Prieš kelis dešimtmečius buvę populiarūs vardai – po truputį išstumiami. Jų vietą užima nauji, įdomaus skambesio, originalūs, tačiau dažnai sunkiai ištariami, užsienietiški vardai. Kas tai: noras išsiskirti, įtikti kitoms kultūroms, o gal tiesiog naujas požiūris į žmogų? Kokius vardus per pastaruosius metus savo mažiesiems davė lietuviai ir kokiu principu juos parinko klausiame Vilniaus Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Apolonijos Zenovičienės.
Sudėtingas raidžių kratinys
Pasak jos, dabar žmonės nori taikytis prie užsienio. Vardai, kuriuose lietuviškos raidės kitomis kalbomis skamba visai kitaip – praranda populiarumą. „Pavyzdžiui, lietuviška „j“ raidė angliškai skamba kaip „džei“. Tėvai stengiasi rinkti vardus, kad užsieniečiai, tardami vaiko vardą – jo neiškraipytų“, – teigia N.A.Zenovičienė.
Kita vertus, specialistė pabrėžia, kad kai kurie pastaraisiais metais naujagimiams duodami vardai labiau primena sudėtingą raidžių kratinį, kurį lietuviškai dažnai tampa net sunku ištarti. „Tokiais atvejais įkalbinėjame tėvelius, kad to nedarytų, nes dauguma žmonių įpratę tarti vardus taip, kaip jie parašyti“, – pasakoja moteris.
Populiariausi naujagimių vardai
Duodami vaikams vardą tėvai dažniausiai jau būna nusprendę iš anksto. Vyriausiosios inspektorės teigimu, egzistuoja du žmonių tipai: tie, kurie grįžta prie visiems žinomų ir suprantamų, dažnai – lietuviškų vardų, ir tie, kurie stengiasi vaikui sugalvoti kuo neįprastesnį vardą.
Pasak pašnekovės pastaruoju metu taip pat padaugėjo pagoniškų vardų.
Mergaitėms tėvai duoda Ugnės, Rusnės vardus, tarp berniukų iš naujo prisimintas Antano vardas, taip pat Lukas, kuris, beje, jau ilgus metus yra vienas populiariausių berniukų vardų.
Pavieniai retesni berniukų vardai: Natanas, Herkus, Kernius, Mintautas, Karigaila. Mergaitėms duodami Vilnės, Meilės, Ivitos, Upės vardai.
Du vardai – vėl madinga
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos teigimu, vėl pamėgtas dviejų vardų derinys. Pasak N.A.Zenovičienės, galima teigti, kad tokių atvejų per pastaruosius metus gerokai padaugėjo. „Tėvams patinka skambesys. Antras vardas dažniausiai senelių arba prosenelių vardai. Kaip patys tėvai sako, toks sprendimas priimamas iš pagarbos artimiausiems giminaičiams, arba, kaip juokauja – iš nesusitarimo, kokį vardą vaikui duoti“, – sako specialistė.
Krikšto vardus renka pagal bažnytinį kalendorių
Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos, kitaip dar vadinamos Bernardinų, narė Sigutė pasakoja, kad krikšto vardus tėvai dažniausiai parenka pagal tai, kurią dieną vaikas gimė. „Žmonės mėgsta atkreipti dėmesį į tam tikros dienos globėjus, todėl galvodami vaikui vardą pavarto ir bažnytinį kalendorių“, – teigia ji.
Pasak parapijietės, populiariausių vardų sąrašuose – mergaitiški vardai: Marija, Ieva ir Kotryna; berniukų tarpe – Augustinas, Lukas, Gabrielius.
Sigutė sako, kad laikai, kai tėvai duodavo vieną vardą, kuris tuo pačiu būdavo ir šventas – praėjo. „Dabar dažnai pasirenkami neįprasti ir, galima sakyti, naujoviški, vardai. Kita vertus, kai kuriems kaip tik patinka solidūs, senoviniai ir šventi vardai, kuriems papildomo krikšto vardo nebereikia“, – pasakoja Bernardinų parapijos atstovė.
Gimdo vis brandesnės moterys
Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja pastebi, kad apskritai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gimdyvėmis tampa vis brandesnės, vyresnio amžiaus moterys. „Dabar žmonės vaikų susilaukia būdami vyresni. Akivaizdžiai padaugėjo 30–40 metų moterų, kurios susilaukia pirmo kūdikio“, – teigia N.A.Zenovičienė ir priduria, kad nepaisant pavienių atvejų, kai gimdo aštuoniolikos metų jaunuoliai, apkritai tėvais tampa vyresni žmonės.
Anot jos, daugiausia vaikų užregistruojama vasarą ir prie Naujuosius metus. „Galbūt tai susiję su tuo, kad vasarą daugelis atvyksta iš užsienio. Na, o baigiantis metams visi stengiasi susitvarkyti dokumentus, todėl skuba užregistruoti savo atžalas“, – svarsto vyriausioji inspektorė.