Žiniasklaidoje skelbiami horoskopai - nepavojingi. Juk žmonės perka
spaudą ne tam, kad joje skaitytų šlykštynes apie save. Dėl to žurnalai
ir laikraščiai stengiasi, kad jų spausdinami horoskopai žadėtų gražią
ateitį, būtų kuo mažiau pesimistiški. Visai kas kita - būrimai
namuose, pas čigones ar tam specialiai skirtuose salonuose.
Didžiausias pavojus - buriančios čigonės. Jų graudžios pranašystės
turi vieną tikslą - išvilioti iš aukos kuo daugiau pinigų. Čigonės
visuomet kalba apie „blogas akis“, nevaisingumą, impotenciją,
senmergystę ir pan, - ir čia pat siūlo priemones, kurios nuo šito
išgelbėtų. Tos pačios metodikos griebiasi burtininkai, magai ir
ekstrasensai. Kai kurie dirba poromis: vienas nustatęs „blogų akių“
įtaką, duoda adresą to, kuris tai pašalina.
Nereikia pamiršti ir to, kad iš pranašysčių duoną valgantys
asmenys yra neblogi psichologai, nors ir mėgėjai. Iš žmogaus veido
gan lengva nuspėti jo dvasinę būseną. Apsiašarojusi moteris
neliks nepastebėta čigonės, o šiai aišku, kad jos žodžiai birs į
palankią dirvą.
Kas tampa kvailų pranašysčių aukomis?
Dažniausiai dėl visko nerimaujantys ir įtarūs žmonės, kurie visus
įvykius vertina per - „kad tik nieko bloga neatsitiktų“ ir „kuo tai man
gresia?“ - prizmę. Tai dažniausiai yra 17-50 metų amžiaus moterys.
Vyresnės jau būna sukaupusios pakankamą patirtį ir gali pačios numatyti
įvykius, nesibaiminti dėl pranašysčių.
Tokių pranašysčių aukomis tampa vidurinį ar net aukštąjį išsilavinimą
turintys asmenys. Bet vargu ar ant čigonės kabliuko gali užkibti
profesorius ar akademikas.
Didžiulę reikšmę turi žmogaus religingumas. „Giliai sieloje tikintys“
posovietiniai ateistai - idealus tokių prietarų taikinys. Tvirtų
religinių įsitikinimų ir su teologija susipažinę asmenys ranka numoja į
visokio plauko būrimus.
Kuomet žmogus kreipiasi į psichologą ar psichoterapijos specialistą?
Tuomet, kai būrėjas išpranašauja aukai ar jos šeimos nariams
sveikatos problemas ar net grėsmes gyvybei. Žmogaus sąmonėn giliai
įsminga žodžiai apie pavojų jo materialinei gerovei ir seksualiniam
gyvenimui. Vyrus gali apimti panika jau po užuominos apie impetenciją, o
moterys nuliūsta sužinojusios, kad partneris jomis nesižavi.
Ką daryti, jei mintys apie liūdnas pranašystes neduoda ramybės?
Jei žmogus kritiškai vertina būrimus, jis paprastai prašo draugų ar
giminaičių patarimo. Labai svarbu, kad pastarieji jo dar labiau
neįbaugintų, o ramintų: jokios pranašystės neišsipildo, jei jomis
netikima. Deja, aukos praranda gebėjimą analizuoti ir kritiškai
vertinti būrimus. Kartais nepadeda nei artimųjų, nei giminaičių
raminimai. Jei sunkios mintys nepraeina ir po dviejų dienų,
žmogus turi kreiptis į gydytoją. Tik psichoterapijos specialistai gali
suteikti kvalifikuotą pagalbą.
Įtarumas, baimė - pranašysčių pasekmės. Ar jos pavojingos žmogaus
sveikatai?
Taip, jos sukelia paranoją, depresiją, neurozes... Be to, kaip sakoma,
bėdą galima prisišaukti. Absurdiška? Ne. Jei žmogus tikisi nelaimės,
jis nesąmoningai artėja prie jos. Dėl visko nerimaujantys, bijantys,
įtarūs žmonės po liūdnų pranašysčių plaukia pasroviui, visas
nemalonias situacijas laiko likimo pirštu. Moteris, kuriai buvo
išpranašautas išprievartavimas, patekusi į panašią situaciją, nedarė
nieko šiai dramai išvengti.