Kaip gyventi paspaudus šaltukui?

Šaltis reikalauja kitokios mitybos nei paprastai.

Sriubos ir itin tirštos suteikia daugiau energijos nei kiti patiekalai. Daug energijos organizmas gauna su paukštiena, ėriena, medžiojamųjų žvėrių, paukščių, ožkų mėsa.

Mitybos specialistai pataria vartoti ankštinių augalų vaisius, porus, gydomąsias žoles, moliūgus. Patiekalus reikėtų skaninti šiais prieskoniais: gvazdikėliais, pankolio sėklomis, kadagiu, lauro lapais, saldžiaisiais pipirais.

Kalciu ir magniu turtingi vaisiai, pavyzdžiui, juodieji serbentai sušildo kūną. Bet reikia atsisakyti apelsinų, aguročių, bananų, taip pat vegetariško maisto, - visi tai stipriai šaldo kūną.

Dieną reikia pradėti nuo pusryčių, ant kurių stalo garuotų, pavyzdžiui vištienos sultinys ar aštri sriuba, paskaninta aitriaisiais pipirais.

Idealu būtų, jei suvalgytumėte kokios nors grūdinės kultūros košę, pagardintą valgomuoju šaukštu migdolų ir graikinių riešutų. Organizmas turėtų naudos iš šilto kriaušių ir obuolių kompoto.

Gerti reikia anyžių, imbiero arbatą. Beje, kardamonas itin sušildo organizmą. Šeivamedžio arbata ar sultys stiprina imuninę sistemą.

Nevartoti jokių alkoholinių gėrimų! Jie susiaurina kraujagysles, padidina riziką sušalti.

Bet šaltas metų laikas suteikia nepakartojamą galimybę be didelių pastangų atsikratyti antsvorio. Kodėl? Atsakymas labai paprastas: dėl šalčio organizmui tenka sudeginti daugiau kalorijų tam, kad būtų palaikoma normali kūno temperatūra (36,7 laipsnio). Šildantį poveikį turintys maisto produktai papildomai skatina riebalų sudeginimą.

Jei lauke tvyro minus 25 ir daugiau laipsnių, šunys šlapindamiesi gali sušalti.

Pradedant nuo minus 12 laipsnių šalčio, balkone laikomi alaus buteliai gali sprogti.

Šaltis suteikia kvailumo! Tai - ne pokštas, bet tiesa. Šiltas kraujas skverbiasi į odą, galvos smegenys netenka deguonies!

Nepridengti į ausis, nosį ar kitas matomas vietas įverti papuošalai gali prišalti ir suteikti stiprių skausmų!

Pakabinti ant virvelės įšalę skalbiniai gali išdžiūti.

Darbas

Darbuotojo pareiga laiku ateiti į darbą, - nepriklausomai nuo to, ar mieste vyksta streikas ar jo gatves dengia ledas ir sniegas. Šią sąlygą galima įvykdyti, jei atsikelsite anksčiau ir važiuosite visuomeniniu transportu (nereikės valyti sniego nuo automobilio ir gramdyti apledėjusių jos stiklų).

Darbo vietoje turi būti 19-20 laipsnių temperatūra. Jei dirbate skersvėjų gainiojamame sandėlyje ar tiesiate gatves, darbdavys privalo aprūpinti šiltais žieminiais drabužiais (tokia tvarka galioja Vokietijoje). Be to, šalia turi būti ir šilta patalpa (pavyzdžiui, statybininkų namelis su krosnele).

Žinoma, į stiklų valytuvų rezervuarą turi būti įpiltas stiklus valantis, net ir prie aukštos minusinės temperatūros neužšąlantis skystis.

Durys nebeprišals, jei jų intarpus sutepsite glicerinu.

Nusipirkite specialaus skysčio automobilio durų užraktui atšildyti.

Nesvarbius energijos vartotojus, kaip antai sėdynių pašildymas, užpakalinio lango atšildymas ir pan. išjungti.

Dabar žiemą į automobilius pilamas dyzelinis kuras su tam tikrais priedais atsparus temperatūrai iki minus 22 laipsnių.

Po kruopštaus mašinos plovimo specialus vaškas apsaugo laku padengtą automobilio paviršių nuo druskos poveikio. Šaltis, sniegas, ledas nekenkia.

Be žieminių padangų, automobilyje turi būti akumuliatoriaus pajungimo laidai, vilnonė antklodė, o leidžiantis į ilgesnę kelionę, - karšti gėrimai.

Pagal Vokietijoje galiojančius potvarkius už sniego ir ledo nuvalymą atsakingi būstų nuomotojai ar nuosavo namo šeimininkai. Šį darbą gali atlikti ir nuomininkai, bet tik tuo atveju, jei tai įtraukta į nuomos sutartį.

