- Papasakokite, kaip atšventėte bendro gyvenimo su Maksimu Galkinu dešimtmetį.
- Labai gražiai, siaurame šeimyniniame ratelyje. Tai buvo rožinės
vestuvės ir todėl mums atnešė labai daug rožinės spalvos dovanų:
nuo medžiagos atraižos suknelei iki visokiausių
gėlyčių.
- O ką padovanojote vienas kitam?
- Aš kaupiu mažų džiaugsmų kolekciją - dėžučių, visokiausių puodelių,
ir jis surado tokį grožį! Maksimas padovanojo porceliano puodelius -
tikrus meno kūrinius. Su gėlytėmis ir jų viduje tupinčiu paukšteliu.
Aš padovanojau dizainerio sukurtą lempą, kurios jis, mano nuomone,
neįvertino. Viršuje ją puošia gražios dažytos sidabro spalvos sulamdytos
skardinės, lyg nuo „Coca-colos“. Na, mūsų pilies apačioje yra baras, ir
aš pagalvojau, kad ji ten puikiai tiks.
Maksimas mano, kad pilyje viskas turi būti vieno stiliaus. O aš manau,
kad apačioje, ten, kur rengiu nedidelę koncertinę salę, manau, turi būti
šita, kitokio stiliaus lempa. Kodėl visi daiktai turi atitikti pilies
architektūrą. Manau, kad šitai jis supras.
- Prieš dvejus metus sakėte: „Laukiu nesulaukiu, kada Maksimas baigs statyti savo pilį. Tai - mano didžiausia svajonė!“ Ir štai ji išspildė. Esate laiminga? Jūsų gyvenime - visiška idilė?
- Na, kai baigsis remontas, tikrai bus idilė. O dabar po pilį visą
laiką vaikšto kažin kokie žmonės - tai elektrikas, tai santechnikas.
Aš priverčiau Maksimą persikelti į šią pilį. Priešingu atveju statybos
taip ir būtų stovėjusios vietoje. Esu labai laiminga, nes ši pilis -
labai geri namai. Visi, ateinantys į svečius, nenori iš jų išeiti,
trokšta sugrįžti. Tai labai gražus, patogus namas gyventi, o ne
pasipuikuoti.
- Maksimas vis dar negali suskaičiuoti, kiek pilyje kambarių. Du metus jį kamantinėjome. Bet jūs, pilies šeimininkė, suskaičiavote?
- Na, keturi svečių kambariai, mūsų miegamasis... Tai jau kiek?
- Penki?
- Penki! Šeštas - salė, kur priimame svečius. Virtuvė su kambarėliu,
kur paprastai sėdime. Jau septyni. Manote, kad pilyje daug
kambarių? Ne. Baseinas - aštuntas, ir viršutinis aukštas, kurį
vadiname Galkino sale, šeimininko apartamentais. Jis ten dirbs, rengs
dalykinius susitikimus, ilsėsis.
- Neseniai buvote Filipo Kirkorovo koncerte, ir jis sudainavo prieš jus atsiklaupęs ant vieno kelio.
- Jis tai mėgsta daryti!
- Filipas prisipažino jums meilėje, kai šalia sėdėjo Maksimas! Kaip jis reagavo?
- Mes jau seniai juokiamės.
- Iš Filipo prisipažinimų?
- Taip, jis - geras artistas.
- Ar Maksimas jūsų nepavydi?
- Na, aš gi - aktorė. Ne, jei jis kam nors ir pavydės manęs, tik ne
Kirkorovui.
- Ar Maksimas jūsų kada nors pavydėjo?
- Jis - inteligentiškas žmogus. Mes pasitikime vienas kitu. Ir
nealsinsime savęs dėl niekingo pavydo jausmo.
- Ar per 10 metų kada nors pykotės?
- Žinoma, būta ir to.
