Radikaliomis pažiūromis išgarsėjęs M.Murza lapkričio 19-ąją Šiaulių santuokos rūmuose amžiną meilę prisieks iš žinomos Rusijos istorikų ir rašytojų šeimos kilusiai,
grafaitės titulą turinčiai Zlatai Rapovai.
Maskvoje gyvenančiai 43 metų rašytojai ir politologei Z.Rapovai, kurios protėvis grafas Jeanas Rappas buvo Napoleono Bonaparto generolas adjutantas, kaip ir netrukus 38-erių sulauksiančiam M.Murzai ši santuoka yra pirmoji.
Sutuoktiniai kurį laiką gyvens atskirai, o vėliau planuoja gyventi Lietuvoje.
Paskutines viengungiško gyvenimo dienas gyvenantis M.Murza sutiko atsakyti į portalo lrytas.lt klausimus.
- Kada ir kur susipažinote su Z.Rapova?
- Su Zlata susipažinau Šiauliuose sausio mėnesį. Mus supažindino Vilniuje gyvenantys bendri pažįstami. Lietuvoje dar 1990 lankiusis Z.Rapova vėl panoro apsilankyti mūsų šalyje. Kadangi ji propaguoja tokias pat idėjas kaip ir aš, tai išsikalbėjusi savo pažįstamų paklausė, kas Lietuvoje vykdo nacionalinę politiką. Vilniečiai nurodė mane. Taip ir pradėjome bendrauti.
- Ką turėjote galvoje sakydamas „ji propaguoja tokias pat idėjas“?
- Bendras europietiškas nacionalistines idėjas. Kaip žinote, mes (Lietuvos nacionalistai - aut.past.) 2007 metais pakoregavome savo idėjas - siauro tautinio nacionalizmo sampratą pakeitėme rūpesčiu visos Europos reikalais, kad ji netaptų Afrikos arba Azijos kolonija.
- Kuo juos patraukė Z.Rapova?
- Visų pirma tuo, kad mūsų idėjinė pasaulėžiūra yra vienoda. Mums nereikės dėl to pyktis. Juk yra šeimų, kuriose vienas sutuoktinis svarbiausiais klausimais tempia į vieną pusę, o kitas – į kitą. Tai šituo politiniu požiūriu mes esame bendraminčiai.
- O kokios sužadėtinės būdo savybės jums imponuoja?
- Tai - žmogus, kuris laikosi duoto žodžio.
- Kuo užsiima jūsų sužadėtinė?
- Ji gyvena Maskvoje, yra baigusi Lomonosovo universiteto aspirantūrą, o dabar dėsto istoriją – ruošia moksleivius stojant į aukštąsias mokyklas.
- Kada ir kur vyks tuoktuvių ceremonija?
- Tuoksimės lapkričio 19-ąją Šiaulių santuokų rūmuose. Bažnytinės santuokos nebus.
- Dabar jus skiria didelis atstumas. Ar po santuokos jis sumažės?
- Iki mokslo metų pabaigos mums teks pagyventi atskirai, nes Zlata turi įsipareigojimų savo mokiniams, o po to pradėsime bendrą gyvenimą. Planuojame gyventi Lietuvoje.
- Pastaruoju metu buvote dingęs iš politinio gyvenimo.
- Kovo mėnesį pertvarkėme savo organizaciją. Dabar ji pavadinta Lietuvių tautos sąjunga. Praktinį darbą planuojame pradėti iškart po mitingo, kuris įvyks Šiauliuose lapkričio 24-ąją. Planavome tądien rengti ir vestuves, bet Santuokų rūmuose mus nuo tokios idėjos atkalbėjo, sakė: „Jums ne trečios-ketvirtos vestuvės, kad tuoktumėtės ketvirtadienį, o ne šeštadienį.“
O šiaip tai norėjosi tuoktuvių lapkričio 24-ąją, nes ši diena yra pirmosios mūsų organizacijos įkūrimo diena. Vestuvės būtų vykusios prieš mitingą. Bet paklausėme Santuokų rūmų darbuotojų patarimo tuoktis savaitgalį.
- Jūsų požiūris į kitataučius, švelniai tariant, buvo radikalus. O dabar tuokiatės su kitataute...
- Anksčiau propagavome XX amžiaus nacionalizmą, o 2007-aisiais kurdami Vieningąjį lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdį išplėtojome nacionalistines idėjas iki tokios sąvokos, kaip „rasė“. Tai reiškia, kad mes nebematome galimybės tautai išlikti, nesvarbu, ar ji būtų didelė, ar maža.
Mes užmezgėme ryšius su vokiečių, vengrų, italų, Skandinavijos šalių nacionalistais, kurie priešinasi Europos suafrikietinimui ir sumusulmoninimui. Dabartiniai nacionalistai yra pakantūs kitataučiams. Štai, pavyzdžiui, Vokietijos nacionalistų padalinio vadovas yra susituokęs su lietuve.
- Jūs ketinote pasikeisti savo pavardę ir pasivadinti Gervaldu (nuo žodžių „geras“ ir „valdyti“). To padaryti nepavyko. Ar ji nepasikeis po santuokos?
- Kadangi įstatymai yra pernelyg griežti, to padaryti tikriausia nepavyks. Šiaip nieko nedarau dėl viešųjų ryšių – ką sugalvodavau, tą ir padarydavau. Partijos viduje esu vadinamas ir Gervaldo pseudonimu, o pavardė išliks tokia kaip ir buvo.
Būsimos žmonos pavardė taps dviguba – ji išsaugos kilmingą savo protėvių Rapovų pavardę, bet prie jos bus pridėta Murzienės pavardė.