Jei nuomotojai ir privačių būstų savininkai atostogauja ar serga, jie vis tiek privalo nuvalyti sniegą ar ledą. Jei nepajėgia patys, pasisamdo atitinkamas tarnybas.

Jei pėstysis nukrito ant slidžios ledo dangos, jis gali reikalauti kompensacijos ir piniginio atlyginimo už kūno sužalojimą.

Jei nuomininkas neatliko savo pareigos valyti sniegą ir ledą, už tai jam tenka atsakomybė. Jei nuomotojas buvo įpareigotas nuvalyti sniegą ar ledą, atsakomybė tenka jam.

Šiltai apsirengę asmenys naktį prakaituoja ir gali greitai peršalti. Svarbu nemiegoti Ievos ar Adomo kostiumais. Vilkėti lengvomis, ilgomis pižamomis su rankovėmis. Jokių papildomų šiltų antklodžių!

Miegoti labai šiltame kambaryje nepatartina, nes sausas oras dirgina gleivinę, padaro organizmą jautresnį peršalimams.

Miegamojo temperatūra - 16-18 laipsnių. Šaltas oras turi daugiau drėgmės, ne taip stipriai erzina gleivinę, mažina peršalimo riziką. Venkite stipraus prakaitavimo: miegokite po lengva pūkine antklode.

Valandą iki miego pasimėgaukite vaisiais, likus pusei valandos - išgerkite šiltos arbatos, kuri šildo kūną. Dar gerai būtų įsilašinti nosies lašų, kurie apsaugo gleivinę.

Kuo storesnis sluoksnis! Apatiniai medvilniniai marškinėliai, marškiniai, storas vilnonis megztinis, paltas. Toks apsirengimo būdas padeda išlaikyti šilumą.

Vyrams nebūtina apsitempti pėdkelnių, pakanka storų puskojinių.

Per galvą prarandama mažiausiai 30 proc. kūno šilumos. Būtina nešioti storą vilnonę kepuraitę ir pirštines.

Su kailiu viduje, storais, žemais padais iš natūralaus kaučiuko ar gumos itin storu padu ir grubiu „piešiniu“. Jokiu būdu neavėti batų odiniais padais. Moterys turėtų atsisakyti aukštakulnių.

Jei gatvės padengtos ledų, praverstų batai su spygliukais. Jei jų nėra, ant batų galima užtempti storas, senas puskojines.

Vaikų oda plonesnė irmaitinimas krauju geresnis, todėl mažiau atspari šalčiui. Ji šiek tiek išdžiūsta. Nušalus (paraudimas sukietėja ir atsiranda pūslė) tuojau pat kreiptis į gydytoją!

Vėžimėlyje sėdintis vaikas turi būti šiltai aprengtas, geriausiai ištisiniu kostiumu, kuris kaupia šilumą. Saugoti rankas ir kojas!

Turi būti šiltas! Ant galvos „banko plėšiko“ stiliaus kepurė, kuri neuždengia tik akių ir burnos. Jei kepuraitė kitokia, kaktą ir smakrą reikia apvynioti šaliku.

Su savimi būtina turėti kitus batus ir pirštines. Mažylis negali sėdėti vežimėlyje šlapiais drabužiais!

Vaiką šildyti reikia pamažėle. Jokiu būdu nesodinti prie šildymo prietaisų ar sodinti į karštą vonią.

Maži gyvūnėliai turi mažiau kūno masės, greičiau sušąla. Didelių gyvūnų specialistai nepataria „apvilkti“, nes jie gali perkaisti. Nepaisant šalčio, su naminiais gyvūnais būtina kasdien vaikščioti gryname ore, bet paskui kruopščiai nušluostyti.

Letenas, kad ant jų neliktų druskos likučių, nuplauti šiltu vandeniu ir įtrinti vazelinu.

Patalpas, kuriame laikomi naminiai gyvūnėliai, nuolat vėdinti tam, kad neišdžiūtų gleivinė. Priešingu atveju gresia infekcijos.

Nešerti lauke, kad neprišaltų ėdalo likučiai. Neduoti išskirtinai daug vitaminų, nes ėdalo pokyčiai sukelia stresą.

Egzotinius augalus, kaip antai oleandrus, alyvmedžius būtina įnešti į patalpas. Jie negali atlaikyti šių minusinių temperatūrų. Augalai sušąla esant net penkių laipsnių šalčiui.

Net ir už langų spaudžiant šaltukui, būstą reikia vėdinti daug kartų per dieną. Pakanka 5-10 min.

Langai ir durys turi būti sandarūs. nakčiai reikėtų užtraukti naktines užuolaidas ir žaliuzes: tokiu būdu sumažinami šilumos nuostoliai.