Tango nelygu tango
Kaip pasakoja J.Aleksandravičius, yra skiriamos dvi pagrindinės tango rūšys: argentinietiškas ir europinis, kitaip dar vadinamas – sportinis. Jie tarpusavyje labai skiriasi. Sportiniuose šokiuose nėra argentinietiškam tango būdingo viliokiško žvilgsnio. „Visuose standartiniuose šokiuose yra tam tikra stovėsena, kuri riboja akių kontaktą.“, – pasakoja šokių specialistas ir priduria, kad europinis tango šokamas viename aukštyje, griežtai laikantis vertikalios kūnų ašies, kitaip tariant – be pakilimų ir nusileidimų.
Taip pat svarbūs greičio ir tempo reikalavimai. „Jie charakterizuoja šokio temperamentą. Argentinietiškame tango – daug emocijų, kurios išreiškiamos jausmais, laisvu kūnu. Tuo tarpu sportiniame – daug apribojimų“, – skirtumus įvardija J.Aleksandravičius.
Intymumas – išskirtinis šokio bruožas
Nors šios dvi tango rūšys tarpusavyje labai skiriasi, vis dėlto tarp jų esti ir nemažai privalumų. Kaip pasakoja šokių treneris, svarbiausias ir išskirtinis tango bruožas – glaudi stovėsena. „Partneriai jaučia artimesnį tarpusavio ryšį, nei šokant valsą, kvikstepą ar fokstrotą. Čia kūnas liečiasi su kitu kūnu – tai intymu“, – teigia jis.
Be artimo šokėjų kontakto, svarbi ir muzika – ji tango šokyje, kad ir koks jis bebūtų, labai panaši. Nesunku atskirti aistringą smuiko, fortepijono ir akordeono skambesį, kuris laikui bėgant tapo neatskiriamu instrumentu.
Tango Lietuvoje
Pasak J.Aleksandravičiaus, tango šokis ganėtinai populiarus, tačiau jis turi savitą mėgėjų ratą. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje, kartkartėmis vyksta uždari pasišokimai, vadinamos milongos. Tai vieta arba vyksmas, kurio metu žmonės bendrauja per tango muziką ir šokį. „Į milongas susirenka tie, kurie moka šokti argentinietišką tango. Tie, kurie lanko sportinius šokius ir šoka europinį tango – vargu ar čia lankosi“, – pasakoja J.Aleksandravičius. Kaip teigia pašnekovas, taip yra ne tik dėl to, kad patys šokiai tarpusavyje skiriasi. Anot jo, skiriasi ir auditorija – argentinietiškame tango mažiau taisyklių ir daugiau interpretacijų, todėl jį renkasi ne tik tie, kuriems patinka bendrauti žvilgsniu, bet ir tie, kurie šokti renkasi savo malonumui, o ne profesionaliam sceniniam pasirodymui.
Šokių vakarai
Nepaisant to, sportinių šokių treneris nuogąstauja, kad šokių vakarų kultūra Lietuvoje palyginus nėra plačiai išsivysčiusi.
Anot jo, buvo bandymų organizuoti vietas, kur būtų galima pasišokti vakarais, tačiau žmonių susirinkdavo ne tiek daug, patalpos brangios, o išlaikyti jas sunku. Pašnekovas šypsosi: „Žmonės, kurie susirenka šokti – alkoholio beveik nevartoja. Klubams per mažos pajamos, todėl, nors ir gaila, bet dabar tokių visiems atvirų šokių vakarų rengiama mažiau.“.
Kita vertus, dažnas šokių klubas kas kelis mėnesius organizuoja uždaresnius šokių vakarus, kuriuose yra numatyta speciali programa. „Čia renkasi žmonės, mylintys šokį“, – pasakoja J.Aleksandravičius.
Geras tango šokėjas
Anot profesionalaus šokėjo, visi judesiai sudaro tam tikrą schemą. Jos laikantis šokti bus lengva ir dviems, skirtingose vietose šokio meno besimokantiems, partneriams. Mokytojai pataria interpretuoti ir gebėti prisitaikyti, nes mokant schemą ir jaučiant partnerio judesius bus lengva sušokti net ir iškalbingiausią ir aistrų kupiną tango.
Klaidinga nuomonė, kad tango šokėjas turi pasižymėti stipriu temperamentu. Šokių profesionalai teigia, kad norint būti geru tango šokėju – svarbiausia būti jausmingu žmogumi. „Per šokį, judėdamas, žmogus išreiškia jausmus. Yra daug žmonių, kurie nemoka bendrauti, o šokdami argentinietišką tango – tarsi nušvinta“, – pasakoja J.Aleksandravičius. Jo teigimu, šokdamas poroje partneris turi galimybę išlieti emocijas – žvilgsniu, judesiu, šokio maniera. „Šokant tango nereikia dirbtinai formuoti emocijos, nereikia ir specialaus požiūrio į gyvenimą. Svarbiausia – būti jausmingu“, – teigia treneris ir visiems linki iš arčiau susipažinti su tango kultūra.