Taksi keleiviai spėja, kad vairuotojas – kinas. O V.Kimas smalsuoliams net nesivargina papasakoti, kad jo šaknys – Pietų Korėjos Pusano mieste, kuriame gyveno jo seneliai ir proseneliai.
Vadimas, kaip ir jo seserys Uljana bei Galina, gimė emigrantų korėjiečių Klaros ir Boriso Kimų šeimoje Kirgizijos Ošo mieste.
Tėvai buvo nusistatę, kad vienintelis jų sūnus turi vesti korėjietę, pratęsti giminę ir įtvirtinti korėjietišką pavardę.
Tad artimieji nuo pat vaikystės Vadimui ieškojo korėjietės draugės.
Kirgizijos pasienyje esančiame Uzbekijos mieste Ferganoje gyvenantis pusbrolis Vadimą supažindino su savo bendraklase Uljana.
„Daili mergina”, – taip pat korėjiečių emigrantų šeimoje užaugusią merginą apibūdino giminaitis.
Netrukus jaunuolių pažintis iš tiesų virto meile, ir būdamas dvidešimtmetis Vadimas vedė dvejais metais jaunesnę Uljaną.
Jaunavedžiai vestuves atšoko Ferganoje pagal Vidurinės Azijos šalių tradicijas – į puotą susirinko apie tris šimtus giminaičių ir draugų.
Po vestuvių Ošo mieste įsikūrę sutuoktiniai netrukus tapo tėvais – susilaukė pirmagimio Viktoro, kuriam jau 17 metų.
Dar po ketverių metų pasaulį išvydo sūnus Nikita.
Tačiau mažamečiai vaikai nesutrukdė tėvams ieškoti laimės svetur – šeima iš Vidurinės Azijos persikėlė į Tolimuosius Rytus.
Rusijos Nachotkos mieste netoli Vladivostoko gyvenantys Uljanos tėvai priviliojo savo dukrą su šeima įsikurti šalia.
Nachotkoje Vadimas ir Uljana įsuko savo verslą – atidarė korėjietiškų ir rusiškų valgių užeigą.
V.Kimas ne tik dirbo, bet ir studijavo teisės mokslus. Tačiau baigęs du kursus nutarė keisti gyvenimą – apsisprendė kraustytis į Lietuvą, kurioje jau buvo įsikūrę visi jo artimieji.
Į Lietuvą korėjiečių šeimą atviliojo kino prodiuserė Uljana Kim (42 m.), vyresnioji Vadimo sesuo. Ji yra ištekėjusi už lietuvių režisieriaus Kristijono Vildžiūno.
Po studijų Valstybiniame kinematografijos institute iš Maskvos į Vilnių 1993-iaisiais atvykusi U.Kim pamažu čia susikvietė visus savo artimuosius iš Kirgizijos ir Rusijos.
Beveik prieš 12 metų į Vilnių atsikraustė tėvai Klara ir Borisas, padėję dukteriai Uljanai auginti jos vaikus – Daumilę ir Aleksą.
Po kurio laiko U.Kim arčiau savęs prisiviliojo aštuoneriais metais jaunesnę seserį Galiną, kuri kino meno studijas baigė Vilniaus dailės akademijoje. Abi pastaruoju metu kartu dirbo lietuviško kino srityje.
Galina, kaip ir Uljana, ištekėjo už lietuvio. G.Kim sukūrė šeimą su kino operatoriumi Audriumi Kemežiu ir su juo augina šešių mėnesių Vincentą.
Keltis į Lietuvą Vadimą skubino ir žinia apie sunkiai sergantį tėvą, kurio jis, gyvendamas Nachotkoje, nebuvo matęs dešimtmetį.
2006-ųjų vasarą į Vilnių atvykęs V.Kimas netrukus įkūrė taksi paslaugų įmonę „Vakim”.
Tačiau korėjiečiui nesisekė išplėsti veiklos dėl užgriuvusios ekonominės krizės – žlugo jo sumanymas įsigyti naujų automobilių.
Tad šiuo metu jis dirba taksi bendrovėje „Ekipažas”, o žmona Uljana sūpuoja trečiąjį sūnų – keturių mėnesių Artemijų.
Vadimas gailisi, kad Vilniuje neįsikūrė keleriais metais anksčiau, – būtų galėjęs daugiau laiko praleisti su tėvu. Kai ilgai nematytas sūnus atvyko į Vilnių, tėvo dienos šioje žemėje jau buvo suskaičiuotos.
Tris vaikus išauginęs B.Kimas užgeso 2008-aisiais. Jo amžinojo poilsio vieta tapo Vilnius – miestas, kuriame jis gyvenimo saulėlydį praleido kartu su visais artimaisiais.
Didžiulė Kimų šeima visada susitinka per didžiąsias metų šventes.
Šiemet per Kūčias jie irgi susės prie bendro stalo ir vaišinsis tradiciniais lietuviškais valgiais – silke, kūčiukais, spanguolių kisieliumi.
Tačiau Vilniuje gyvenantys kino prodiuserės U.Kim artimieji laikosi ir korėjietiškų tradicijų.
Naujuosius metus jie švęs du kartus – sausio 1-ąją ir sausio 23-iąją, kai pagal Rytų kalendorių prasidės Juodojo Vandens Drakono metai.
Šios šeimos nariai laikosi dar vienos korėjietiškos tradicijos – mirusį B.Kimą pagerbia tris kartus per metus tam tikromis dienomis į sostinės Kairėnų kapines nunešdami maisto, pavyzdžiui, virtos vištos, salotų ir ryžių.
Pagal šios tautos papročius maisto nešimas į kapines reiškia duoklę Žemės dievui.
Korėjietiški patiekalai V.Kimui ir jo artimiesiems kone labiausiai primena tolimąją protėvių tėvynę.
„Ištisus metus namuose ruošiame korėjietiškas salotas, kurioms naudojame morkas, pekininius kopūstus, sojų padažą, sezamų sėklas.
Šeima mėgsta rusišką valgį „lapša” – makaronus su mėsos sultiniu ir daržovėmis.
Tačiau mano mama jau išmoko daryti ir cepelinus, nors šis lietuviškas valgis ne visada jai pavyksta”, – išdavė pagal korėjietiškas ir lietuviškas tradicijas gyvenantis V.Kimas.
Vadimas dabar jaučiasi laimingas, nes pagaliau artimieji yra šalia. Daugelį metų jis ilgėjosi tėvų ir seserų.
„Man buvo pabodę gyventi atskirai. Dabar brangiausi žmonės arti, galime vieni kitiems padėti”, – po ilgų klajonių džiaugėsi Vadimas.