Kartenoje, Kretingos rajone, gyvenančių Gintauto ir Jolantos Igarių šeimai ir 2011-ųjų, ir 2012-ųjų sutiktuvės buvo įsimintinos.
Prieš metus porai gimė trečias vaikas – duktė Mėta, o šįmet sausio 1-ąją G.Igaris išpildė didžiausią savo svajonę – motociklu startavo Dakaro ralyje.
Anksčiau per televiziją šias lenktynes stebėdavęs karteniškis šįkart pats priėmė iššūkį jose dalyvauti.
„Koks karys nenori tapti generolu? Gintautas įveikdavo paprastas ralio trasas, tad norėjo pabandyti sudėtingiausią. Rezultatas – nesvarbu. Daug svarbiau sėkmingai užbaigti ralį. Manau, tuomet jis jaustųsi laimingas”, – svarstė J.Igarienė.
Prieš išvykdamas į išsvajotas lenktynes, kurios startavo Argentinos mieste Mar del Platoje, Vėlinių ir lauko žvakes gaminančios įmonės „Geralda” savininkas G.Igaris dalyvavo smagioje šeimos fotosesijoje – fotografavosi su žmona, dukterimi Agne (15 m.), sūnumi Ugniumi (13 m.) ir pagranduke Mėta.
Šios nuotraukos ne tik papuoš šeimos albumą, bet ir bus padovanotos G.Igario rėmėjams, tad lenktynininkas pozavo vilkėdamas aprangą, kuri jam ralyje tapo tarsi antrąja oda.
– Ar jūsų vyras į lenktynes pasiėmė kokį nors talismaną? – trečiadienio rytą paklausiau J.Igarienės, kuri buvo ką tik grįžusi iš Argentinos – moteris išlydėjo vyrą į startą.
– Aš esu jo talismanas, todėl per Kalėdas drauge išvykome į Argentinos miestą Mar del Platą, kur Gintautas pradėjo ruoštis lenktynėms.
Žinau, kad motina jam įdavė kažkokį bažnyčioje pašventintą daikčiuką – jį mano vyras laiko kišenėje. Manau, šis talismanas jam irgi padės.
Gintautas pats pasiūlė jį palydėti – man nebuvo kilusi mintis vykti į Argentiną, nes reikia rūpintis trimis vaikais. Sutikau jį palaikyti, nes jam tai buvo labai svarbu.
Man teko lydėti vyrą į Maroke vykusį ralį. Tąkart stebėjau visas lenktynes, tačiau jos buvo ne tokios ilgos.
Prieš Dakaro ralio startą palinkėjau Gintautui nepasiduoti impulsyvumui, nepamesti proto.
Nerimavau dėl jo sveikatos – prieš Kalėdas jį užklupo bronchitas. Bet prieš startą būklė pagerėjo. Viliuosi, liga neatsinaujins.
– Koks jausmas apėmė, kai vyras startavo Dakaro ralyje?
– Jaučiau stresą. Kadangi šalia manęs stovėjo du italų technikai ir vairuotojas, ir nesijaučiau viena, nerimas pamažu atlėgo.
– Kaip reagavote, kai pirmajame etape žuvo patyręs argentinietis motociklininkas 38-erių Jorge Martinezas-Boero, o tragedijos liudininku tapo jūsų vyras? Argentinietis paliko žmoną ir dvejų metų dukrelę.
– Mane tai labai sukrėtė. Šią liūdną žinią išgirdau dar būdama Argentinoje, kai grįžusi į viešbutį įsijungiau televizorių. Stebėjausi, kad nelaimė užklupo įveikus labai trumpą distanciją.
Manau, kad motociklininką galėjo pražudyti karštakošiškumas – juk argentiniečiai yra ugningi, siekia bet kokia kaina laimėti.
Džiaugiuosi, kad mano vyras nėra labai emocionalus. Lietuvių net negalima lyginti su argentiniečiais.
Kelionėje iš Argentinos atgal į tėvynę dvi paras užtrukusi „Geraldos” personalo vadovė J.Igarienė džiaugėsi ne tiktai sėkmingai lenktynes pradėjusiu vyru, bet ir tuo, kad pati laimingai grįžo namo.
„Nėra gražesnės vietos pasaulyje už Karteną. Gyvename gamtos prieglobstyje – mūsų namas stovi ant Alanto upelio kranto”, – pasiekusi namus džiugiai pasakojo motociklininko žmona.
Prieš šešiolika metų už G.Igario ištekėjusi Jolanta nė nežinojo, kad jis – adrenalino fanatikas. Kai juodu susipažino, Gintautas buvo atidėjęs motociklų sportą, nors tai jį traukė nuo vaikystės.
Motociklų sportu G.Igaris intensyviai užsiima šešerius metus. Nors Jolanta neturi motociklininko pažymėjimo, gyvendama su sportininku užsikrėtė kelionėmis motociklais.
Motociklu su lopšiu, kuriame susėdo vyresnieji vaikai, juodu netgi nukako į Prancūziją ir Kroatiją. Šios atostogų akimirkos įsiminė ilgam.