamuodavo vienišumo ir socialinio izoliacijos jausmas, tuo labiau fragmentuotas buvo jo miegas. Ph. Zee teigimu, vadinamojo giliojo miego stoka, ištinkanti dažnai prabudinėjant, gresia aibe sveikatos sutrikimų, tokių, kaip per žemas arba per aukštas kraujo spaudimas bei nepastovus cukraus kiekis kraujyje, be to, prastas miegas turi neigiamos įtakos psichikai.
Studijos rezultatai aprašomi naujausiame mokslinio savaitraščio „Sleep“ numeryje. Panašų tyrimą dar 2002-aisiais atliko Amerikos psichologų asociacija: tuomet nustatyta, jog vienatvės kamuojami universiteto studentai dažniau skundžiasi prastu nakties poilsiu. Pasak L. Kurinos, tiek ankstesnės, tiek pastarosios studijų rezultatai akivaizdžiai patvirtina, jog žmogaus organizmas yra integrali sistema, o psichologinės būsenos ir fizinės sveikatos ryšys – glaudesnis nei dažnai manoma.