Ar iš tikrųjų taip? Vargu. Kas vyksta tarp keturių miegamojo sienų jau
seniai ne paslaptis, nes žmonėms visuomet knietėjo pažvelgti pro rakto
skylutę.
Miegamasis - šou vieta. Lovos scenos, kurias legendinis Johnas
Lennonas ir jo žmona Yoko Ono 1969 metais leido įamžinti nuotraukose,
jau seniai tapo masiniu reiškiniu. Milijonai Vokietijos televizijos
kanalo RTL 2 (ir ne tik!) žiūrovų laukė sekso scenų „Big Brother“
konteineryje.
Nėra nė vieno filmo, kuriame nebūtų scenos lovoje. Nėra tokios lovos
scenos, kuri nebūtų perkelta į kino ekraną. Priežastis labai paprasta:
meilės scenas per televiziją stebi vis daugiau žiūrovų. Šis teiginys
nėra išlaužtas iš piršto.
Vokietijoje surengtos apklausos rezultatai byloja, kad prieš 25
metus lovos scenos domino 10, prieš 15 metų - 17, o nūnai net 30
procentų žiūrovų. Jos susilaukia net 56 procentų jaunesnių nei 30 metų
asmenų dėmesio. Tik 18 procentų vyresnių nei 50 metų žiūrovų neišjungia
televizoriaus, ekrane išvydę meilės scenas.
Gal pastarieji paprasčiausiai pasisotino jomis? Į šį klausimą galėtų
atsakyti tik jie.
Kita vertus, ir jie neliktų abejingi savo tėvynainės fotografės
nuotraukai, kurioje skandalingojo Vladimiro Žirinovskio, kadaise
kandidatavusio į Rusijos prezidentus, snūduriavimą saugo net trys
asmens sargybiniai.
Mūsų amžiuje miegamasis nebeteko kai kurių funkcijų. Gilion praeitin
nuėjo tie laikai, kai lova buvo politinio gyvenimo, kaip antai kandidatų
diskusijų dėl valdžios vieta. O juk lovoje 1314 metais Frydrichas
Austras iš Habsburgų dinastijos ir Liudvikas IV Bavaras iš Vitelsbachų
šeimos kalbėjosi apie savo galimybes tapti karaliais. Dėl to, ko jiems
susitarti, vėliau teko spręsti mūšio lauke.
Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV meilužės madam de Maintenon
miegamajame vyko pasitarimai. Ji sutikdavo karalių, princus, ministrus,
vyskupus, generolus, pasiuntinius ir savo mylimą nesantuokinį vaiką
apsirengusi naktiniais marškiniais.
Istorija žino faktų, kad kai kurie kompozitoriai kūrė lovoje. Prie jų
priskirtinas Gioacchino Rossini. Kai kartą parašytas duetas nukrito
ant grindų, italų kompozitorius patingėjo jį pakelti nuo grindų ir
sukūrė naują. Beje, abu kūriniai buvo visiškai skirtingi.
Filosofas Rene Descartes'as lovoje kasdien praleisdavo 16 valandų.
Norėdamas užrašyti kokią nors mintį, pasikeldavo. Chemikas Friedrichas
Augustas Kekule (1829-1896 m.) susapnavo, kad gyvatės įkandimą.
Prabudęs jis jau žinojo, kad benzolo atomai turi būti žiedo formos.
Taip 1865 metais jis atrado benzolo molekulės struktūrą.
„Mano ponai, išmokime sapnuoti, ir gal būt rasime tiesą“, - padarė
išvadą mokslininkas.
Miegamasis - išminties prieškambaris. Tad nieko nuostabaus, kad
Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris reguliariai numigdavo
vidurdienį.
„Vyras miega keturias, moteris penkias, o idiotas šešias valandas“, -
taip yra sakęs Napoleonas. Ak, kaip būtų buvę gerai, jei šis
Prancūzijos karvedys ir valdovas būtų ilgiau vartęsis lovoje. Tokiu
atveju Europa gal būtų išvengusi kai kurių nelaimių.
„Kiekviena minutė praleista ne lovoje - tuščias laiko švaistymas“, -
teigė trečiasis kino legendos Elizabeth Taylor vyras Michaelas Toddas.
Tikra meile alsuojantys žodžiai.
Išradėjas Thomas Alva Edisonas laikėsi tos nuomonės, kad daugelis žmonių
miega perdaug nei reikia. Gal būt vadovaudamasis šia nuostata
amerikietis išrado elektros lemputę, kuri nuo to laiko vagia mūsų miegą,
naktį paverčia diena. Bet juk apgaubti miegamąjį tamsa nėra sudėtinga,
- belieka nuspausti jungtuką.
Lova - nėra mūsų amžiaus išradimas. Ją ketvirtame tūkstantmetyje prieš
Kristų jau žinojo šumerai. Iš senovės Egipto atkeliavo lova su
baldakimu, kuri privalėjo apsaugoti miegantįjį nuo skersvėjo ir
vabzdžių.
Izraelio ir Judėjaus karaliaus, išminčiaus Saliamono lova buvo
pagaminta iš sidabro, atramos iš aukso, aptraukta ryškiai raudonos
spalvos audiniu.
Nesvarbu, kokia lova - modernaus ar antikvarinio stiliaus - puoštų
miegamąjį, ji liks svarbiausiu šio kambario baldu. Miegamasis -
paslapčių kambarys, poilsio, meilės žaidimų ar aistringų glamonių
prieglobstis, geismo šventovė.
Miegamasis - didžiųjų jausmų mūšio laukas, nebylus žmogaus gyvenimo
būdo, jo sugebėjimo džiaugtis ar nuobodulio liudytojas. Neturi
reikšmės, koks mūsų miegamasis. Prabangus ar paprastas. Svarbiausia,
kad jau nuo senų seniausių laikų miegamasis lieka tuo kampeliu, kuriame
jaučiamės saugūs ir ne vieniši. Nenusiminkime, jei šalia nėra
partnerio. Jį gali bent šiek tiek atstoti saldūs sapnai ir svajonės.