Vos tik atvėsta orai, rankų oda ima sproginėti iki skausmo. Šildomose patalpose sausas oras, atrodytų, siurbte išsiurbia drėgmę iš veido odos. Ji įsitempia, kartais šerpetoja, o iš lauko įžengus į patalpas rausta arba – atvirkščiai – nubąla?
Tai – natūrali odos reakcija į staigius temperatūros pokyčius. Ir be išorinės pagalbos atsikratyti nemalonaus pojūčio vargu ar pavyktų.
Drėkinamųjų, žiemai skirtų kosmetikos priemonių pasiūla ir vaistinėse, ir specialiose parduotuvėse didelė. Tačiau vis daugiau žmonių ima domėtis natūraliomis odos apsaugos priemonėmis.
Morkos – visagalės
„Užslinkus darganotiems, šaltiems orams, pirmenybę tenka skirti tiems produktams, kurie padeda odai prisitaikyti prie gamtos pokyčių”, – sakė įmonės „Kvapų namai” bendraturtė ir konsultantė Laimė Kiškūnė.
Oda žiemą sausėja ir dėl to, kad žmonių mityba nebėra visavertė. Daržovės ar pieno produktai nebėra tokie maistingi kaip vasarą ar rudenį.
Į mitybos pokyčius reaguoja ir oda. Ji sausėja, rausta, bąla, mėlsta, pleiskanoja, ir visa tai sukelia nemalonių pojūčių.
„Yra natūralių produktų, kurie padeda odai prisitaikyti prie dirginančių išorės veiksnių. Jie padeda išlikti odai ir elastingai, ir išlaikyti drėgmę. O viena paprasčiausių – morkos”, – staigmenos nepagailėjo pašnekovė.
Pasak L.Kiškūnės, nėra kitos priemonės, kuri taip veiksmingai paskatintų odos atsinaujinimą, padidintų ląstelių elastingumą, pamaitintų odą ir padėtų jai išsaugoti drėgmę.
Morkų salotos ar sultys maitina odą iš vidaus, o sumaišyti su aliejumi jų tarkiai gali būti puiki drėkinamoji odos kaukė.
Morkų ar jų sėklų aliejaus ištrauka fitolis odą drėkina iš išorės, kaip ir aromatingas morkų sėklų vanduo, vadinamasis hidrolatas.
Nupurškus odą morkų hidrolatu, galima ją patepti ir kremu, kuriame būtų morkų fitolio ir morkų eterinio aliejaus.
„Šiuo metu klientės mane spauste spaudžia reikalaudamos, kad joms kuo skubiau sumaišyčiau morkų kremo, nors žiema ir gerokai vėluoja. Teks tai padaryti kuo greičiau ir formulę perduoti mūsų įmonės kosmetikos cechui”, – nusijuokė pašnekovė.
Yra įvairių subtilybių
Morkos – gerai, bet nusigręžti nevertėtų ir nuo kitų odą drėkinančių natūraliosios kosmetikos priemonių.
Pavyzdžiui, kaip kremas gali būti naudojamas mangų sviestas. Pardavėjai dažniau jo siūlo atskirto nuo aliejaus ir prikvepinto, tačiau veiksmingesni tiesiog mechaniškai iš mangų kauliukų išspausti riebalai.
Jie yra tinkami lūpoms drėkinti, įskilusiems jų kampučiams, pleiskanojančiai veido odai ar nuo sausumo aižėjančioms rankoms tepti.
Sviestmedžių bei kokosų aliejus – bene geriausiai žinomi Lietuvoje apsauginei kosmetikai dažniausiai naudojami natūralūs produktai.
Tačiau būtina žinoti kai kurias subtilybes.
Antai sviestmedžių aliejus turi būti nerafinuotas, išspaustas iš stambiųjų sviestmedžių. Mat Nilo sviestmedžių aliejus taip stipriai nedrėkina pleiskanotos, labai sausos odos.
Drėkinamųjų savybių turi įvairių augalų hidrolatai – pelargonijų, rožių, levandų ir įvairių kitų aromatinis vanduo.
Juo veidą galima drėkinti tuomet, kai patalpų, kuriose tenka dirbti, oras yra ypač sausas.
Vienintelė taisyklė – jeigu spaudžia šaltukas, nupurškus veidą hidrolatu negalima išeiti į lauką.
Užtenka taukmedžių sviesto?
Prieš porą metų viena pirmųjų Lietuvoje įsteigusi elektroninę natūralių kosmetikos produktų parduotuvę įmonės „Aroma Natura” savininkė Monika Karvelienė įsitikinusi, kad svarbiausias produktas, saugantis odą nuo įvairių išorės veiksnių, yra taukmedžių sviestas.
„Šis sviestas grynas, be jokių priedų. Žiemą jis tikrai yra viena geriausių ir populiariausių odos apsaugos priemonių”, – aiškino M.Karvelienė.
Jos šeimoje kiekvienas namiškių, tarp jų – ir vaikai, orams atvėsus gauna po taukmedžių sviesto indelį.
Galima kvepinti aliejumi
Pasak Monikos, natūralios kosmetikos priemonės veikia įvairiai: jos ne tik saugo odą nuo šalčio, bet ir maitina ją, drėkina.
Kadangi kiekvienas tų produktų yra specifinio, ne kiekvienam žmogui priimtino kvapo, užgožti juos galima įmaišant eterinio aliejaus.
„Daug kam patinka citrusinių vaisių eterinis aliejus, bet jį naudoti reikėtų atsargiai. Nemažai žmonių šiam aliejui alergiški”, – įspėjo M.Karvelienė.
Kadangi taukmedžių sviestas yra kietokas, jį galima maišyti su įvairių rūšių skystesniu, malonesnio kvapo aliejumi, pavyzdžiui, kokosų arba kakavos.
„Rinkoje yra ir dezodoruoto, ir bekvapio taukmedžių sviesto. Bet pati tokiu neprekiauju. Esu įsitikinusi, kad kuo natūralesnis produktas, tuo daugiau jis turi gerųjų savybių”, – savo nuostatų neslėpė pašnekovė.
Laikyti reikia šaldytuve
Taukmedžių sviestas veiksmingai gydo ir sutrūkinėjusią kulnų odą. Bet Monikos patirtis liudytų tai, kad ypač sausai kulnų odai drėkinti labiau tiktų kremas.
Namuose gaminant kremą paprastai reikia trijų komponentų: riebalų (taukmedžių sviesto arba kurios nors rūšies aliejaus), skysčio (dažniausiai tam naudojamas aromatinis gėlių vanduo, bet tiktų ir vaistažolių arbata) ir rišamojo komponento.
Tai daro emulsikliai – pavyzdžiui, vaškas.
Tokį kremą, kad jis greitai nesugestų, būtina laikyti šaldytuve. Bet yra ir natūralių konservuojamųjų medžiagų, pavyzdžiui, vitaminas E, kurios pailgina galiojimo laiką iki poros mėnesių.
Sausai odai tinka ne visi aliejai
Anaiptol ne kiekvienas aliejus tinkamas sausai odai maitinti ir drėkinti. Pavyzdžiui, riešutų aliejus džiovina ir sutraukia odos poras, todėl juo patepta oda tik dar labiau sausėtų ir pleiskanotų.
Per šalčius sausos odos veiksmingai neapsaugotų ir abrikosų ar persikų kauliukų aliejus.
Tuo tarpu grynas, nerafinuotas alyvuogių aliejus odai yra per sunkus. Oda juo tarsi aplimpa, užsikemša, epitelis nebegali nusivalyti.
Todėl alyvuogių aliejų reikėtų atskiesti kitu, pavyzdžiui, erškėtuogių aliejumi, kuris veiksmingai drėkina ypač sausą odą.
Drėkinamąjį sumaišyto aliejaus poveikį sustiprintų ir vienas kitas eterinio miramedžių ar šlamučių aliejaus lašas.
Kenkia sintetiniai drabužiai
Matilda Bylaitė
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė
„Daugiau nei pusė sausos odos varginamų žmonių, kurie atvyksta dermatologų konsultacijos, būna išbandę ir įvairių aliejų. Dažnam jų oda dar labiau sausėjo.
Aliejų gamybos ir naudojimo kultūra labiau paplitusi tose šalyse, kur drėgnas klimatas: Indijoje, Malaizijoje, Filipinuose ir kitose. Tuo tarpu Lietuvoje rudenį ir žiemą oras sausas, ypač šildomose, kondicionuojamose patalpose.
Aliejuje yra daug okliuzinių medžiagų, kurios aptraukia odą riebalų sluoksniu, bet nesuteikia jai drėgmės. Todėl aliejų derėtų naudoti po vandens procedūrų, patepti drėkinamuoju kremu pamaitintą odą. Galima aliejumi odą ištepti ir prieš vandens procedūras.
Apskritai orams atšalus maudytis pakaktų vienąkart per dieną. Žiemą prausiantis reikėtų nenaudoti šarminio muilo, bet rūgštinius prausiklius. Rekomenduojame po vandens procedūrų visą kūną arba bent jau tas vietas, kurių oda labiausiai sausėja – veidą, žastus, alkūnes, blauzdas, – ištepti kuo riebesniu kremu.
Įtakos odos būklei turi ir drabužiai. Sintetiniai, prigludę drabužiai traukia iš odos drėgmę, todėl jie gali erzinti, sukelti ir niežėjimą, ir sausumo pojūtį.”